Raudondvaris
Miestelis šalia Kauno, netoli Nevėžio ir Nemuno santakos, garsus didikų rezidencija, kuri dėl santūrios išvaizdos ir apskrito kampinio bokšto kartais vadinama pilimi.
XVI a. ant aukšto Nevėžio kranto buvo įkurtas Naujojo Aukštadvario dvaras, vėliau pradėtas vadinti Aukštutiniu Raudondvariu ar tiesiog Raudondvariu. Vietovardžio kilmę tarsi iliustruoja raudonų plytų rūmai, kuriuos XVII a. pastatydino Radvilos, o XIX a. rekonstravo Tiškevičiai. Parke tebestovi XIX a. ūkiniai pastatai – arklidė, 2 oficinos, oranžerija, ledainė. Miestelyje dvarininkų rūpesčiu buvo pastatyta bažnyčia (sugriauta per I pasaulinį karą) ir klebonija. 1930–1938 m. iškilo Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės šventovė. Dvaro ansamblis ir bažnyčia – svarbiausi Raudondvario architektūros paminklai.
|
|
Tiškevičiai garsėjo kaip aistringi kolekcininkai, dosnūs meno mecenatai ir užsakovai. Dvare darbavosi žymūs architektai ir dailininkai, rūmuose buvo didelė biblioteka ir dailės kūrinių kolekcija.
1925 m. dvaro žemė buvo išparceliuota, o Tiškevičiai išvyko į užsienį, išsiveždami ir meno vertybes. 1940 m. nacionalizuotame dvare veikė vaikų prieglauda.
|
