Suskaitmenintas dokumentinis paveldas

2018–2021 m. Biblioteka partnerio teisėmis dalyvavo tęstiniame kultūros paveldo skaitmeninimo projekte „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės vystymas“, kurio metu suskaitmenino dar daugiau dokumentinio paveldo objektų, saugomų bibliotekos fonduose. Iš viso 2010–2021 m. Bibliotekoje buvo atrinkta, sukataloguota, skaitmeninimui paruošta, suskaitmeninta ir portale epaveldas.lt paskelbta beveik 11160 dokumentinio paveldo objektų arba beveik 3510 pavadinimų. Juos rasite šioje rubrikoje (nuolat pildoma).

Knygos:

• su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija susiję XVI–XVII a. leidiniai lotynų ir lenkų kalbomis (18 leidinių);
• Mažosios Lietuvos religinio pobūdžio literatūra ir kalendoriai lietuvių kalba – leidiniai, išlikę po dėl šio krašto istorinių ir politinių aplinkybių vykusio Mažosios Lietuvos spaudos naikinimo, yra reti arba unikalūs, todėl atrenkant pagrindinis kriterijus buvo jų retumas pagal išlikusių egzempliorių skaičių (23 leidiniai);
• ypač reti ar unikalūs 1900–1945 m. psichologijos, religiniai, socialinių mokslų, literatūros leidiniai, įstatymų ar norminiai dokumentai, įvairių sričių vadovėliai, kalendoriai ir t.t. (691 leidinys);
• Informacinių ir teisinių leidinių (1889–1945 m.) kolekcija (760 leidinių);
• reti ir vertingi 1890–1945 m. natų leidiniai, kurių autoriai – žymūs to meto veikėjai Vydūnas, J. Naujalis, V. Kudirka, M. Biržiška, J. Tallat-Kelpša, M. K. Čiurlionis, M. Petrauskas ir kt. (N23 leidiniai, 74 leidiniai);
• žymių prieškario ir tarpukario (1910–1944 m.) menininkų ir meno parodų katalogai (64 leidiniai);
• šiuolaikinio autoriaus A. Sadecko, tyrinėjančio lietuvių tremties paveldą Sibire, knygos (4 leidiniai).

Rankraščiai:

• Augustino Janulaičio kolekcijos su Lietuvos didikų Radvilų gimine susiję teisės, istorijos tematikos XVIII–XX a. rankraščiai ir spaudiniai (A7 rankraščiai ir 4 spaudiniai);
• Petro Šalčiaus kolekcijos 1835–1990 m. biografiniai ir buities dokumentai, korespondencija bei su kooperatine, moksline ir visuomenine veikla susiję dokumentai; kitų asmenų – Babrauskų ir Kaminskių šeimų, Povilo Brazaičio – dokumentai  (218 rankraščių);
• kraštotyrininko Prano Juozapavičiaus rankraščių rinkinys (1945–1986 m.) Kauno ir Kauno apylinkių istorijos ir kultūrinio gyvenimo temomis (91 rankraštis);
• Aleksandro Pleskačiausko rankraščių rinkinys apie Kauną, kurį sudaro [1911]–1984 m. gausi ir unikali ikonografinė medžiaga apie Kauną: nuotraukų, atvirukų, spaudos iškarpų ir piešinių albumai, atvirukai, planas, lietuvių, rusų, vokiečių, lenkų, prancūzų kalbomis (21 rankraštis);
• rankraščių apie Kauną ir Kauno rajoną rinkiniai, apimantys 1973–1998 m. laikotarpį (13 rankraščių);
• kraštotyrininko, tautosakininko, muziejininko, pedagogo, publicisto Broniaus Šukio kraštotyros rankraščių rinkinio (1977–1994) didžiąją dalį sudaro darbai apie Lapių miestelį (Kauno r.) – išnykusį ir tebeegzistuojantį kultūros ir istorinį paveldą, urbanistinę ir architektūrinę raidą, ūkinį ir kultūrinį bendruomenės gyvenimą, žymius žmones; Lapių devynmetės mokyklos kraštotyrininkų surinkta medžiaga apie Lapių miestelį; B. Šukio atsiminimai apie Vilkijos miestelį ir Vilkijos gimnaziją, Lapių ir Vilkijos mokytojų ir mokinių gyvenimo vingiai tarp dviejų Lietuvos okupacijų; B. Šukio bibliografijos rodyklės (14 rankraščių);
• pavienių rankraščių rinkinys (30 rankraščių).

Bernardo Gyčio Padegimo rankraščių fondo ikonografija: 

• Juozo Bindoko fotografijų ciklai „Lietuvių dramaturgija Šiaulių scenoje 1988–1993“ (surinktos B. G. Padegimo režisuotų spektaklių „Žilvinas“, „Žvakidė”, „Vieną vakarą“, „Mefibosetas”, „Liftu į piramidę” nuotraukos) ir „Vakarų Europos dramaturgija Šiaulių scenoje 1986–1993“ (sukauptos spektaklių „Marianos užgaidos“, „Pulkininko našlė“, „Karalius miršta” ir „Dūžtančių širdžių namai” nuotraukos) – 76 saugojimo vienetai;
• Aleksandro Ostašenkovo fotografijų ciklai „Ištikimybė temai: G. B. Padegimo spektakliai Šiauliuose 1976–1988“ (surinktos B. G. Padegimo režisuotų spektaklių „Donja Rosita“, „Freken Julija“, „Žemaitė“, „Žvakidė“ nuotraukos) ir „Lietuvių dramaturgijos festivalis „Atgaiva“, 1988 (pateikiamos renginio atidarymo, šeimininkų ir svečių, apdovanojimų, poezijos skaitymų, festivalio uždarymo nuotraukos) – 46 saugojimo vienetai;
• Mindaugo Kavaliausko fotografijų ciklai „Didžiosios scenos iššūkiai: B. G. Padegimo spektakliai Kaune 1995–1996” (pateikiamos B.G. Padegimo režisuotų spektaklių „Tuščios meilės pastangos“ ir „Aplink fontaną, arba Mažasis Paryžius“ nuotraukos) ir „Mažasis formatas: B. G. Padegimo režisūra netradicinėse Kauno erdvėse 1993–1996” (spektaklių „Ilga Kalėdų vakarienė“, „Mielasis apgavikas“, taip pat repeticijų ir pedagoginių užsiėmimų nuotraukos) – 80 saugojimo vienetų.

Periodika:

• „Dzień Kowieński“ („Kauno diena“) lenkų kalba leistas 1922–1935 m. Kaune. Šis dienraštis (3823 periodinio leidinio numeriai) svarbus tyrinėjant Kauno istoriją ir yra populiarus tarp skaitytojų.
• „Dzień Polski“ („Lenkiška diena“) lenkų kalba leistas 1935–1940 m. Kaune. Šis dienraštis yra iki 1935 m. ėjusio „Dzień Kowieński“ („Kauno diena“) tęsinys. Portale paskelbti 1386 šio periodinio leidinio numeriai.
• „Nowiny“ („Naujienos“)  lenkų kalba leistas 1921–1932 m. Kaune. Portale paskelbti 556 savaitraščio numeriai.
• „Dzwon świąteczny“ („Šventadienio varpas“) lenkų kalba leistas 1925–1936 m. Portale paskelbti 439 savaitraščio numeriai.
• „Į laisvę“ (Kauno dienraštis) lietuvių kalba leistas 1941–1942 m. Portale paskelbti 466 dienraščio numeriai.
• „Amtsblatt des Generalkommissars in Kauen“ vokiečių kalba 1941–1944 m. leistas laikraštis. Portale paskelbta 150 jo numerių.
• „Tiesos kardas“ 1919 m. lietuvių kalba leistas Kaune. Nuo 1920 m. buvo leidžiamas pavadinimu „Laisvė“. Portale paskelbtas 51 laikraščio numeris.
• „Tėviškė“ 1942–1944 m. lietuvių kalba leistas Šiauliuose. Jis yra iki tol ėjusio laikraščio „Tėvynė“ tęsinys. Portale paskelbta 117 laikraščio numerių.
• „Pranciškonų pasaulis“ 1935–1940 m. lietuvių kalba leistas Kretingoje. 1923–1935 m. buvo leidžiamas pavadinimu „Šv. Pranciškaus varpelis“. Portale paskelbtas 51 žurnalo numeris.
• „Žemaičių žemė“ 1941–1944 m. lietuvių kalba leistas Telšiuose. Portale paskelbta 150 laikraščio numerių.
• „Wiadomości ilustrowane“ („Iliustruotos žinios“) 1913–1914 m. lenkų kalba leistas Vilniuje. Portale paskelbti 45 leidinio numeriai.
• „Wiadomości Archidiecezjalne Wileńskie“ („Vilniaus arkivyskupijos žinios“) 1926–1939 m. lenkų kalba leistas Vilniuje. Portale paskelbtas 231 laikraščio numeris.
• „Zorza Wileńska“ savaitinis žurnalas 1906–1908 m. leistas Vilniuje lenkų kalba. Portale paskelbti 103 žurnalo numeriai.
• „Lud“ dvisavaitinis lietuvių laikraštis lenkų kalba 1912–1914 m. leistas Vilniuje. Portale galima rasti 33 jo numerius.
• „Wytrwaj“ („Ištesėk“) jaunimo žurnalas lenkų kalba leistas Vilniuje 1912–1913 m. Portale paskelbtas 14 žurnalo numerių.
• „Wileński Przegląd Prawniczy“ mėnesinis leidinys leistas 1930–1939 m. Vilniuje lenkų kalba. Portale paskelbti 57 leidinio numeriai.

Smulkioji spauda

įvairūs skelbimai, reklamos, atsišaukimai, plakatai ir t. t. (459 spaudiniai).

Atvirukų kolekcija

įvairūs senieji 1900–1940 m. laikotarpio Lietuvos atvirukai – Kaunas ir jo apylinkės, Vilnius ir jo apylinkės, Panevėžys, Klaipėdos kraštas, Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjai ir kt. (280 atvirukų).

Ekslibrisai:

• Lietuvių modernisto dailininko eksperimentatoriaus Vinco Kisarausko mišriomis technikomis kurta ekslibrisų kolekcija išsiskiria polinkiu į kubistines formas, monumentalumu, ekspresija, naujų išraiškos būdų ieškojimu (88 ekslibrisai).
• Alfonso Čepausko ekslibrisų kolekcijoje vyrauja giliaspaude ir iškiliąja technika bei kompiuterine grafika sukurti darbai, pasižymintys išbaigtumu, kruopštumu ir profesionalumu (118 ekslibrisų).
• Algimanto Šlapiko ekslibrisų kolekcijoje gausu žymiems kauniečiams bei ryškiausioms Lietuvos kultūros asmenybėms skirtų darbų, sukurtų giliaspaude arba skaitmeninės grafikos technika jungiant tradicinius simbolius su šiandieninio pasaulio ženklais (40 ekslibrisų).
• Geručio Kalpoko ekslibrisų kolekcija atkartoja liaudies kūrinių stilistines savybes, pasižymi santūrumu, darbams būdingas formų suapvalinimas, naudojami tautiniai simboliai (77 ekslibrisai).

Laikraštėlių kolekcija:

• Jaunimo organizacijų leidiniai 1915–1942 m. Suskaitmeninti laikraštėliai papildė jau portale epaveldas.lt esančią rankraštinių laikraštėlių kolekciją trūkstamais numeriais. Šiems leidiniams gresia turinio išnykimas, daugelis jų dauginti šapirografiniu būdu, tekstas pamažu blunka. Šie leidiniai lavino būsimų žurnalistų, rašytojų, įvairių kultūros sričių darbuotojų įgūdžius, skatino jų visuomeninį aktyvumą (41 leidinys).
• Pogrindžio leidiniai 1942–1950 m. Šią dokumentų grupę sudaro antinacinės ir antisovietinės rezistencijos pogrindiniai periodiniai leidiniai. Didžioji dalis – Lietuvos partizanų spauda. Šiais laikraštėliais buvo papildyta vartotojui epaveldas.lt portale jau prieinama Pogrindžio leidinių kolekcija. Sudėtingomis sąlygomis leisti laikraštėliai buvo spausdinami rašomąja mašinėle, šapirografu, rotatoriumi. Neretai dėl netinkamų dažų blogai atsispausdavo raidės, taip pat buvo sunku gauti geros rūšies popieriaus. Gyventojai turimą Lietuvos partizanų spaudą slėpė, dažnai laikė blogomis sąlygomis. Visa tai lėmė, kad šiandien šie leidiniai yra itin prastos būklės (107 leidiniai).