Maršrutas „Pažink Kauną savo ritmu“ – tarptautinio projekto “The silent history of Kaunas” (liet. „Tylioji Kauno istorija“) dalis. Leiskitės į savarankišką pasivaikščiojimą po Senamiesčio, Naujamiesčio ir Žaliakalnio lankytinas vietas, kiekviename taške sužinokite įdomių faktų apie objektą ir pasižiūrėkite, kaip jis atrodė anksčiau.
Maršrutas taip pat papildytas ir vaizdo įrašais gestų kalba.
Atsisiųsti žemėlapį galite paspaudę čia.
Projekto partneris: Kauno kurčiųjų centras
Seniausia išlikusi mūrinė pilis Lietuvoje, pastatyta XIV a. vid., viduramžiais turėjo didelę reikšmę šalies gynybai, saugojo svarbius prekybos ir karo kelius. Skaityti daugiau
Šalia Kauno pilies ir Santakos parko stovinti Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia ir Bernardinų vienuolynas – vienas gražiausių gotikinės architektūros ansamblių Kaune.
Skaityti daugiau
Kauno kunigų seminarija – viena svarbiausių dvasinio gyvenimo vietų Lietuvoje. Jos istorija prasidėjo XIX a., kai seminarija iš Varnių buvo perkelta į Kauną.
Skaityti daugiau
Kauno rotušė stovi pačioje aikštės širdyje ir jau šimtmečius simbolizuoja miesto savivaldą bei istoriją. Pradėta statyti XVI a., vėliau buvo ne kartą perstatyta ir puošta.
Skaityti daugiau
Arklių pašto stoties kompleksas Rotušės aikštėje pasakoja apie laikus, kai kelionės vyko karietomis, o paštas buvo gabenamas arkliais.
Skaityti daugiau
Maironio lietuvių literatūros muziejus įsikūręs vienuose gražiausių Kauno senamiesčio rūmų. Pastatas dar vadinamas Siručio rūmais.
Skaityti daugiau
Geriau žinoma kaip Vytauto Didžiojo bažnyčia, nes teigiama, kad ją pastatė Vytautas atsidėkodamas už išsigelbėjimą po pralaimėto Vorsklos mūšio.
Skaityti daugiau
Kauno arkikatedra bazilika yra didžiausia miesto bažnyčia ir viena svarbiausių gotikinių šventovių Lietuvoje.
Skaityti daugiau
Ši nedidelė gotikinė bažnyčia, stovinti netoli Laisvės alėjos, yra viena seniausių Kauno šventovių.
Skaityti daugiau
Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra – vienas svarbiausių Lietuvos valstybingumo simbolių Kaune.
Skaityti daugiau
Vienas svarbiausių miesto kultūros simbolių ir neatsiejama Laisvės alėjos istorijos dalis.
Skaityti daugiau
Tai – vienas ryškiausių Lietuvos tarpukario modernizmo pastatų. Jis buvo pastatytas XX a. 4 deš. pagal architekto Felikso Vizbaro projektą.
Skaityti daugiau
Pastatyta XIX a. antroje pusėje, Kauno choralinė sinagoga – vienintelė šiandien veikianti sinagoga Kaune.
Skaityti daugiau
Tai – viena unikaliausių meno erdvių Kaune. Ji įsikūrusi paprastame gyvenamųjų namų kieme E. Ožeškienės gatvėje. Dėl savo kūrybiškos atmosferos ši vieta dažnai vadinama Kauno Monmartru.
Skaityti daugiau
Vienas įspūdingiausių tarpukario valstybingumo simbolių. Pastatas buvo atidarytas 1928 m., kai Lietuva stiprino savo finansų sistemą – banko veikla prasidėjo kartu su lito įvedimu.
Skaityti daugiau
Viešbučio „Lietuva“ ir restorano „Metropolis“ kompleksas buvo viena svarbiausių tarpukario Kauno susitikimų vietų.
Skaityti daugiau
Įkurtas netrukus po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. Muziejaus tikslas buvo saugoti kovų už laisvę atminimą ir kariuomenės istoriją.
Skaityti daugiau
Karininkų ramovė – vienas reprezentatyviausių tarpukario Kauno pastatų. Ji buvo sukurta kaip Lietuvos karininkų susibūrimo ir kultūrinio gyvenimo vieta.
Skaityti daugiau
Vienas garsiausių Kauno modernizmo architektūros pavyzdžių. Pastatas iškilo XX a. 4 deš. pagal Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą, kurį užsakė pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“.
Skaityti daugiau
Kauno Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia, dažniau vadinama Kauno soboru, yra vienas ryškiausių miesto simbolių ir svarbiausių Kauno Naujamiesčio akcentų.
Skaityti daugiau
1939 m. atidaryti Prekybos, pramonės ir amatų rūmai atspindėjo sparčiai modernėjančios valstybės verslo bei pramonės augimą ir buvo viena svarbiausių tarpukario Lietuvos ekonominių institucijų.
Skaityti daugiau
Parodos gatvėje, šalia Ąžuolyno ir Vytauto parkų, stovi vienas įspūdingiausių tarpukario Kauno pastatų – architekto Edmundo Alfonso Fryko suprojektuoti studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ rūmai.
Skaityti daugiau
Kauno sporto halė laikoma viena svarbiausių Lietuvos sporto istorijos vietų ir tikru tarpukario modernizmo simboliu. Vos per pusmetį pastatyta 1939 m., ruošiantis Europos vyrų krepšinio čempionatui.
Skaityti daugiau
Stadionas, pradėtas kurti 1921 m., tapo pirmąja modernia sporto arena Lietuvoje. Prie stadiono kūrimo aktyviai prisidėjo lakūnas Steponas Darius ir sportininkas Kęstutis Bulota.
Skaityti daugiau
Sugiharos namai Kaune – viena jautriausių miesto atminties vietų. Pirmajame aukšte veikė Japonijos konsulatas, o antrajame gyveno Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos šeima.
Skaityti daugiau
Parodos kalnas, dar vadinamas Mažuoju ąžuolynu, yra viena įdomiausių Žaliakalnio vietų. Ši teritorija tarpukariu tapo svarbiu Lietuvos ekonominio ir kultūrinio gyvenimo centru.
Skaityti daugiau
Miko ir Kipro Petrauskų namai-muziejus pasakoja apie vieną garsiausių Lietuvos muzikų šeimų. Broliai Petrauskai buvo ryškios Lietuvos kultūros asmenybės, palikusios svarbų pėdsaką šalies muzikos istorijoje.
Skaityti daugiau
Žaliakalnio vandens stotis yra vienas svarbiausių Kauno inžinerinio paveldo objektų. Miesto vandentiekio istorija prasidėjo XVI a., kai Žaliakalnyje buvo aptikti švaraus vandens šaltiniai.
Skaityti daugiau
Žaliakalnio funikulierius – vienas garsiausių Kauno technikos paveldo objektų ir svarbus miesto simbolis. XX a. 3 deš. Žaliakalnis tapo vienu moderniausių gyvenamųjų rajonų mieste.
Skaityti daugiau
Kristaus Prisikėlimo bazilikos istorija prasidėjo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kai kilo idėja pastatyti tautos prisikėlimą simbolizuojančią šventovę. Ji turėjo tapti ne tik religiniu centru, bet ir visos valstybės laisvės bei vienybės ženklu.
Skaityti daugiau
Maršrutą parengė Ąžuolyno bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro Kaunistikos grupės vyresn. bibliografė Skaidra Grabauskienė, 2026 m.
Projektą finansuoja:
