Pažink Kauną savo ritmu

1. Kauno pilis

Seniausia išlikusi mūrinė pilis Lietuvoje, pastatyta XIV a. vid., viduramžiais turėjo didelę reikšmę šalies gynybai, saugojo svarbius prekybos ir karo kelius. Skaityti daugiau

2. Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia

Šalia Kauno pilies ir Santakos parko stovinti Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia ir Bernardinų vienuolynas – vienas gražiausių gotikinės architektūros ansamblių Kaune.
Skaityti daugiau

3. Kauno kunigų seminarija

Kauno kunigų seminarija – viena svarbiausių dvasinio gyvenimo vietų Lietuvoje. Jos istorija prasidėjo XIX a., kai seminarija iš Varnių buvo perkelta į Kauną.
Skaityti daugiau

4. Kauno rotušė

Kauno rotušė stovi pačioje aikštės širdyje ir jau šimtmečius simbolizuoja miesto savivaldą bei istoriją. Pradėta statyti XVI a., vėliau buvo ne kartą perstatyta ir puošta.
Skaityti daugiau

5. Kauno arklių pašto stotis

Arklių pašto stoties kompleksas Rotušės aikštėje pasakoja apie laikus, kai kelionės vyko karietomis, o paštas buvo gabenamas arkliais.
Skaityti daugiau

6. Maironio lietuvių literatūros muziejus

Maironio lietuvių literatūros muziejus įsikūręs vienuose gražiausių Kauno senamiesčio rūmų. Pastatas dar vadinamas Siručio rūmais.
Skaityti daugiau

7. Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia

Geriau žinoma kaip Vytauto Didžiojo bažnyčia, nes teigiama, kad ją pastatė Vytautas atsidėkodamas už išsigelbėjimą po pralaimėto Vorsklos mūšio.
Skaityti daugiau

8. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika

Kauno arkikatedra bazilika yra didžiausia miesto bažnyčia ir viena svarbiausių gotikinių šventovių Lietuvoje.
Skaityti daugiau

9. Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčia

Ši nedidelė gotikinė bažnyčia, stovinti netoli Laisvės alėjos, yra viena seniausių Kauno šventovių.
Skaityti daugiau

10. Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra

Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra – vienas svarbiausių Lietuvos valstybingumo simbolių Kaune.
Skaityti daugiau

11. Kauno valstybinis muzikinis teatras

Vienas svarbiausių miesto kultūros simbolių ir neatsiejama Laisvės alėjos istorijos dalis.
Skaityti daugiau

12. Kauno centrinis paštas

Tai – vienas ryškiausių Lietuvos tarpukario modernizmo pastatų. Jis buvo pastatytas XX a. 4 deš. pagal architekto Felikso Vizbaro projektą.
Skaityti daugiau

13. Kauno choralinė sinagoga

Pastatyta XIX a. antroje pusėje, Kauno choralinė sinagoga – vienintelė šiandien veikianti sinagoga Kaune.
Skaityti daugiau

14. Kiemo galerija

Tai – viena unikaliausių meno erdvių Kaune. Ji įsikūrusi paprastame gyvenamųjų namų kieme E. Ožeškienės gatvėje. Dėl savo kūrybiškos atmosferos ši vieta dažnai vadinama Kauno Monmartru.
Skaityti daugiau

15. Lietuvos banko rūmai

Vienas įspūdingiausių tarpukario valstybingumo simbolių. Pastatas buvo atidarytas 1928 m., kai Lietuva stiprino savo finansų sistemą – banko veikla prasidėjo kartu su lito įvedimu.
Skaityti daugiau

16. „Lietuvos“ viešbutis

Viešbučio „Lietuva“ ir restorano „Metropolis“ kompleksas buvo viena svarbiausių tarpukario Kauno susitikimų vietų.
Skaityti daugiau

17. Vytauto Didžiojo karo muziejus

Įkurtas netrukus po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. Muziejaus tikslas buvo saugoti kovų už laisvę atminimą ir kariuomenės istoriją.
Skaityti daugiau

18. Lietuvos karininkų ramovė

Karininkų ramovė – vienas reprezentatyviausių tarpukario Kauno pastatų. Ji buvo sukurta kaip Lietuvos karininkų susibūrimo ir kultūrinio gyvenimo vieta.
Skaityti daugiau

19. „Pienocentro“ rūmai

Vienas garsiausių Kauno modernizmo architektūros pavyzdžių. Pastatas iškilo XX a. 4 deš. pagal Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą, kurį užsakė pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“.
Skaityti daugiau

20. Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčia

Kauno Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia, dažniau vadinama Kauno soboru, yra vienas ryškiausių miesto simbolių ir svarbiausių Kauno Naujamiesčio akcentų.
Skaityti daugiau

21. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai

1939 m. atidaryti Prekybos, pramonės ir amatų rūmai atspindėjo sparčiai modernėjančios valstybės verslo bei pramonės augimą ir buvo viena svarbiausių tarpukario Lietuvos ekonominių institucijų.
Skaityti daugiau

22. Studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ rūmai

Parodos gatvėje, šalia Ąžuolyno ir Vytauto parkų, stovi vienas įspūdingiausių tarpukario Kauno pastatų – architekto Edmundo Alfonso Fryko suprojektuoti studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ rūmai.
Skaityti daugiau

23. Sporto halė

Kauno sporto halė laikoma viena svarbiausių Lietuvos sporto istorijos vietų ir tikru tarpukario modernizmo simboliu. Vos per pusmetį pastatyta 1939 m., ruošiantis Europos vyrų krepšinio čempionatui.
Skaityti daugiau

24. Dariaus ir Girėno stadionas

Stadionas, pradėtas kurti 1921 m., tapo pirmąja modernia sporto arena Lietuvoje. Prie stadiono kūrimo aktyviai prisidėjo lakūnas Steponas Darius ir sportininkas Kęstutis Bulota.
Skaityti daugiau

25. Sugiharos namai

Sugiharos namai Kaune – viena jautriausių miesto atminties vietų. Pirmajame aukšte veikė Japonijos konsulatas, o antrajame gyveno Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos šeima.
Skaityti daugiau

26. Mažasis ąžuolynas

Parodos kalnas, dar vadinamas Mažuoju ąžuolynu, yra viena įdomiausių Žaliakalnio vietų. Ši teritorija tarpukariu tapo svarbiu Lietuvos ekonominio ir kultūrinio gyvenimo centru.
Skaityti daugiau

27. M. ir K. Petrauskų namai

Miko ir Kipro Petrauskų namai-muziejus pasakoja apie vieną garsiausių Lietuvos muzikų šeimų. Broliai Petrauskai buvo ryškios Lietuvos kultūros asmenybės, palikusios svarbų pėdsaką šalies muzikos istorijoje.
Skaityti daugiau

28. Žaliakalnio vandentiekio stotis

Žaliakalnio vandens stotis yra vienas svarbiausių Kauno inžinerinio paveldo objektų. Miesto vandentiekio istorija prasidėjo XVI a., kai Žaliakalnyje buvo aptikti švaraus vandens šaltiniai.
Skaityti daugiau

29. Žaliakalnio funikulierius

Žaliakalnio funikulierius – vienas garsiausių Kauno technikos paveldo objektų ir svarbus miesto simbolis. XX a. 3 deš. Žaliakalnis tapo vienu moderniausių gyvenamųjų rajonų mieste.
Skaityti daugiau

30. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika

Kristaus Prisikėlimo bazilikos istorija prasidėjo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kai kilo idėja pastatyti tautos prisikėlimą simbolizuojančią šventovę. Ji turėjo tapti ne tik religiniu centru, bet ir visos valstybės laisvės bei vienybės ženklu.
Skaityti daugiau