18. Lietuvos karininkų ramovė
Karininkų ramovė – vienas reprezentatyviausių tarpukario Kauno pastatų. Ji buvo sukurta kaip Lietuvos karininkų susibūrimo ir kultūrinio gyvenimo vieta. Rūmai oficialiai atidaryti 1937 m. Architektūroje dera monumentalumas, modernistinio renesanso formos ir tautinio stiliaus elementai, fasade galima pamatyti karžygių skulptūras ir Lietuvos miestų herbus. Interjere naudotas lietuviškas ąžuolas ir tautiniai ornamentai. Viena įspūdingiausių erdvių buvo Vytauto seklyčia, priminusi viduramžių menę. Pastatas pagal savo laiką buvo labai modernus ir turėjo pažangią techninę įrangą. Didžiojoje salėje buvo galima keisti apšvietimą Lietuvos vėliavos spalvomis. Tarpukariu čia vyko koncertai, pokyliai ir diplomatiniai priėmimai, renginiuose dažnai dalyvaudavo Prezidentas Antanas Smetona. Sovietų okupacijos metais pastatas buvo perduotas SSRS kariuomenei. Atkūrus nepriklausomybę, Ramovės veikla buvo atnaujinta.
![Baldų komplektas Lietuvos karininkų ramovės Prezidento menei. XX a. 4 deš. Gerardas Bagdonavičius [Šiaulių „Aušros“ muziejus, ŠAM D–T 2393]](https://azuolynobiblioteka.lt/wp-content/uploads/2026/09/Baldu-komplektas-Lietuvos-karininku-ramoves-Prezidento-menei-XX-a.-4-des.-Gerardas-Bagdonavicius-Siauliu-„Ausros-muziejus-1024x871.webp)
![Renginys Lietuvos karininkų ramovėje Kaune. 1939 m. [Vytauto Didžiojo karo muziejus, VDKM Fa 24332]](https://azuolynobiblioteka.lt/wp-content/uploads/2026/09/Renginys-Lietuvos-karininku-ramoveje-Kaune-1939-m.-Vytauto-Didziojo-karo-muziejus-1024x652.webp)
![Lietuvos karininkų ramovės rūmai Kaune. XX a. II p. [Vytauto Didžiojo karo muziejus, VDKM Fa 24313]](https://azuolynobiblioteka.lt/wp-content/uploads/2026/09/Lietuvos-karininku-ramoves-rumai-Kaune-XX-a.-4-des.-Vytauto-Didziojo-karo-muziejus-691x1024.webp)
