Kauno entuziastų virtualios parodos

Tarp knygų ir ąžuolų

„Iš mažos gilės išauga didelis ąžuolas“, – teigia lietuvių patarlė. Pirmasis bibliotekos direktorius Kazys Povilaitis tokią „gilę“ pasodino dar 1956 m., pasiūlęs statyti naujus modernius bibliotekos rūmus su erdviomis skaityklomis, patogiais kabinetais… Paroda skirta Kauno apskrities viešosios Ąžuolyno bibliotekos 60-ojo jubiliejaus proga.

Kauno ąžuolynas – šimtametis gamtos paminklas

Virtualioje parodoje kviečiame pažvelgti į vieną iš Kauno savasties ženklų – Kauno ąžuolyną, kuris yra didžiausias Europos mieste esantis ąžuolynas.

Kaunas – upių miestas

Paroda skirta ilgametei miesto ir upių „bičiulystei“. Joje apžvelgiama Kauno istorija, atskleidžiama potvynių grėsmė, supažindinama su svarbiausiais kultūros paveldo objektais (Kauno pilimi, Vytauto bažnyčia, Pažaislio vienuolynu, Aleksoto tiltu). Ji nukels mus į skirtingus istorijos laikotarpius, atskleis senas fotografijos tradicijas, akivaizdžiai parodys, jog upės visais amžiais buvo neatsiejama miesto gyvenimo dalis.

Žymių žmonių viešnagės Kaune: XIX a. – XX a. I pusė

Kauną per pastaruosius keletą šimtmečių aplankė visa eilė pasauliniu mastu žymių žmonių – politinių lyderių, karvedžių, menininkų, dvasininkų ir kt. Vieni iš jų viešėdami jau buvo plačiai žinomi pasaulyje (Napoleonas I, Fritjofas Nansenas ir kt.), kiti tik praėjus kuriam laikui pasiekė šlovės viršūnę (Achilė Ratis). Kviečiame iš arčiau susipažinti su viešnagės akimirkomis ir daugeliu kitų epizodų iš žymių žmonių apsilankymų Kaune.

Kauno miesto dvarai ir dvareliai

Virtualios parodos tikslas – supažindinti vartotojus su išlikusiais Kauno dvarais ir dvareliais, liudijančiais apie praėjusių amžių bajoriškąją kultūrą ir gyvenimo būdą bei atkreipti visuomenės dėmesį į dvarų kaip kultūros paveldo vertybių likimą ir jų išsaugojimą.

Laisvės alėjos metamorfozės

Pristatoma vienos gražiausių Kauno gatvių – Laisvės alėjos – istorija: istorinės datos, Laisvės alėjoje gyvenę ir dirbę žymūs žmonės, atskirų pastatų istorija, įvairių laikotarpių nuotraukos (gubernijos, tarpukario, sovietmečio, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę).

Lietuvos valstybingumo ženklai Kaune 1918–1940 m.

Virtualioje parodoje, parengtoje minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį (1918–2018 m.), pristatome Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) valstybingumo ženklus Kaune. Čia atrinkti objektai bei įvykiai, kurie atspindi valstybingumo įtvirtinimą, pasiektą pažangą, visuomenės susitelkimą ir pasiryžimą ginti savo valstybę.

Kauno išskirtinumas – Laikinoji sostinė (1919–1940)

Miestai, kaip ir žmonės, turi savo veidą, charakterį. Kartais jie verti ypatingų epitetų: lietuviškiausi, žaliausi, sportiškiausi ir t. t. Tačiau Kaunas yra išskirtinis – tarpukariu jis buvo vienintelė „laikinoji sostinė“ Europoje, o gal ir pasaulyje…

Kai Kaune dar puškavo „kukuška“

Įvairios transporto priemonės istorijos eigoje keičiasi, vienos atsiranda, kitos išnyksta ir apie jas byloja tik senos fotografijos ar eksponatai technikos muziejuose. Viena iš tokių vis labiau į užmarštį pasineriančių kadaise Kaune buvusių susisiekimo priemonių – siaurasis geležinkelis, anuomet kauniečių vadintas „kukuška“.

Kauno miesto paplūdimiai XX a. 3–4 deš.

Kauno miesto, įsikūrusio dviejų didžiausių Lietuvos upių santakoje, likimas neatskiriamai buvo ir yra susijęs su upėmis. Žmonės nuo seno naudojosi upėmis (jų ištekliais) tiek kasdieninėje buityje, tiek darbe, tiek ir laisvalaikiu. Smėlėtos Nemuno ir Neries pakrantės bei jose esantys paplūdimiai miestiečiams pasitarnaudavo kaip puikios rekreacinės zonos. Pirmojoje Lietuvos Respublikoje Kauno paupių paplūdimiai šiltuoju metų laiku tapdavo miesto visuomenės traukos objektu, tam tikra laisvalaikio (ir ne tik) praleidimo erdve.

Kauno funikulieriai

Kaunas – vienintelis Lietuvos miestas, kuriame įrengti įdomios architektūros inžinieriniai statiniai, sumaniai pritaikyti prie aplinkos (tiesa, Vilniuje veikia panašus įrenginys – keltuvas į Gedimino kalną). Funikulieriai pastatyti Lietuvos prezidento Antano Smetonos rūpesčiu. Žaliakalnio funikulierius, įrengtas 1931 m., o 1935-aisiais pradėjo veikti antrasis Kauno funikulierius Aleksote, sujungęs Nemuno krantinę su Aleksotu, Linksmadvariu.

Pasijuokime: linksmos istorijos ir karikatūros iš tarpukario kauniečių gyvenimo

Juokas – viena teigiamiausių žmogaus emocijų, palaikanti dvasios pusiausvyrą, leidžianti nors trumpam atsipalaiduoti nuo kasdieninio gyvenimo rūpesčių. Prieš Jūsų akis – potencialūs „juoko sukėlėjai“, kurie padės atrasti gerą nuotaiką ir paskatins kitomis akimis pažvelgti į istoriją. Iš tarpukario spaudos ar amžininkų prisiminimų atrinkome ir suskirstėme į temines grupes juokingus pasakojimus apie to meto Kauno žymius žmones (Borisą Dauguvietį, Vincą Mickevičių-Krėvę, Vladą Didžioką, Petrą Kalpoką, Justiną Vienožinskį ir kt.), paprastus miestiečius ar anuometinius nusikaltėlius, atsidūrusius įvairiose komiškose situacijose. Taip pat siūlome pažvelgti į tarpukario karikatūristų darbus, kuriuose taikliai šaržuojami garsūs anuometinio Kauno žmonės, įvairios kauniečių gyvenimo būdo ydos, miesto infrastruktūros problemos ir kt. Tad pasijuokime!

Senieji Kauno pastatai – sveikatos apsaugos istorijos liudininkai

Virtualioje parodoje pristatoma 10 Kauno mieste esančių pastatų, iškilusių iki 1940 m. Kai kurie iš jų gerai žinomi visuomenėje (Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų centriniai rūmai, Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės senieji korpusai ir kt.), tuo tarpu kiti (Kauno sporto medicinos centras, Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė ir kt.) žinomi tik nedaugeliui. Ši virtuali paroda yra apžvalginio pobūdžio, joje nesiekiama apžvelgti visų Kauno pastatų (statytų iki 1940 m.), kuriuose vienu ar kitu metu veikė su medicina ar sveikatos apsauga susijusios įstaigos (ligoninės, poliklinikos, ligonių kasos, vaistinės ir kt.).

Išnykę, bet nepamiršti

Šioje virtualioje parodoje pristatomi objektai, kadaise buvę savojo miesto ar miestelio „vietos dvasios“ (lot. genius loci) dalimi, yra verti, kad būtų prisimenami. Tegul senosios nuotraukos ir atvirukai, kuriuose jie užfiksuoti, byloja apie išnykusius, bet nepamirštus Kauno regiono miestų ir miestelių praeities ženklus: Kaune, Birštone, Garliavoje, Jonavoje, Kaišiadoryse, Kalvarijoje, Kazlų Rūdoje, Marijampolėje, Prienuose, Šakiuose ir Vilkaviškyje.

Kaunas pokariu (1944–1960 m.)

Tai – prieštaringas laikotarpis, kuriame miesto ūkinis gyvenimas gana sparčiai atsigavo po karo negandų, daugėjo gyventojų, vystėsi pramonė, tačiau tuo pat metu Kaune vyko ryškus visuomenės gyvenimo sovietizavimas.

Sovietmečio Kaunas: pasroviui ir prieš srovę

Fotografijų paroda – tai būtojo laiko, tačiau dar neseniai gyventų dienų kronika, fragmentiška ekskursija, priminimas, kas buvo, kaip buvo ir kas apie tai buvo pasakojama – pagaliau kaip iš tikrųjų buvo… Atlaidžiai šypsodamiesi pažvelkime į Kauną ir kauniečius, gyvenusius pagal tuomet privalomas Komunistų partijos direktyvas, kai su vėliavomis ir transparantais jie žygiavo Spalio revoliucijos ir Gegužės 1-osios demonstracijose, statė paminklus okupantų stabams…

Kauno laiptai

Laiptai į Žaliakalnį, laiptai į Aleksotą, laiptai į Fredą, laiptai į Aukštuosius Šančius… Kaune – 62 laiptai. Anksčiau ar vėliau su jais neišvengiamai tenka susidurti kiekvienam kauniečiui ir, sunkiai šnopuojant, įveikti kelis šimtus pakopų. Slėnyje įsikūrusiame mieste be laiptų neišsiversi. Juos projektuoti ir statyti verčia pati gamta. Kitaip tariant, laiptai – tai Kauno likimas…

Kauno parkai

Želdynai yra neatskiriama Kauno urbanistinio audinio dalis. Parkai suteikia urbanizuotų vietų gyventojams galimybę pabūti gamtos apsuptyje, grynina miesto orą, papuošia Kauną žaliuoju rūbu. Virtualioje parodoje kviečiame pasižvalgyti po Kauno parkus, susipažinti su jų istorija, parkuose esančiais įdomiais ir unikaliais objektais.

Po istorinius Kauno interjerus pasižvalgius

Kviečiame susipažinti su Kauno memorialinių muziejų interjerų paveldu. Žymių asmenybių namuose išliko daug autentikos, juose atsispindi XX a. I pusės kasdienybės kultūra ir dizaino tendencijos nuo istorizmo iki art deco. Tarpukario inteligentų pasaulėžiūrai didelę įtaką turėjo lietuvybės atgimimas, todėl nuosavus namus įrengdavo vietos architektai, dažytojai-butų dekoratoriai, staliai-baldžiai, kambarius puošė savų meistrų ir menininkų kūriniai.

Iš mokytojos Valerijos Majauskaitės-Kazlauskienės (1910–1990) šeimos albumo

Šeimos albumai lyg veidrodis atspindi žmonių tarpusavio santykius ir nuotaikas, tuometinę aplinką, daug kitų svarbių ir įdomių dalykų. Parodos nuotraukos atskleidžia dviejų kauniečių šeimų – Majauskų ir Kazlauskų istoriją ir likimus – nuo nerūpestingų dienų tarpukario Kaune iki Sibiro tremties ir pokario sunkumų. Jos susidėlioja į įspūdingą istorinį pasakojimą, lydimą tikslių mokytojos Valerijos Majauskaitės-Kazlauskienės komentarų.

Namas ant kalno (iš ciklo „Vieno namo istorija“)

„Namas ant kalno“, taip XX a. 3-iajame deš. vietinių gyventojų buvo vadinamas namas Trakų g. 34 (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13), Žaliakalnyje, vadinamajame Radijo rajone. Namą suprojektavo ir pasistatė žymus pedagogas, rašytojas, vertėjas Antanas Busilas (1889–1951), kuris su šeima jame gyveno 1926–1936 m. Čia nuomininkais buvo filosofas Vosylius Sezemanas ir aktorius Vincas Steponavičius, svečiavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas, dailininkas Liudas Truikys, chorvedys Klemensas Griauzdė, o kaimynystėje gyveno architektas Stasys Kudokas ir pulkininkas Mykolas Mačiokas.

Proškinų šeimos istorija Aukštojoje Panemunėje (iš ciklo „Vieno namo istorija“)

Tai pasakojimas apie vieną paprastą šeimą, kokių Kaune yra ne viena. Ši mikroistorija yra miesto ir šalies politinės, socialinės, ekonominės, švietimo istorijos sudedamoji dalis. Žmonių kasdienybė, gyvenimo sąlygos, profesinė veikla atspindi XX a. Kaune vykusius procesus.

„Visas mano gyvenimas, kiekviena diena susijusi su knyga…“ (Ch. V. Spitrys)

Ilgametis Kauno apskrities viešosios bibliotekos (nuo 2024 m. – Ąžuolyno bibliotekos) bibliografas, knygų mylėtojas, meno, muzikos ir literatūros žinovas, darbštus kraštotyrininkas, lektorius Chuanas Viktoras Spitrys teigė: „Biblioteka – tai gyvenimo medis, prie kurio ateinama išmokti tobulumo“.