Informacija
iBiblioteka
DUK

Kraštotyros ištekliai

Kauno ir Marijampolės apskričių viešųjų bibliotekų kraštotyrinė veikla

Įgyvendinant bibliotekos strategines kryptis ir plėtojant regiono bibliotekų tarpusavio sąveiką, Ąžuolyno biblioteka – Kauno ir Marijampolės apskričių viešųjų bibliotekų kraštotyros ir informacijos centras – telkia ir skleidžia jų sukauptą kraštotyros informaciją.

Ąžuolyno bibliotekos Kaunistikos skaitykloje saugoma kartoteka „Kauno regionas spaudoje (1845–1944 m.)“. Joje sukaupta informacija apie buvusias ir esamas Kauno regiono vietoves – Jonavą, Prienus, Birštoną, Šakius, Kudirkos Naumiestį, Vilkaviškį, Marijampolę, taip pat apie Alytų, Lazdijus ir Ukmergę, skelbta to laikotarpio spaudoje lietuvių, lenkų, rusų, vokiečių kalbomis. Bibliografiniai įrašai (daugiau kaip 40 000) sudėti topografiniu ir teminiu principu. Tai išsamiausia ir vienintelė tokio pobūdžio informacija Lietuvos bibliotekose.
Nuo 1999 m. kartoteka nepildoma.

Taip pat skaitykite: Senoji kraštotyrinė bibliografija Kauno regiono bibliotekose / Viktoras Spitrys // Šiandien aktualu. – 1998, 1 pusm., p. 29–33. (.pdf, 201 KB)

LIBIS jungtinis katalogas Ibiblioteka.lt teikia informaciją apie Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) bibliotekų fonduose kaupiamą ir saugomą publikuotą, rankraštinį ir skaitmenintą Lietuvos dokumentinį paveldą bei užsienio šalyse publikuotus informacinius išteklius, taip pat informaciją apie Lietuvos periodinės spaudos publikacijas ekonomikos, teisės, politikos, mokslo, kultūros politikos, kraštotyros ir kitomis temomis. Ibiblioteka.lt katalogas teikia tiesioginę prieigą prie elektroninių dokumentų (atsižvelgiant į dokumentų panaudos licencijas) bei prieigos nuorodas į Lietuvos interneto svetainių archyvą bei Lietuvos skaitmeninto kultūros paveldo portalą Epaveldas.lt.

ibiblioteka.lt

iBiblioteka.lt

Pristatomi Ąžuolyno bibliotekos suskaitmeninti ir Lietuvos skaitmeninto kultūros paveldo portale epaveldas.lt paskelbti rankraščiai apie Kauno regioną.

Portalas epaveldas.lt

Rankraščių apie Kauno rajoną rinkinys. – 1976–2010
Studentų darbų ir daktaro disertacijų rinkinys
  • Kauno rajono saugotinos ir lankytinos vietos [Rankraštis] : [diplominis darbas] / Stankevičienė Vida, geografijos spec. V kurso stud. ; darbo vadovas doc. A. Stanaitis ; Vilniaus valstybinis pedagoginis institutas, Geografijos katedra. – Kulautuva, 1977. – [140] lap. (n. numeracija) ir tušti : nuotr., schem., lent.
Broniaus Šukio kraštotyros rankraščių rinkinys. – 1977–1994

Kraštotyrininko, tautosakininko, muziejininko, pedagogo, publicisto Broniaus Šukio kraštotyros rankraščių rinkinio (1977–1994) didžiąją dalį sudaro darbai apie Lapių miestelį (Kauno r.) – išnykusį ir tebeegzistuojantį kultūros ir istorinį paveldą, urbanistinę ir architektūrinę raidą, ūkinį ir kultūrinį bendruomenės gyvenimą, žymius žmones (14 rankraščių):

Daugiau žr. Suskaitmenintas dokumentinis paveldas

Pristatomi Kauno ir Marijampolės apskričių viešųjų bibliotekų interneto svetainėse skelbiami kraštotyros ištekliai – krašto ir žymių kraštiečių sukaktys, kraštotyros darbų sąrašai, virtualios parodos ir gidai, elektroniniai žinynai, portalai, interneto svetainės ir t.t.

Ąžuolyno biblioteka
Ąžuolyno biblioteka

Su Ąžuolyno bibliotekos kraštotyros ištekliais galima susipažinti skiltyje „Kauno entuziastams“.

Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka
Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka

„Mano gatvės istorija 360 laipsnių kampu“ – virtualus turas ir žaidimas personaliniam kompiuteriui bei virtualiai realybei pritaikyta jų versija. Į ekskursijų maršrutą įtrauktos įdomiausios Šančių ir Kauno rajono vietos, pradedant ąžuolyne slypinčiu piliakalniu, daug dėmesio skiriant carinio laikotarpio Kauno tvirtovės statiniams ir baigiant Garliavos miestelio bendruomenės pastatais.
https://www.kaunas.mvb.lt/360/index.html

„Kauno piliakalniai“ – audiogidas – skelbiama prof. dr. Jono Vaičenonio parengta medžiaga apie 7 Kauno miesto ir regiono piliakalnius, pritaikyta naudoti prie kultūros paveldo objektų atvykusiems lankytojams. Paruoštą medžiagą galima peržiūrėti arba išklausyti jos garsinį įrašą mobiliuoju telefonu ar planšete nuskenavus prie kiekvieno piliakalnio įrengtą lentelę su QR kodu. Medžiaga pasiekiama visiems interneto vartotojams, ją taip pat galima iš anksto parsisiųsti į savo įrenginį prieš vykstant į išvyką po piliakalnius.
https://kaunopiliakalniai.lt/audiogidas/

„Žydų paveldo Kaune žemėlapis“ – virtualus žemėlapis ir mobiliesiems telefonams pritaikyta žaidimo programėlė, kurios dėka galima susipažinti su svarbiausiais žydų kultūros paveldo objektais ir senuoju Kaunu. Virtualus turas po žydų įkurtas mokyklas, sinagogas, socialinės paskirties pastatus, žydų architektų projektuotus gyvenamuosius namus – tai iš panoraminių (360 laipsnių) fotografijų sukurta egzistuojančios vietos simuliacija.
https://www.kaunas.mvb.lt/zydupaveldas/

Kaišiadorių rajono savivaldybės viešoji biblioteka
Kaišiadorių rajono savivaldybės viešoji biblioteka
  • Interneto svetainėje pristatomas interaktyvus literatūrinis Kaišiadorių krašto žemėlapis, kuriame pateikta medžiaga apie kraštiečius kūrėjus – nuotraukos, citatos, biografijos, sąsajos su kraštu, kūryba, nuorodos, skenuoti knygų viršeliai, taip pat – literatūrinis žaidimas „Krašto kūrėjų pėdsakais“ – pramoginis-edukacinis žaidimas skirtas jaunimui, bet jį gali žaisti visi, besidomintys literatūra.
Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka
Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka
  • Interneto svetainės skiltyje „Kraštotyra“ galima susipažinti su bibliotekos kraštotyros dokumentų fondu, kraštiečių asmeninėmis bibliotekomis, Kalvarijos krašto šviesuoliais, straipsniais apie biblioteką spaudoje ir internete, Kalvarijos tremtinių atsiminimais ir kt.
    https://kalvarijosvb.lt/krastotyra/
Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešoji biblioteka
Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešoji biblioteka

Bibliotekos interneto svetainės skiltyje „Kraštotyra“ pristatomi žymūs kraštiečiai ir Kazlų Rūdos savivaldybės atmintinų datų kalendorius.
http://www.kazlurudasvb.lt/5333/krastotyra.html

Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka
Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka
Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka
Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka
  • Bibliotekos interneto svetainės skiltyje „Atrask, sužinok“, „Mano kraštas“ supažindinama su bibliotekos istorija, skelbiama informacija apie reikšmingas Marijampolei datas, pristatomos miestui ir miestiečiams ar unikaliam pasaulio istorijoje knygnešystės reiškiniui skirtos virtualios parodos, kraštotyros darbai, Marijampolės krašto internetinis portalas noriuzinoti.lt – gausus žinių apie krašto istoriją, garsiausius ir labiausiai nusipelniusius šio krašto žmones, čia esantį paveldą ir kt. svarbius įvykius, kurie formavo Marijampolės kraštą.
    http://www.marvb.lt/atrask-suzinok/
Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka
Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka
  • Bibliotekos interneto svetainės skiltyje „Kraštotyra“ pateikiama informacija apie Prienų kraštą, jo žymius žmones, šiomis temomis bibliotekos parengtus aplankus, virtualias parodas. Didelis dėmesys skiriamas poeto Justino Marcinkevičiaus asmenybei ir jo kūrybai.
    http://www.prienubiblioteka.lt/krastotyra
Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka
Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka
  • Bibliotekos kraštotyros svetainėje „Raseinistika“ pristatomi bibliotekos fondai, kolekcijos ir kraštotyros darbai, žymūs kraštiečiai ir miesto Garbės piliečiai, virtualios parodos.
    https://www.raseiniai.rvb.lt/raseinistika/
Šakių rajono savivaldybės viešoji biblioteka
Šakių rajono savivaldybės viešoji biblioteka
  • Bibliotekos interneto svetainės skiltis „Kraštotyra“ supažindina su Šakių miesto Garbės piliečiais, kraštotyros leidiniais, žymesnėmis Šakių ir Šakių krašto žymesnių asmenų sukaktimis ir kt.
    https://www.sakiai.rvb.lt/lt/krastotyra
Vilkaviškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka
Vilkaviškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka
  • Bibliotekos interneto svetainės skiltyje „Kraštotyra“ pateikiamas sukakčių kalendorius, pristatomi Vilkaviškio krašto žymūs žmonės, Garbės piliečiai, knygnešiai, Vinco Kudirkos ir Jono Basanavičiaus premijos laureatai, Vilkaviškio krašto Lietuvos kariuomenės savanorių vardynas, bibliotekos kraštotyros darbų sąrašas ir metraštis.
    https://www.vilkaviskis.rvb.lt/lt/kra%C5%A1totyra
  • Interneto svetainėje „Vilkaviškio krašto e-etnografijos akademija“ galima rasti susistemintą informaciją apie Vilkaviškio kraštą – daugiau nei pusantro šimto lankytinų objektų, apie pusę tūkstančio garsių asmenybių, turistinius maršrutus, keliasdešimt įvairių sričių menininkų ir kūrėjų, svarbių Vilkaviškio rajono etnografinei kultūrai, turizmui bei verslui.
    http://www.etnografija.vilkaviskis.lt/

Pristatomi Kauno ir Marijampolės apskričių viešųjų bibliotekų sukurti interaktyvūs (informaciniai, edukaciniai) žaidimai, programėlės, virtualūs turai ir kt.

Išnykusios praeities ženklai
Išnykusios praeities ženklai“ – virtualus edukacinis žaidimas, kuriame pateikiama įdomi ir naudinga informacija apie įvairius neišlikusius arba labai pasikeitusius Kauno, Birštono, Garliavos, Jonavos, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Prienų, Šakių ir Vilkaviškio pastatus.
Žiūrint į atvirukus, senąsias ir dabartines nuotraukas, galima palyginti, kaip, laikui bėgant, keitėsi įvairios vietovės bei jose stovėję pastatai. Naudojantis nuorodomis, galima pasklaidyti tarpukario spaudą didžiausiame Lietuvos skaitmeninto kultūros paveldo portale epaveldas.lt, o atsakinėjant į testo klausimus bei atliekant interaktyvaus žemėlapio užduotis, pasitikrinti gautas žinias.

Google Play

AppStorelt

Rengėjos: Ąžuolyno biblioteka, Kauno ir Marijampolės apskričių viešosios bibliotekos.

Knygos kelias
Knygos kelias“ – interaktyvus edukacinis žaidimas (lietuvių, anglų ir ukrainiečių kalbomis), kurio metu ne tik sužinosite, kaip būdavo gaminamos knygos, bet ir galėsite visame knygos gaminimo procese sudalyvauti patys, pasijusti pirmųjų knygų savininkais, knygrišiais ir pirmaisiais spaudos darbuotojais. Išbandę aplikaciją sužinosite, kaip knygos buvo gaminamos iki spausdinimo mašinos atsiradimo ir kaip knyga atsidurdavo lentynoje po spausdinimo meno atsiradimo. Žaidimas turi gausybę paaiškinimų ir žinias papildo įdomia istorine informacija bei faktais.
Mobiliąja aplikacija gali naudotis ne tik užsieniečiai, bet ir regos negalią turintys asmenys bei ikimokyklinukai, dar nemokantys savarankiškai skaityti.

Google Play

AppStorelt

Rengėja: Ąžuolyno biblioteka

Knygos kodas

Knygos kodas“ – edukacinis žaidimas su 7-iomis skaitymą skatinančiomis užduotimis, kurios sudarytos pagal žymiausių Lietuvos ir pasaulio autorių kūrinius. Vartydami knygų viršelius, sužinosite apie populiariausias knygas. Savo žinias gilinsite bandydami atpažinti autorius, žanrus, epochas, rūšis, stilius ir pačius kūrinius, perskaitę jų ištraukas užduotyje „Fragmentas“. O kur dar azartiškoji žodžių paieška „Knygiažodyje“! Žaisdami turėsite gerokai pasukti galvą ir prisiminti, ko mokė ir nemokė mokykloje.
knygoskodas.kvb.lt/

Google Play

Rengėja: Ąžuolyno biblioteka

Atgimę vaikystės autoriai ir senosios iliustracijos

Edukacinėje svetainėje „Atgimę vaikystės autoriai ir senosios iliustracijos“ galima rasti informacijos apie senuosius lietuvių literatūros autorius ir jų kūrinius, pamatyti, kokias knygeles skaitė mūsų seneliai ir proseneliai, kokios iliustracijos buvo prieš 70 ir daugiau metų. Be žinomų rašytojų, pristatomi negirdėti, o gal ir pamiršti kūrėjai. Virtualioje ekspozicijoje galima pavartyti ir paskaityti knygos ištraukas, pasirinkti, ką skaityti: pasakas, eilėraščius, apsakymus ar kitų žanrų kūrinius.
senaknygavaikams.kvb.lt/

Rengėja: Ąžuolyno biblioteka

Kauno piliakalniai

Kauno piliakalniai“ – tinklalapis su audiogidu, kuriame skelbiama prof. dr. Jono Vaičenonio profesionaliai parengta medžiaga apie 7 Kauno miesto ir regiono piliakalnius, pritaikyta naudoti prie kultūros paveldo objektų atvykusiems lankytojams. Paruoštą medžiagą galima peržiūrėti arba išklausyti jos garsinį įrašą mobiliuoju telefonu ar planšete nuskenavus prie kiekvieno piliakalnio įrengtą lentelę su QR kodu. Medžiaga pasiekiama visiems interneto vartotojams, ją taip pat galima iš anksto parsisiųsti į savo įrenginį prieš vykstant į išvyką po piliakalnius.
kaunopiliakalniai.lt/audiogidas/

Rengėja: Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka

Kauno žydų paveldas

Žydų paveldo Kaune žemėlapis“ – išmanus žemėlapis keturiomis kalbomis, leidžiantis virtualiai aplankyti daugiau kaip 40 kultūros paminklų, pamatyti unikalių archyvinių kadrų, pažaisti interaktyvų žaidimą arba po mieste esančius paveldo objektus pasivaikščioti savarankiškai, naudojantis išmaniąja programėle.
kaunas.mvb.lt/kaunozydai/tour/tour.html

Rengėja: Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka

50 istorijos pėdsakų Kauno rajone

50 istorijos pėdsakų Kauno rajone“ – Kauno rajonui pažinti skirtas interaktyvus žaidimas su nuotaikingu informaciniu tekstu, muzika, animacija, stilizuotomis nuotraukomis, garsiniais pasakojimais, informacija apie individualius žaidėjo pasiekimus (taškai, „medaliai“).
Pristatoma Rūta Sakalas, emigrantė mergina, kurios šeima kilusi iš Kauno apylinkių ir jos kelionė po 50 svarbiausių Kauno rajono istorijos, kultūros ir gamtos objektų. Kelionėje galima susipažinti su sutiktais naujais Rūtos draugais, pasitikrinti proto aštrumą sprendžiant jos sukurtą žaidimą-klausimyną.

Google Play

Rengėja: Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Išmanusis kultūros kelias

Išmanusis kultūros kelias Kauno rajone“ – virtualus gidas, kuriame pristatomi 172 Kauno rajono reikšmingi ir unikalūs kultūros, istorijos, gamtos, archeologijos ir kt. paveldo objektai, žymūs Kauno rajono žmonės su pateikta susisteminta tekstine informacija (lietuvių ir anglų k.), fotografijomis, panoraminėmis ir AERO nuotraukomis. Kauno rajono vaizdus, taip pat galima stebėti su virtualios realybės akiniais – 3D vaizdu.
krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

Rengėja: Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Meditacinė biblioterapija

Meditacinė biblioterapija“ – programėlė, kurioje pasitelkiamas žodis ir meditacinė muzika, padedanti atsipalaiduoti, apmąstyti girdimus tekstus. Lietuvos biblioterapijos asociacijos narių atrinkti biblioterapiniai tekstai (įskaityti profesionalių aktorių) suklasifikuoti į šešias temas, palydėti socialinių mokslų daktarių Daivos Janavičienės, Jūratės Sučylaitės įžvalgų, kompozitoriaus Aro Žvirblio sukurtų melodijų yra skirti padėti jaučiantiems psichologinį diskomfortą, išgyvenantiems vidinį skausmą, nerimą, nusivylimą savimi, pritrūkus tvirtybės, gedint artimųjų ar kenčiant dėl negebėjimo atleisti.
app.birstonasvb.lt/lt/

Google Play

AppStorelt

Rengėja: Birštono viešoji biblioteka

Krašto kūrėjų pėdsakais

Krašto kūrėjų pėdsakais“ – pramoginis-edukacinis literatūrinis žaidimas, skirtas jaunimui, bet jį gali žaisti visi, besidomintys literatūra. Dalyviai gali spręsti įdomias ir smagias užduotis, susijusias su krašto kūrėjais, literatūros veikėjais, rašytojais, sužinoti įdomių faktų apie juos.
kaisiadoriuvb.lt/zaidimas/

Rengėja: Kaišiadorių rajono savivaldybės viešoji biblioteka

PK kodas

PK kodas“ – virtualus žaidimas, suteikiantis galimybę daugiau sužinoti apie Sūduvos-Suvalkijos tautinio atgimimo lyderį Petrą Kriaučiūną ir jo gyvenimo laikotarpio istorinę aplinką. Žaidime paralelinio pasaulio herojai Petras Perkūnas ir katinas Kleopas nukels į kitus laiko sluoksnius – „chronosferas“, kuriose pateiktos užduotys apie realius Marijampolės miesto žmones bei įvykius, nuo 1850 iki 1916 metų.
noriuzinoti.lt/lt/content_page/67-sprigtas/1726-pk-kodas

Rengėja: Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka

Virtuali paroda „Išnykę, bet nepamiršti“ – vienas pirmųjų bandymų pristatyti Kauno ir Marijampolės apskričių miestuose ir miesteliuose kadaise buvusius, bet šių dienų jau nesulaukusius ar neatpažįstamai pasikeitusius architektūros bei urbanistikos objektus (pastatus, aikštes, parkus ir kt.).
Bėgantis laikas nuolat keitė Kauno regiono miestų bei miestelių veidą, vieni architektūros bei urbanistikos objektai įgydavo naują išvaizdą rekonstrukcijų, perstatymų metu, o kiti dingdavo nuo miesto paviršiaus per karus ar būdavo sąmoningai pašalinami, siekiant atlaisvinti vietos naujiems pastatams, praplatinti gatves ir kt. Tačiau kiekvienas, kad ir nelabai išvaizdus pastatas, smulkiosios architektūros elementas (paminklas, skulptūra ir kt.) įaugdavo į vietos gyventojų atmintį, keldavo jiems tam tikras asociacijas bei jausmus.
Šioje virtualioje parodoje pristatomi objektai, kadaise buvę savojo miesto ar miestelio „vietos dvasios“ (lot. genius loci) dalimi, yra verti, kad būtų prisimenami. Tegul senosios nuotraukos ir atvirukai, kuriuose jie užfiksuoti, byloja apie išnykusius, bet nepamirštus Kauno regiono miestų ir miestelių praeities ženklus: Kaune, Birštone, Garliavoje, Jonavoje, Kaišiadoryse, Kalvarijoje, Kazlų Rūdoje, Marijampolėje, Prienuose, Šakiuose ir Vilkaviškyje.

Virtualią parodą parengė Ąžuolyno bibliotekos vyresnysis bibliografas Mindaugas Balkus kartu su regiono bibliotekų kolegomis, 2014 m.

Taip pat žr. elektroninį leidinį „Išnykę ir pasikeitę: pastatų istorijos“ (.pdf, 12,9 MB)

Parodos pagrindu 2016 m. įgyvendintas projektas „Išnykusios praeities ženklai“ ir tuo pačiu pavadinimu sukurtas žaidimas https://praeitieszenklai.kvb.lt/

Birštonas
Kurhauzas

Apie medinį Birštono kurhauzą rašoma nuo 1855 metų. Čia buvo ruošiamasi 1863 m. sukilimui. XIX a. pabaigoje jame buvo bufetas, šokių salė. 1944 m. pastatas sudegė, sovietmečiu buvo atstatytas ir priklausė „Tulpės“ sanatorijai. 2006 m. kurhauzas įrašytas į architektūros paveldo objektų sąrašą. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pastatas rekonstruotas ir 2013 m. birželio mėnesį atidarytas lankytojams. Jame vyksta koncertai, rengiamos parodos.

Baltoji vila

Birštono Baltoji vila pastatyta prieš Antrąjį pasaulinį karą. 1945 ir 1946 m. vasaromis viloje savo sveikatą taisė iš Štuthofo koncentracijos stovyklos grįžęs rašytojas Balys Sruoga. Čia jis parašė garsųjį „Dievų mišką“ ir eilėraščių ciklą „Giesmės Viešnelei žydriajai“, yra išlikusių ir Birštone rašytų B. Sruogos laiškų. Sovietmečiu Baltosios vilos pastate buvo įsikūrusi „Spalio“ sanatorija. Vila nugriauta apie 1982 m., jos vietoje pastatytas VII sanatorijos „Spalis“ korpusas. Netoli tos vietos, kur stovėjo Baltoji vila, 1997 m. atidengtas B. Sruogai atminti skirtas biustas (skulptorius Giedrius Plechavičius).

Adomo Kabašinsko vila

Birštono girininko Adomo Kabašinsko vila greta Nemuno pastatyta XX a. 2 deš. Joje XX a. 4 deš. veikė Lietuvos karininkų sanatorija. Po Antrojo pasaulinio karo įkurti gimdymo namai, 1949–1960 m. veikė mokykla. Nutiesus Nemuno krantinę, 1960 m. pastatas išardytas ir perkeltas toliau nuo Nemuno, jame įrengtas viešbutis „Nemunas“. Lietuvai atgavus nepriklausomybę pastatas privatizuotas, 1998 m. sudegė.

Jono Basanavičiaus aikštė

Birštono kurorto aikštė (tuo metu vadinta Turgaus aikšte) suformuota 1934–1935 m. 1939 m. aikštėje atidengtas iš kurorto rinkliavos lėšų pastatytas paminklas tautos patriarchui Jonui Basanavičiui (skulptorius Antanas Aleksandravičius). Paminklas išliko iki šių dienų. Sovietmečiu aikštė vadinosi Komjaunimo, nuo 1990 m. – Jono Basanavičiaus aikšte. Europos Sąjungos lėšomis aikštė buvo rekonstruota 2006–2008 m.

Vytauto parkas

Birštono Vytauto parkas apima Vytauto kalną, aplinkinius šlaitus ir dalį apatinės terasos. Jis pradėtas kurti 1874 m., kurortą nusipirkus Jiezno dvarininkui Ignacijui Kvintai. Parkas pertvarkytas 1928–1935 m. Medžių alėjos sodintos taip, kad jomis einant buvo galima patekti iš vieno pastato į kitą. Alėjos turėjo pavadinimus, jų sandūrose žydėjo gėlynai. 1936–1937 m. parko sutvarkymo projektą parengė architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Sovietmečiu parkas buvo tvarkomas pagal kraštovaizdžio architektės Dainoros Juchnevičiūtės 1969 m. parengtą projektą. 1986 m. parkas priskirtas prie vietinės reikšmės gamtos paminklų. Šiuo metu parkas apnykęs. Nugriautos senosios sanatorijos ir vilos, iš alėjų belikę tik likučiai.

Nikodemo Silvanavičiaus namas

Dailininko Nikodemo Silvanavičiaus (1834–1919) šeima Vytauto kalno papėdėje namą (dab. N. Silvanavičiaus g. 3) pasistatė 1880–1882 m. Pastatas buvo su arkomis puoštais balkonais, drožinėtomis stoglentėmis ir bokšteliais. 1901 m. mirus žmonai į šį namą N. Silvanavičius persikėlė visam laikui. Po dailininko mirties jo sūnus Juozas namą nuomodavo poilsiautojams, dažniausiai žydams. Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais pastatas buvo neprižiūrimas, apleistas. 1958 m. po kapitalinio remonto jis prarado architektūros vientisumą. Autentiški išliko tik akmeniniai pamatai. Tuo laiku pirmame namo aukšte buvo stalių dirbtuvės, „Tulpės“ sanatorijos sandėlis, ūkio kontora ir kt. Vėliau sandėlio vietoje įsikūrė valgykla, virtuvė. Antrojo aukšto patalpos buvo pertvarkytos į butą. Šiuo metu namas priklauso tautodailininkui Kęstučiui Pranculiui.

Garliava
Gydytojo Roko Šliūpo namas

Gydytojo Roko Šliūpo namas pastatytas apie 1900 m. Gydytojas jame gyveno 1939–1959 m. Namas ilgainiui sunyko ir buvo nugriautas 2006 m. Vėliau jo vietoje iškilo kitas gyvenamasis namas (R. Šliūpo g. 26).

Kauno rajoninė biblioteka

Vilijampolės rajoninė biblioteka įkurta 1951 m. 1951–1955 m. bibliotekos patalpos keitėsi (biblioteka veikė Sąjungos aikštėje, Eržvilko g., vėliau A. Šiaučiūnaitės g. 22 (Kaunas). 1953 m. įkurta Vilijampolės rajoninė vaikų biblioteka. 1955 m. Vilijampolės rajoninė biblioteka pervadinta Kauno rajonine biblioteka. 1961 m. Kauno rajoninė biblioteka persikėlė į Garliavą (biblioteka veikė dviejuose pastatuose). Pirmajame pastate buvo abonementas, skaitykla. Antrajame – rajoninė vaikų biblioteka (buv. P. Cvirkos g., dab. Vytauto g. 21). 1976 m. Kauno rajoninė biblioteka tapo Kauno rajono centrine biblioteka. Pirmame pastato (architektas S. Slavinskas) aukšte įsikūrė erdvi salė, knygų saugykla, knygų komplektavimo skyrius, metodinis skyrius, administracija. Antrame aukšte – skaitytojų aptarnavimo skyrius, skaitykla, muzikos ir užsienio kalbų kabinetas, bibliografinis skyrius. 1995 m. Kauno rajono centrinė biblioteka pervadinta į Kauno rajono savivaldybės viešąją biblioteką. 2005–2013 m. bibliotekos pastatas buvo renovuojamas.

Rokų keramikos gamyklos Garliavos cechas

1936 m. įkurta privati sezoninė plytinė (dab. Garliavos sen. Rinkūnų km.). 1961 m. gegužės 12 d. plytinė prijungta prie Rokų keramikos gamyklos. Nuo 1968 m. cechas specializavosi didelio diametro drenažo vamzdžių gamyboje. 1977 m. pradėtas statyti šilumą izoliuojančių konstrukcijų gamybos cechas, 1978 m. nutraukta drenažo vamzdžių gamyba. 1994 m. rugpjūčio 8 d. cechas privatizuotas ir parduotas „Linolitui“.

Jonava
Senoji arklių pašto stotis

1835 m. pagal architekto Vaclovo Ričelio projektą Jonavoje pastatyta Arklių pašto stotis. 1905 m. nusiaubta gaisro, po kurio atstatyta. Po Pirmojo pasaulinio karo pašto stotis nustojo veikusi. Tarpukariu pagrindiniame pastate buvo įsikūrusi Jonavos pašto, telegrafo-telefono įstaiga. Antrojo pasaulinio karo metais pašto stotis vėl degė, ypač nukentėjo centrinis korpusas. Po karo jame įsikūrė Jonavos ryšių mazgas. 1976–1991 m. senosios arklių pašto stoties patalpose veikė Jonavos rajono centrinė biblioteka. 1992 m. patalpos atiteko Jonavos krašto muziejui. 2005 m. pradėti pastatų restauravimo darbai.

Baltoji sinagoga

Mūrinė baltoji sinagoga Jonavoje (dab. Sodų g. 12) pastatyta XIX a. viduryje. Atstatyta po 1896 ir 1905 m. gaisrų. Sovietmečiu čia įrengtas konditerijos cechas (veikė iki 2000 m.). Dabar pastatas nenaudojamas ir yra apleistas.

Stačiatikių cerkvė

1890–1893 m. pastatyta ir įrengta Jonavos stačiatikių cerkvė (architektas J. Golinevičius). Bizantinės architektūros pastatas buvo medinis, su bokšteliu. Apie 1935 m. nugriovus stačiatikių cerkvę bei padidinus ankstesnį jos sklypą, toje vietoje iškilo dviaukštė mūrinė pradinė mokykla. Nuo 1940 m. čia veikė Jonavos progimnazija. Šiuo metu pastate įsikūrusi Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokykla (Žeimių g. 6).

Kaišiadorys
Bažnyčia

1906 m. pabaigoje gautas leidimas Kaišiadoryse pastatyti nedidelę medinę bažnyčią. Žemės sklypą bažnyčios statybai ir aikštei priešais ją iš savo Žiebenos palivarko dovanojo Vladikiškių dvaro savininkas Boleslovas Romeris. 1907 m. pradžioje buvusiame grūdų sandėlyje buvo įrengta laikinoji koplyčia (bažnyčia) ir pastatyta nauja klebonija. Tame pačiame sklype 1908 m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia, kuriai 1926 m. suteiktas katedros titulas (statyba pabaigta 1932 m.). 1927 m. kunigas Nikodemas Švogžlys-Milžinas buvusioje Kaišiadorių bažnytėlėje, tapusioje parapijos sale, įrengė senienų parodą. Medinės bažnyčios pastatas buvo sunaikintas po Antrojo pasaulinio karo, o Kaišiadorių katedra (dab. T. Brazio g. 6) tebestovi iki šiol. Kaišiadorių katedros šventoriaus vartai nugriauti 1966 m. (atstatyti 1992 m.).

Geležinkelio stotis

XIX a. antroje pusėje, nutiesus Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį ir jo atšaką Liepoja–Romnai, Kaišiadorys tapo geležinkelių mazgu, kuriame 1871 m. buvo pastatyta stotis. Geležinkelio stoties rūmai su aikšte prieš juos tarpukariu buvo Kaišiadorių visuomeninis centras, apie kurį sukosi visas miestelio gyvenimas. Stotyje taip pat veikė restoranas, kuriame buvo rengiami įvairūs pobūviai, švenčiami Naujieji Metai. Antrojo pasaulinio karo metu geležinkelio stotis buvo stipriai apgriauta. Pokario metais ji rekonstruota ir veikia iki šiol (dab. J. Misiūno a. 2).

Stalių amato mokykla

Pastatas iškilo XIX a. ir pradžioje tarnavo kaip Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio keleivių stotis. 1926 m. jame įsikūrė Kaišiadorių valstybinė stalių amato mokykla. Mokslas joje trukdavo ketverius metus. 1938 m. mokykloje mokėsi apie 100 mokinių. Amatų mokyklos fasadą puošė didžiulis Vytis ir iš medinių raidžių sudėtas šūkis: „Gyvuok Lietuva su Vilnium!“. 1944 m. liepos mėnesį pastatas sudegė. Pokario metais jo vietoje pastatyta bagažinė ir namelis, kuriame traukinių keleiviams buvo tiekiamas karštas vanduo. Šalia taip pat yra skveras ir pėsčiųjų takas (dab. J. Misiūno a.).

Stačiatikių cerkvė

Stačiatikių cerkvė priešais Kaišiadorių geležinkelio stoties rūmus pradėta statyti prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Per karą ji buvo apgriauta, o šalia jos buvo palaidoti žuvę kariai. Tarpukariu cerkvė buvo nugriauta, nes po Pirmojo pasaulinio karo evakuacijos mieste beveik neliko rusų tautybės gyventojų. Jos vietoje įrengtas tautiškas sodelis, kuriame vykdavo šventės ir minėjimai. Po Antrojo pasaulinio karo minėto sodelio vietoje buvo palaidoti žuvę sovietų kariai, jiems pagerbti pastatytas paminklas. Vėliau karių kapinės iškeltos, o paminklo (buvusios cerkvės) vietoje pastatyta Kaišiadorių autobusų stotis, kurios pastatas tebestovi (dab. J. Misiūno a. 2a), nors pati stotis čia jau nebeveikia.

Valstybinė gimnazija

Kaišiadorių geležinkeliečių mokyklos pastatas iškilo XIX a. Jame 1896–1915 m. veikė Kaišiadorių dviklasė geležinkelininkų mokykla. Kaizerinės Vokietijos okupacijos metu pastate veikė geležinkelininkų bendrabutis ir kalėjimas. 1924 m. pastate įsikūrė vidurinė mokykla, kuri 1937 m. tapo gimnazija. Dėl patogaus susisiekimo geležinkeliu Kaišiadorių gimnazijoje dirbo stiprūs pedagogai, kurių dalis į darbą važinėjo tiesiai iš Kauno. Pastatas sudegė 1944 m. liepos 15 d. Jo pamatų liekanų galima rasti ir dabar (tarp Geležinkeliečių tako 7 ir 9 numerio pastatų). Netoliese dabar veikia Kaišiadorių nakvynės namai.

Savivaldybės rūmai

1920 m. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, Trakų apskrities savivaldybės būstinė iš Trakų buvo perkelta į Kaišiadoris. Čia 1935 m. pastatyti dviejų aukštų mūriniai Trakų (Kaišiadorių) apskrities savivaldybės rūmai. Sovietiniais metais pastatas pavadintas Tarybų rūmais. 1964–1966 m. atlikta Tarybų rūmų rekonstrukcija – pastatas gerokai išplėstas. Nuo 1990 m. pastate (dab. Bažnyčios g. 4) dirba Kaišiadorių savivaldos institucijos, o per paskutinius penkiolika metų pastatas taip pat dalinai rekonstruotas, plokščias stogas pakeistas šlaitiniu.

Kalvarija
Autobusų stotis

1930 m. Laisvės prospekte (dab. S. Dariaus ir S. Girėno g.) „American Oil“ kompanija pastatė autobusų stotį. Tarpukariu autobusai iš Kalvarijos kursuodavo į Kauną, Marijampolę. Apie 1963–1964 m. senosios autobusų stoties vietoje iškilo dabartinis autobusų stoties pastatas.

Stačiatikių Šv. Agafono cerkvė

Kalvarijos Šv. Agafono cerkvė pastatyta 1903 m. 1919 m. perduota katalikams, vėliau pavadinta Brangiausiojo Jėzaus Kraujo filijine bažnyčia. 1941 m. pradėta griauti, visiškai nugriauta 1984 m. Vėliau jos vietoje pastatytas daugiabutis namas (dab. S. Dariaus ir S. Girėno g. 17).

„Žagrės“ draugijos parduotuvė

Varšuvos g. (dab. S. Dariaus ir S. Girėno g.) prieš Pirmąjį pasaulinį karą veikė „Žagrės“ draugijos parduotuvė „Maistinė krautuvė“. 2012 m. nugriovus buvusios „Žagrės“ draugijos krautuvės pastatą iškilo prekybos centras „Maxima“.

Kazlų Rūda
Dviklasė geležinkelininkų mokykla

1911 m. Kazlų Rūdoje pastatyta dviklasė geležinkelininkų mokykla. 1923 m. sausio 23 d. jos pastate pradėjo veikti pirmoji Kazlų Rūdoje lietuviška pradžios mokykla. Iš pradžių iš Geležinkelių valdybos buvo gauti du pastato kambariai, kuriuose mokėsi I, II ir III skyrių mokiniai. Vėliau visas antras aukštas atiteko mokyklai. Pirmame aukšte buvo įsikūręs paštas. Pastatas sudegė 1941 m. Dabar jo vietoje stovi gyvenamasis namas (Vytauto ir V. Borisevičiaus g. kampas).

Šaulių Sąjungos namai

1925 m. Kazlų Rūdoje įsisteigė Šaulių Sąjungos skyrius. 1937 m. pastatyti dviejų aukštų mediniai šaulių namai su pagalbinėmis patalpomis ir sale (dab. Vytauto g. 21). XX a. 5 deš. pab. čia įsikūrė kino teatras „Spalis“, 1960 m. – Kazlų Rūdos rajoninė biblioteka. 2006–2009 m. atlikta Kazlų Rūdos savivaldybės viešosios bibliotekos rekonstrukcija (architektas Remigijus Pikutis), jos metu pastatas perstatytas (tapo mūrinis).

Marijampolė
Bartlingo vaistinė

Manoma, kad 1880 m. Marijampolės turgaus aikštės šiaurinėje dalyje, prie kelio į Vilkaviškį, išaugo mūrinis pastatas. Prezidentas Kazys Grinius rašė, kad namą pastatė dvarininkas Viktoras Šabunevičius (1830–1891), kuris pirmąjį aukštą nuomodavo vaistininkams. Tikėtina, kad pastatą suprojektavo Marijampolės apskrities inžinierius V. Rybarskis. XIX a. pabaigoje pastatą nupirko vaistininkas J. Buksickis, kuris 1911 m. jį pardavė provizoriui Vladui Bartlingui (1875–1936). Sovietmečiu pastatas nacionalizuotas. Iki 1963 m. pirmajame aukšte veikė vaistinė. Jai išsikėlus, pastate įsikūrė Kapsuko centrinė biblioteka (dab. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka). 1981 m. pastatas nugriautas.

Pašto stotis

Pirmos klasės Marijampolės Pašto stoties kompleksas pastatytas XIX a. 3 deš. pabaigoje – 4 deš. pradžioje Peterburgo (dab. Kauno) gatvėje. Tipinį carinės Rusijos pašto stočių projektą Lenkijos Karalystės stotims pritaikė inžinierius J. Perkovskis. Pašto komplekso pastatai visą savo gyvavimo laiką buvo naudojami pagal pirminę paskirtį. Tarpukariu pastate veikė „Pašto Telefono Telegrafo Įstaiga“. 1944 m. vokiečių kariuomenė traukdamasi iš Marijampolės pastatą susprogdino. Šiuo metu Pašto stoties komplekso vietoje likusi neužstatyta aikštė priešais „Spindulio“ kino teatrą (Kauno g.).

Tiltelis per Javonio upelį Vytauto Didžiojo parke

Tiltelis per Javonio upelį Marijampolėje, Vytauto Didžiojo parke (Vytauto g.), pastatytas 1935 m. Projekto autorius skulptorius P. Rimša. Tiltelis parke išstovėjo 45-erius metus. 1980 m. statant paminklą V. Mickevičiui-Kapsukui (skulptorius J. Narušis) tiltelis nugriautas. Paminklas Kapsukui nugriautas 1990 m. Senasis tiltelis buvo išsaugotas, tačiau į senąją vietą negrąžintas. 2012 m. parkas rekonstruotas.

Beit midrašas

Beit midrašas (Toros studijų namai) buvo sinagogos komplekso dalis į pietvakarius nuo Didžiosios Sinagogos (dab. Kauno g. 4). Pastato brėžinius 1889 m. parengė Marijampolės apskrities inžinierius Valerijus Rybarskis. Iškilęs pastatas skyrėsi nuo V. Rybarskio projekto. 1959 m. pastatas rekonstruotas ir pritaikytas pramoninei veiklai. Jame įsikūrė „Šešupės“ audimo fabrikas, vėliau UAB „Baltijos tekstilė“. Išliko tik kelios beit midrašo architektūrinės detalės: aukštas pusapvalis langas (vakarinėje dalyje); apsidė, kampiniai piliastrai bei karnizai (rytinėje dalyje).

Realinė gimnazija

1834 m. Marijampolės miesto plane šio statinio dar nebuvo, bet 1877 m. namas jau stovėjo. Tuometinis namo savininkas, gydytojas Tomas Smolskis, gavo leidimą prie jo pristatyti priestatą. XX a. pradžioje namo savininku tapo pirklys A. Bialoblockis. 1906–1914 m. pastate veikė Ksenijos Breverniūtės mergaičių gimnazija. 1918–1925 m. ten įsikūrė Marijampolės realinė gimnazija. Uždarius gimnaziją, salę, talpinančią iki 400 žmonių, pastato savininkas A. Bialoblockis išnuomodavo. Iki 1970 m. pastate veikė kino teatras „Taika“. 1977 m. statinį rekonstravus jame įsikūrė „Kapsuko pionierių namai“. Lietuvai atgavus nepriklausomybę pastate įsikūrė „Moksleivių kūrybos namai“. Šiuo metu pastatas privatizuotas ir apleistas.

Prienai
Laisvės aikštė

1580 m. liepos 1 d. Prienams suteikta turgaus privilegija. Joje numatyta Prienus perplanuoti pagal stačiakampio plano formą, skiriant vietos turgaus aikštei. Aikštėje pirmadieniais ir penktadieniais vykdavo garsūs turgai. Joje stovėjo prekybos pastatas, vadinamas „Ilgakromiu“. Aikštė buvo išgrįsta akmenimis. 1935 m. čia vyko valstiečių streikas. 1937 m. turgaus aikštė minima kaip Laisvės aikštė. 1949 m. Laisvės aikštė pervadinta į Pergalės aikštę. XX a. 6 deš. pabaigoje – 7 deš. pradžioje aikštės rytinėje dalyje pastatytas dviaukštis vykdomojo komiteto pastatas. Dabar jame įsikūrusi Prienų rajono savivaldybė. Laisvės aikštė padalinta į dvi erdves – grindinio ir vejos. Laisvės aikštės „Žaliosios“ erdvės šone – paminklas niekintų 1945–1954 m. Prienų apylinkėse žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės partizanų atminimui, pastatytas 1994 m. (skulptorius S. Žirgulis, architektai D. ir J. Križinauskai).

Popieriaus dirbtuvės

1613 m. Prienų dvare pradėjo veikti popieriaus dirbtuvės. Švedų kariuomenė 1701 m. sudegino popieriaus malūną „MELEDINUM PARYREUM“. Apie 1785 m. prie Drubengio upelio atstatytos arba naujai įkurtos vadinamosios popieriaus dirbtuvės, kurias pastatė meistras G. Tyrbackas. Įsikūrusios į pietus nuo miestelio, prie senojo Balbieriškio kelio. 1795 m. popieriaus dirbtuvės išnuomotos V. Kocui, kuris jas eksploatavo apie 20 metų. 1807 m. popieriaus dirbtuves valdė Aleksandras Sapiega. 1820 m. jas iš A. Sapiegos išsinuomojo Prienų girininkas Jonas Šulcas. Jis į dirbtuves kvietėsi dirbti geriausius meistrus iš Prūsijos ir Slucko. 1823 m. dirbtuvės buvo vienos didžiausių Lietuvoje, jose veikė 22 mašinos, darbui vadovavo meistras Agomas Pilcas, produkcija buvo vežama į Varšuvą, Peterburgą bei kitus Rusijos miestus. Prie dirbtuvių veikė vandens baseinas. Be to, šalia popieriaus dirbtuvių J. Šulcas įrengė degtukų dirbtuvę. 1874–1875 m. neišlaikiusios konkurencijos popieriaus dirbtuvės užsidarė – jos perdarytos į vandens malūną ir vilnų karšyklą, liko tik cechas, kuriame vietos poreikiams buvo gaminamas kartonas, vyniojamasis popierius ir degtukai. Dabartinis pastato, kuriame veikė popieriaus dirbtuvės, adresas – F. Vaitkaus g. 169.

Sinagoga ir beit midrašas

Prienų medinė sinagoga pastatyta XVIII a. Apie 1903 m. prie jos iškilo mūrinis beit midrašas (Toros studijų namai). 1944–1955 m. pastatuose buvo įsikūręs karinis dalinys. 1956–1972 m. veikė statybos organizacija. Perstačius buvusio beit midrašo pastatą, 1972 m. jame įrengtas daugiabutis gyvenamasis namas. Medinė sinagoga nugriauta sovietmečiu. Šiuo metu dalis buvusio beit midrašo pastato išnuomota UAB „Prienų projektas“, likusioje dalyje įrengti 6 socialiniai būstai. 2015 m. pradėta statinio renovacija.

Greimų tiltas

1914 m. pirmąjį 222 m ilgio, 8 angų laikiną medinį tiltą per Nemuną ties Prienais pastatė carinės Rusijos kariuomenė. 1915 m. rugpjūčio 19 d. rusai traukdamiesi nuo vokiečių susprogdino tiltą. 1915 m. Prienus užėmę vokiečiai pastatė pirmą pastovų medinį tiltą per Nemuną. 1924 m. kovo 30 d. jį iš dalies apardė susigrūdę ledai. Atstatytas tiltas stovėjo iki 1937 m. kovo 15 d., kai jį vėl nuvertė ledo lytys. 1937 m. vasarą pradėti paruošiamieji tilto statybos darbai. 1938 m. kovo 25 d. pagal inžinieriaus Prano Markūno projektą pradėtas statyti gelžbetoninis tiltas. 1938 m. gruodžio 20 d. tiltas jau buvo naudojamas. 1941 m. birželio 23 d. tiltą susprogdino Raudonoji armija, besitraukdama nuo vokiečių. 1947 m. jis atstatytas. Ant šio tilto buvo filmuojamas pirmasis tarybinis lietuviškas filmas „Tiltas“. 2010 m. tiltui suteiktas Greimų vardas. Tilto ilgis yra 227 m., o plotis 11 m.

„Žiburio“ gimnazija

1920–1924 m. iškilo Prienų „Žiburio“ gimnazijos rūmai, kurie 1956 m. sudegė. Buvusios gimnazijos vietoje („Žiburio“ kalnelyje) 1991 m. pastatytas tautodailininko Kazimiero Babravičiaus sukurtas paminklas senajai „Žiburio“ gimnazijai atminti (Kęstučio g. 18).

Kareivinės

1937 m. lapkričio 14 d. baigtos statyti 5-ojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pėstininkų pulko kareivinės. Jos įkurtos šiek tiek atokiau nuo miesto sodybų, ant aukšto Nemuno kranto (dab. Vytenio g. 18). 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, kareivinės buvo pritaikytos desantininkų mokymo centro reikmėms. Po 1990 m. jos buvo apleistos ir iki šiol dalis jų virto griuvėsiais.

Šakiai
Senoji bažnyčia

Medinę Šakių bažnyčią 1748 m. pastatė kunigaikštis Mykolas Čartorickis. Per 1787 m. gaisrą bažnyčia sudegė. 1823 m. atstatyta. 1944 m. vasarą bombarduojant Raudonajai armijai bažnyčia sudegė. Šiuo metu jos vietoje yra miesto skveras, kurį puošia kariljonas iš 24 varpų ir fontanas (V. Kudirkos ir Kęstučio gatvių sankirta).

Evangelikų liuteronų bažnyčia

1805 m. Šakių dvaro sodyboje pastatyta medinė evangelikų liuteronų bažnyčia. 1842 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, pradžioje ji buvo bebokštė (bokštas pristatytas 1877 m.). Sovietmečiu evangelikų liuteronų bažnyčioje buvo įkurdintas kino teatras, vėliau – sporto salė. 2000 m. Šakių evangelikų liuteronų bažnyčia (V. Kudirkos g. 17) buvo atšventinta.

„Žiburio“ gimnazija

1920–1922 m. pastatyti mediniai dviejų aukštų Šakių „Žiburio“ gimnazijos rūmai (dab. tarp Vasario 16-osios, Bažnyčios ir Gimnazijos g.), kurie 1944 m. sudegė. 1955 m. birželio 1 d. Šakiuose vyko rajoninė dainų šventė, ta proga buvusios gimnazijos vietoje iškilo medinis paviljonas, kuris jaunimo buvo vadinamas „Žaliuke“ (buvo žalios spalvos). Iki 2005 m. jame vyko įvairūs renginiai, diskotekos. 2006 m. paviljonas nugriautas. Šiuo metu buvusios gimnazijos vietoje yra parkas, pavadintas choreografo Juozo Lingio, kuris mokėsi Šakių „Žiburio“ gimnazijoje, vardu.

Vilkaviškis
Sinagoga

Iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovo Zigmanto Senojo žmonos Bonos 1545 m. pasirašyto dokumento žinoma, kad ji skyrė medienos žydų sinagogos statybai. Tai buvo viena gražiausių sinagogų Užnemunėje, saugojusi seną žydų šventraštį Torą. Sinagoga su visais joje saugotais dokumentais sudegė 1941 m. Vietoje, kur stovėjo sinagoga, 1996 m. rugsėjo 27 d. atidarytas naujas Vilkaviškio paštas. Pastatą suprojektavo architektai G. Jurevičius ir S. Juška bei konstruktorius V. Gervė.

Dvaras

Vilkaviškio dvaras įkurtas 1774 m. Manoma, kad 1812 m. dvaro rūmuose (dab. A. Karoso g. 11) buvo apsistojęs Napoleonas. I-ojo pasaulinio karo metu dvare gyveno vokiečiai, tarpukariu jame įsikūrė Vilkaviškio vyskupijos kurija. Po II-jo pasaulinio karo rūmuose įsikūrė Vilkaviškio tarybinio ūkio administracija. Šiuo metu dvaro pastate įrengti gyvenamieji butai.

„Žiburio“ gimnazija

Pastatas adresu Sodų g. 1 pastatytas 1882–1884 m. 1902 m. jame buvo pasieniečių kareivinės, 1907 m. veikė berniukų gimnazija. 1918 m. pastate įsikūrė „Žiburio“ draugijos gimnazija, kuri 1930 m. buvo suvalstybinta ir jai suteiktas Jono Basanavičiaus vardas. 1978 m. pastate atlikta dalinė rekonstrukcija ir jame įkurdinta Vilkaviškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka, kuri veikia iki šiol. 2001 m. pastatas įrašytas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, paskelbtas valstybės saugomu.

Žydų senelių namai

Pastate adresu Jašinsko g. 2 iki II-ojo pasaulinio karo veikė žydų senelių namai. Apie 1945 m. jame įsikūrė miesto ligoninė, 1983 m. tapusi poliklinikos dalimi. Poliklinika pastate veikia iki šiol.

Žydų gimnazija

Vilkaviškio žydų gimnazija veikė 1919–1940 m. Šiuo metu buv. Vilkaviškio žydų gimnazijos pastate (S. Nėries g. 1) įsikūrusi Vilkaviškio rajono savivaldybė.

Kunigų seminarija

Kunigų seminarijos pastatas (dab. Vytauto g. 4) pastatytas 1926–1930 m. pagal architekto V. Landsbergio-Žemkalnio projektą. Iki 1944 m. jame veikė kunigų seminarija. 1955 m. buvusiame kunigų seminarijos pastate įkurtas siuvimo fabrikas, veikiantis iki šiol. 1992 m. pastatas įregistruotas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir nuo 2005 m. saugomas valstybės.

Spirito fabrikas

Spirito fabriko statinių kompleksas (dab. J. Basanavičiaus g. 3 / Vytauto g. 67) pastatytas apie 1910 m. Kompleksą sudaro septyni objektai: pagrindinis pastatas, vartai, gamybinis pastatas, du ūkiniai pastatai, administracinis pastatas, namas. XX a. pabaigoje pagrindinis pastatas dalinai perstatytas. Tai – vienas geriausiai išlikusių provincijos miesto pramonės paveldo objektų Lietuvoje, atstovaujantis nedidelės įmonės tipą. Sovietmečiu pastatų komplekse veikė buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas. 1991 m. aukciono metu pagrindinį komplekso pastatą įsigijo vilkaviškietis Valentinas Kriščiūnas ir įsteigė parduotuvę „Svainiai“. Apie 2003–2004 m. pastate įsikūrė parduotuvė „Norfa“. Pastate taip pat dirba įvairios privačios įmonės. 1997 m. pastatas įtrauktas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir saugomas valstybės.