Raudonė Miestelis dešiniajame Nemuno krante, Panemunių regioniniame parke, prie nedidelio Raudonės upelio. Nemuno kraštovaizdžio draustinyje saugoma didžiausia šios vietovės įžymybė – raudonų plytų rezidencinė pilis ir mišriojo tipo parkas su čia augančiu didingu gamtos paminklu – Gedimino ąžuolu. XVI a. Raudonė buvo karališkasis dvaras. Žygimantas Augustas jį išnuomojo iš Prūsijos kilusiam pirkliui Krišpinui Kiršenšteinui, pasistačiusiam įtvirtintus renesansinio stiliaus rūmus su bokštais ir šaudymo angomis. Vėliau pilis buvo ne kartą rekonstruojama ir plečiama. 1811 m. Raudonės dvarą nusipirko rusų grafas Platonas Zubovas. Jis ne tik pertvarkė rūmus, bet ir iškasė tvenkinius, pastatė neogotikinio stiliaus malūną. Jo palikuonys pilį dar kartą |
rekonstravo (1861–1877) ir kapitališkai suremontavo (1903). Statinys įgavo raiškių neogotikos bruožų. Parke buvo įrengta nauja takų sistema, pasodinta daug egzotinių medžių, šalia pilies įrengti fontanai. 1934 m. Raudonės pilis buvo parduodama varžytinėse. Visuomenei pradėjus protestuoti, pilį ėmėsi globoti Lietuvos švietimo ministerijos Kultūros departamentas. 1936 m. pradėti restauracijos darbai. Tarpukariu pradėjo plėstis Raudonės miestelis. Čia gyveno tarnautojai, dvaro darbininkai, amatininkai. 1931–1932 m. viename iš dvaro ūkinių pastatų įrengta Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Nuo 1865 m. veikė valdinė pradinė mokykla, 1945 m. įkurta Raudonės progimnazija, kuriai leista augti į gimnaziją. |