Tilžė Miestas Rusijoje, Kaliningrado srityje, prie Nemuno ir Tilželės santakos, svarbus Mažosios Lietuvos kultūros židinys. Vietovardis kildinamas iš žodžio „tilžti“ – srūti vandeniu, būti vandenyje. Tilžės pradžia – skalvių pilis, kurią kryžiuočiai sugriovė, o jos vietoje 1288 m. pasistatė savo pilį. 1537 m. kunigaikštis Albrechtas pilyje įsirengė reprezentacinius rūmus. Vėliau pastatas buvo apleistas ir nugriautas. 1552 m. Tilžė gavo miesto teises. Mieste buvo dvi gatvės (Vokiečių ir Lietuvių), turgus, bažnyčia ir 12 smuklių, gyveno daug amatininkų ir pirklių, prekiavusių su Didžiąja Lietuva. 1716 m. Tilžė tapo karinės įgulos miestu, iš aplinkinių kaimų vyrų buvo suformuotas lietuvių dragūnų pulkas. |
XIX a. pr. Tilžė tapo didžiosios politikos arena. 1807 m. liepos 7 d. Nemune ant plausto Prancūzijos imperatorius Napoleonas ir Rusijos caras Aleksandras I pasirašė Tilžės taikos sutartį. Nutiesus Tilžės–Klaipėdos plentą (1853), geležinkelį (1865) ir geležinkelio tiltą (1875) miestas išaugo: pastatyta gražių neoklasicizmo stiliaus namų, teatras, muitinė, paštas, kelios mokyklos, veikė prieplauka, keliolika medienos apdirbimo, lengvosios ir maisto pramonės įmonių. Visoje Vokietijoje garsėjo pagal Tilžės, Ragainės, Prūsų Olandijos vietovių naminius receptus sukurtas ir gamintas Tilžės sūris. 1871 m. įkurta alaus darykla, gaminusi įvairius alaus, mineralinio vandens ir kitus produktus. XIX a. pradėtas kurti Jokūbynės parkas, pastatytas dujų fabrikas gatvių apšvietimui, pradėta miesto kanalizacijos statyba. 1900 m. pastatyta elektrinė ir paleistas elektrinis |
tramvajus. Neatskiriama miestovaizdžio dalimi tapo 1907 m. pastatytas gelžbetoninis 416 m ilgio Karalienės Luizės tiltas. Tarpukariu Tilžė tapo svarbiu sienos perėjimo punktu. 1943 ir 1944 m. miestas buvo bombarduojamas, daugiau kaip pusė pastatų visiškai arba smarkiai sugriauta. 1945 m. Tilžę užėmė sovietų kariuomenė. Tilžėje visada gyveno daug lietuvių. 1533 m. atidaryta lietuvių bažnyčia; joje klebonavo pirmosios lietuvių kalbos gramatikos (1653) autorius Danielius Kleinas. 1586 m. įsteigtas partikuliaras – provincijos mokykla, vėliau pertvarkyta į gimnaziją, kurioje buvo mokoma ir lietuvių kalbos. XIX–XX a. sandūroje mieste veikė daug spaustuvių, spausdinusių lietuvišką periodiką ir knygas, Lietuvių literatūros, Giedotojų, „Birutės“ ir kitos draugijos. 1892–1944 m. Tilžėje gyveno iškilus lietuvių filosofas, |
rašytojas, pedagogas ir visuomenės veikėjas Vydūnas, protestavęs prieš Mažosios Lietuvos vokietinimą ir skelbęs humanizmo idėjas. 1918 m. įsteigta Mažosios Lietuvos tautinė taryba priėmė Tilžės aktą, viešai reikalavusį Mažąją Lietuvą prijungti prie Didžiosios Lietuvos; 1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje ši deklaracija buvo naudojama kaip lietuvininkų politinio apsisprendimo įrodymas. |