Kolekcijos

Mokslininko ir spaudos puoselėtojo Augustino Janulaičio asmeninė biblioteka

Teisininkas, istorikas, profesorius, publicistas Augustinas Janulaitis (1878–1950) nusipelnė Lietuvai ne tik savo moksline, kultūrine veikla. Be viso to jis prisidėjo prie lietuviškos spaudos platinimo jos draudimo metais. Jis ne vieną kartą buvo sulaikytas dėl to, kad turėjo uždraustos spaudos. Šis žmogus energingai kovojo už lietuviško spausdinto žodžio laisvę, o knyga jam buvo ne tik informacijos šaltinis, bet ir didelė vertybė. Todėl džiugu, kad būtent KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyrius saugo A. Janulaičio asmeninės bibliotekos knygas.

Daugiau apie Augustiną Janulaitį galite perskaityti apsilankę virtualioje parodoje.

Bibliotekoje vyrauja teisės ir istorijos knygos

Augustino Janulaičio knygų ir periodikos kolekcijoje – apie 14 tūkst. leidinių. Dauguma jų – rusų, vokiečių ir lenkų kalbomis. Taip pat yra leidinių lietuvių, prancūzų, lotynų, anglų, jidiš kalbomis; po kelis egzempliorius čekų (juos iš Prahos atsiuntė istorikas A. Šapoka), latvių, italų, islandų, baltarusių, švedų, ukrainiečių kalbomis.

A. Janulaičio bibliotekoje vyrauja teisės ir istorijos literatūra. Profesorius sistemingai kaupė knygas ir periodinius leidinius jį dominusiomis temomis. Nuosekliai buvo surinkti Prūsijos teisės istorijos šaltiniai ir 1863–1864 m. sukilimo, M. Muravjovo laikotarpio literatūra. A. Janulaičio kolekcijos tematinį kryptingumą lėmė jo politinė veikla, Kauno universiteto teisės fakultete dėstyti Lietuvos istorijos ir Prūsijos teisės istorijos kursai, vyr. tribunolo teisėjo darbas, advokato praktika, veikla Lietuvos istorijos draugijoje bei leidėjų, su kuriais jis bendradarbiavo, poreikiai.

Janulaitis rinko ne tik jam patikusių, bet ir oponuojančių autorių knygas bei straipsnius. Jo bibliotekos lentynose galima rasti istorikų M. K. Liubavskio, A. J. Milovidovo, I. I. Lapo, Stanislavo Koto knygų ir straipsnių. Profesorius taip pat sukaupė daug švietėjiškos, revoliucinės, socialdemokratinės literatūros, daugiausia rusų ir vokiečių kalbomis:  bibliotekoje gausu vokiečių socialdemokratijos teoretiko K. Kautskio, politiko socialdemokrato V. Libknechto, marksizmo pradininko K. Markso, marksizmo teoretikų G. Plechanovo, Rozos Luksemburg ir kitų autorių leidinių. Tačiau A. Janulaitį domino ne tik teisinė, istorinė ar politinė, tačiau ir grožinė literatūra. Jis domėjosi H. Heinės kūryba. Kolekcijoje yra ne tik H. Heinės knygų, bet ir įvairių leidinių, disertacijų apie jį.

Janulaičio bibliotekoje galima rasti ir periodinių leidinių komplektų. Beveik ketvirtadalį A. Janulaičio fondo sudaro iškarpos iš periodinių leidinių. Daug straipsnių iškarpų įrišta knygose (straipsnių konvoliutuose). Daugiausia straipsnių konvoliutų – rusų kalba, tačiau taip pat yra iškarpų vokiečių ir lenkų kalbomis.

Bibliotekos išskirtinumą rodo disertacijų gausa

A. Janulaičio kolekcija išskirtinė tuo, kad joje gana daug disertacijų – apie 400. Prie jų galima paminėti ir mokslinius darbus (disertatio), gintus Karaliaučiaus universitete. Vienas iš seniausių tokių darbų Respublikos bibliotekose yra 1674 m. Karaliaučiuje, Roisnerio tipografijoje išleistas Volfgango Christoforo iš Netelhorst lotyniškas mokslinis disputas „Istorijos darbas apie prūsų kilmę“ (Disertatio historica de originibus Prussicis) su maldų pavyzdžiais lietuvių kalba. Christoforas Hartknochas, šios disertacijos vadovas, buvo prūsų istorikas, artimai susijęs su Lietuva. Jis kurį laiką čia gyveno ir dirbo, po to dėstė Karaliaučiaus universitete. A. Janulaičio bibliotekoje yra ir vienas paties Chr. Hartknocho veikalas – 1698 m. išleista Lenkijos ir Lietuvos istorija lotynų kalba.

Kolekcijoje daugiausia istorijos disertacijų. Iš jų matyti, kad A. Janulaitį domino vokiečių ordinų istorija, jų santykiai su kaimynais, Hanza ir kiti XIII–XVI a. Vokietijos miestai, senoji Prūsijos, Lietuvos, Lenkijos istorija. Daug teisės ir teisės istorijos disertacijų, taip pat nemažai prekybos, finansų, amatų, Bažnyčios istorijos ir bažnytinius santykių, tarptautinių, nacionalinių santykių, kalbotyros, literatūros kritikos disertacijų. Daugumą disertacijų A. Janulaitis įsigijo Berlyno ir Leipcigo antikvariatuose. Kaip ir knygos, disertacijos atspindi jo pomėgius, profesiją, domėjimosi sferas.

Vertingas senų knygų palikimas

Janulaičio kolekcijoje gausu ir senų bei vertingų knygų. Pati seniausia knyga – Pijaus II-ojo (pasaulietinis vardas – Enėjus Silvijus Pikolominis) „Epistole et varii tractatus Pii secundi, pontificis Maximi“, išleista 1518 m. Lugdune (Lione) Stephano Gueynardo. Tai Pijaus II-ojo laiškai ir įvairūs traktatai lotynų kalba, daugiausia – istorinės žinios apie tautų gyvenimą. A. Janulaičio bibliotekoje yra net devynios XVII a. knygos. Septynios knygos, atkeliavusios iš XVIII a. – Prūsijos teisės istorijos tyrinėjimai ir dokumentai. Vertingiausia XVII a. knyga – minėtoji Ch. Hartknocho disertacija.

Tarp įdomiausių A. Janulaičio kolekcijos egzempliorių – ranka perrašytos knygos, tokios kaip 1780 m. P. Dusburgo „Chronicon“ vokiečių kalba ar „Trumpas Lenkijos istorijos“ rinkinys lenkų kalba.

Tarp XIX a. pirmoje pusėje išleistų leidinių – daug vertingų darbų, nagrinėjančių Lietuvos ir Lenkijos bei senosios Prūsijos istoriją. Pirmiausia tai vokiečių istoriko J. Foigto knygos, kuriomis A. Janulaitis susidomėjo rinkdamas medžiagą apie Italijos humanistą Enėjų Silvijų Pikolominį.

Kolekcijoje taip pat gana daug vertingų XIX a. antrosios pusės – XX a. leidinių. Tarp jų kelios knygos, kurių dalis ar visas tekstas parašytas ranka bei rankraščiai. Tai teisiniai dokumentai, tarnybiniam naudojimui skirti dokumentai, informacinė medžiaga, paskaitų konspektai. Pavyzdžiui, St. Koscialkovskio paskaitų Vilniaus St. Batoro universitete konspektai ar Vilniaus krašto administracinio valdymo knyga lenkų kalba: ranka rašyti potvarkiai, pranešimai, instrukcijos ir kt. Vertingas dokumentas – mašinėle spausdinta slapta Vilniaus vaivadijos saugumo darbuotojų konferencijos medžiaga lenkų kalba (1936 m.) su nuoroda, kam ją įteikti ir užrašu: Labai slaptai. Laikyti užrakintą.

A. Janulaičio fonde yra nemažai knygų iš kitų asmeninių kolekcijų bei A. Janulaičiui ir kitiems asmenims autografuotų leidinių. Knygų autoriai A. Janulaičiui dedikavo 107 knygas ir dar maždaug tiek pat dovanojo be įrašų. Nenuostabu, kad šis tokiam įdomiam asmeniui priklausęs fondas – vienas populiariausių Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje.

Parengė vyresn.  bibliotekininkas Alvydas Surblys, vyresn bibliografė  Gabrielė Gibavičienė

Petro Šalčiaus asmeninė biblioteka – jo gyvenimo ir veiklos atspindys

Drąsiai galima teigti, kad ekonomikos mokslų daktaro, profesoriaus Petro Šalčiaus asmeninė biblioteka – jo asmenybės, gyvenimo ir veiklos atspindys. Vienas žymiausių Lietuvos kooperatinio judėjimo organizatorių ir teoretikų sukaupė vertingą asmeninę biblioteką, kurioje vyravo mokslininką dominusi su ekonomika susijusi literatūra.

Nuosekliai surinktos ekonominės literatūros vertę dar padidina rankraštinė medžiaga ir Petro Šalčiaus asmeniniai ryšiai su daugelio šalių kooperatinio judėjimo šalininkais ir teoretikais. Tai vienas pagrindinių jo bibliotekos formavimo šaltinių. Ir kiti, ne ekonominės tematikos, vertingiausi leidiniai jo bibliotekoje atsidūrė dėl asmeninių kontaktų su knygų autoriais.

Petro Šalčiaus fonde dabar yra apie 4000 leidinių.  Jame vyrauja lietuviški leidiniai, tačiau nemažai leidinių yra rusų, vokiečių, prancūzų, anglų, lenkų kalbomis – biblioteka pasižymi labai plačiu kalbų spektru.

Knygose palikti autografai – P. Šalčiaus asmeninių ir dalykinių ryšių įrodymas

P. Šalčiaus asmeninės bibliotekos vertė gerokai pakyla dėl joje esančių autografuotų įvairios tematikos leidinių. Iš 40 P. Šalčiui autografuotų knygų ir brošiūrų galima išskirti kelias.

Savo leidinius dovanojo teisininkas Petras Leonas ir istorikas Zenonas Ivinskis. Geras P. Šalčiaus draugas V. Totomiantc dedikavo jam dvi savo knygas ir, spėjama, atsiuntė dar tris. Asmeniškai P. Šalčiui savo leidinius siuntė ir tarptautinės kooperacijos organizacijos, tokios kaip Tarptautinis kooperacijos aljansas Londone. Rankraščio tipo medžiagą P. Šalčiui dovanojo ir Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kurių pastate, Senųjų ir retų spaudinių skyriuje,  dabar ir saugoma P. Šalčiaus kolekcija. Kairiųjų pažiūrų P. Šalčius turėjo draugų ir dešiniųjų stovykloje. Tai liudija šaulių sąjungos vado pulk. Saladžiaus dovanota knyga. Kai kurios P. Šalčiaus bibliotekos knygos autografuotos jo žmonai A. Šalčiuvienei-Gustaitytei. P. Šalčiaus kolekcijos knygos įsigytos iš knygynų ir antikvariatų Kaune, Vilniuje, Leipcige, Berlyne, Paryžiuje, daugiausiai perkant Kaune, kur mokslininkas praleido didžiąją savo gyvenimo dalį.

Nemažai knygų gauta per įvairias draugijas, organizacijas ar iš bibliotekų, tokių kaip Kauno moterų gimnazijos, Centrinės geležinkelininkų, 7 pėstininkų pulko kareivių, Vilniaus masinės ir kitų bibliotekų. Pas P. Šalčių pateko ir Lietuvių apšvietimo draugijos Žvaigždė, bendrovės Anglikoks, Pašvaistės bibliotekos ir aišku įvairių kooperatinių organizacijų knygos. P. Šalčiaus fonde taip pat yra 63 knygos, atkeliavusios iš įvairių kolekcijų. Tai A. Veryhos-Darevskio, kun. M. Gustaičio kolekcijų knygos, taip pat leidiniai iš P. Šalčiaus giminių ir artimųjų kolekcijų – Jono Šalčiaus, prof. ir biologijos mokslų daktaro Mindaugo Strukčinsko.

P. Šalčiaus bibliotekoje nemažai marksistinės ar tiesiog propagandinės literatūros atspindinčios jo kairiąsias pažiūras. Minėtini P. Šalčiaus kolekcijos leidiniai: periodinis leidinys žydų kalba „Žydų kooperatorius” , Malachovskio-Lempickio knyga apie masonus buvusioje LDK teritorijoje 1776–1822 m., gausiai iliustruota B. Lindės knyga apie Lietuvą (estiškai išleista Taline), knyga rusų kalba „Statistinė Rusijos užsienio prekybos apžvalga” (1850 m.).

Svarbi fondo dalis – laikraščių iškarpos

Įdomus egzempliorius – laikraščių iškarpos apie kooperacinį judėjimą Lietuvoje 1909–1912 m., surinktos P. Brazaičio (išlikusi dalis), įrištos 1925 m. P. Šalčiaus fonde taip pat nemažai lakštinių leidinių – bet kokio formato išspausdintų nesusegtų lapų. Pavyzdžiui, P. Šalčiui buvo atsiųsta Tarptautinio kooperatyvų aljanso centro tarybos ypatingo posėdžio vykusio Ostendėje 1937 m. balandžio 14–15 d. medžiaga, su palydimaisiais Henry May, Aljanso generalinio sekretoriaus, raštais. Viename jų H. May informuoja, kad P. Šalčiaus atsiųstos pataisos nebuvo priimtos ir apgailestauja, kad P. Šalčius pats negalėjo dalyvauti ir pataisas apginti. Kitame rašte informuoja, kad atsiųsta medžiaga dar bus svarstoma kongreso posėdyje birželio 22 d. Kopenhagoje ir jis lauksiąs P. Šalčiaus pastabų, į kurias būsią atsižvelgta.

Šie dokumentai parodo, koks svarbus, netgi tarptautiniu mastu, savo mokslo srityje buvo P. Šalčius. Iš rankraščių tipo P. Šalčiaus knygų paminėtina jo 3-jų dalių „Lietuvos žemės ūkio istorija“ – tekstas spausdintas mašinėle ir apimantis laikotarpį nuo seniausių laikų iki 1950 m. Įdomi knyga apibrėžianti lenkų Stepono Batoro universiteto Vilniuje įstatyminę bazę – egzempliorius priklausęs minėto universiteto prorektoriui. Leidinyje daug teksto papildymų įrašytų ranka, išbraukymų, įstatų straipsnių numeracijos pakeitimų. Be atskirai tvarkomų lakštinių leidinių P. Šalčiaus fonde yra 35 rankraščiai ar rankraščių tipo leidiniai. Visi jie – kooperatinio judėjimo tematikos, kuriai P. Šalčius pašventė visą savo gyvenimą.

Parengė vyren. bibliotekininkas Alvydas Surblys, bibliotekininkė Gabrielė Gibavičienė

Trumpai apie A. Zvicevičių

Albertas Zvicevičius (1912–1990) buvo Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas. 1930–1934 m. ir 1942–1943 m. A. Zvicevičius studijavo technikos mokslus bei lietuvių kalbą ir literatūrą Vytauto Didžiojo universitete. Taip pat lankė dainavimo pamokas Kauno muzikos mokykloje. Iki 1947 m. dirbo mokytoju. 1947–1957 m. buvo Valstybinio operos ir baleto teatro choro dainininku.

1957 m. suimtas, nuteistas, kalintas Mordovijoje. 1962 m. grįžęs į Lietuvą, įsitraukė į pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veiklą. Buvo vienas iš 1978–1979 m. pogrindyje leisto žurnalo Perspektyvos įkūrėjų, bendradarbiavo rengiant ir platinant kitus nelegalius antisovietinius leidinius.

Asmeninė biblioteka

Albertas Zvicevičius turėjo sukaupęs vertingą asmeninę biblioteką. Jam mirus, bendražygio Vytauto Skuodžio iniciatyva bei lėšomis, jo asmeninės bibliotekos knygos buvo nupirktos iš giminaičių. 1999 m. buvo padovanotos Kauno apskrities viešajai bibliotekai. Asmeninėje A. Zvicevičiaus bibliotekoje buvo daugelis svarbiausių iki 1940 m. Lietuvoje išleistų leidinių.

Šį rinkinį sudaro 8139 spaudiniai. Teminiu požiūriu vyrauja grožinės literatūros ir literatūrologijos, gamtos mokslų bei istorijos leidiniai. Daugiausia spaudinių lenkų, lietuvių, rusų kalbomis. Atskirą fondo dalį sudaro smulkiųjų spaudinių rinkinys.

Senųjų ir retų spaudinių skyriuje taip pat saugomas A. Zvicevičiaus rankraščių fondas, kuris šiuo metu yra tvarkomas ir tyrinėjamas.

Vytauto Skuodžio dovana skyriui – asmeninės bibliotekos knygos

Apie V. Skuodžio veiklą

Vytautas Skuodis – geologas, gamtos mokslų daktaras, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas.

1969–1979 m. V. Skuodis dėstė Vilniaus universitete. 1972 m. įsitraukė į pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veiklą. V. Skuodį galima pavadinti nenuilstančiu kovotoju už teisybę. Buvo Helsinkio grupės, taip pat Katalikų komiteto nariu.

Vienas iš ryškiausių nuopelnų – V. Skuodis buvo 1978–1979 m. pogrindyje leisto žurnalo Perspektyvos sumanytojas ir redaktorius. 1980 m. suimtas, nuteistas, kalintas Baraševo lageryje Mordovijoje. 1987 m. ištremtas iš SSRS, iki 1989 m. gyveno Čikagoje. Ten gyvendamas skleidė žinią apie padėtį SSRS okupuotoje Lietuvoje, dalyvavo tarptautinėse konferencijose. 1992 m. V. Skuodis grįžo į Lietuvą. 1993–1997 m. buvo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriumi, 1992–2001 m. vėl dėstė Vilniaus universitete.

2004 m. Kauno apskrities viešajai bibliotekai padovanotą V. Skuodžio rinkinį sudaro 4170 egzempliorių knygų ir 447 pavadinimų periodinių leidinių komplektai. Rinkinys sudarytas iš dviejų dalių.

Pirmoji dalis – tai 1940–1980 m. ir nuo 1992 m. iki šių dienų Lietuvoje įsigyti leidiniai. Šioje dalyje – 1945 m. išleistos knygos lietuvių kalba, sovietinio laikotarpio leidiniai bei nuo 1992 m. leidžiamos knygos lietuvių kalba.

Antrojoje rinkinio dalyje saugomi 1987–1992 m. užsienyje įsigyti leidiniai. Tai lietuvių leidiniai leisti DP stovyklose Vokietijoje, 1946–1989 m. lietuvių išeivių leidiniai bei knygos įvairiomis užsienio kalbomis.

Senųjų ir retų spaudinių skyrius džiaugiasi, kad V. Skuodis savo asmeninės bibliotekos knygas patikėjo būtent mums. Įdomūs leidiniai laukia savo skaitytojų ir tyrinėtojų.