Panemunės pilis Architektūros paminklas dešiniajame Nemuno krante, Panemunių regioniniame parke, Pilies kaime. Kadaise čia buvusį žemaičių pakamario Stanislovo Stankevičiaus-Bielevičiaus Panemunės dvarą 1597 m. įsigijo vengrų kilmės žemvaldžiai Eperješai. 1604–1610 m. jie pasistatė raudonų plytų rezidencinę pilį su dviem aukštais apvaliais bokštais. Jos architektu laikomas Petras Nonhartas, suprojektavęs ir Vilniaus žemutinę pilį. XVII a. pab. pilies ansamblis rekonstruotas baroko stiliumi. 1759 m. jau apleistą pilį nupirko didikai Gelgaudai. Po 1831 m. sukilimo, kuriame jie aktyviai dalyvavo, pilis buvo nusavinta, vis labiau iro ir griuvo. 1867 m. naujuoju Zamkaus (Gelgaudų) dvaro ir pilies šeimininku tapo |
Gelgaudų turto paveldėtojas Stanislovas Puslovskis. Jis vakarinį pilies korpusą pavertė grūdų sandėliu. Tarpukariu dvaro žemės buvo išdalytos savanoriams, o jo centre įsikūrė saleziečių vienuolynas. Romantiškas pasakojimas apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio žygius bei jo amžinojo poilsio vietą pilies parke paskatino atsisakyti senojo Zamkaus pavadinimo, vietovę imta vadinti pagal gretimą kaimą – Vytėnais. Gaisro nusiaubti pilies griuvėsiai 1935 m. buvo perduoti Švietimo ministerijos Archeologijos komisijai. Nuo to laiko pilis priklauso įvairioms kultūros ir švietimo įstaigoms. |