Įsikūrę prie Nemuno

BALBIERIŠKIS

Miestelis kairiajame Nemuno krante, abipus Peršėkės upelio, kurio kairiajame krante trykšta Balbieriškio šaltinis – hidrogeologinis gamtos paminklas (1980), menantis požeminius žemės plutos judėjimus. Dalis teritorijos yra Nemuno kilpų regioniniame parke.  29 km ilgio Balbieriškio kilpa – didžiausia visoje Nemuno vagoje. Vaizdingi slėnio šlaitai pasidabinę atodangomis. 1 700 m ilgio, 40 m aukščio Balbieriškio atodanga – geologinis gamtos paminklas (1980); nuo jos viršaus atsiveriantis reginys yra vienas gražiausių Lietuvos peizažų.  

Vietovardis kildinamas iš hidronimo Barbiera –  akmeningos  rėvos, skutančios plukdomus sielius lyg barzdaskutys  – „barbierius“ ar „balbierius“. 

Rašytiniai šaltiniai Balbieriškį mini nuo XV a. pab. Pirmiausia buvo pastatytas gydytojui Hanusui Sudormanui, chirurgų-barzdaskučių cecho nariui, priklausęs dvarelis, bažnyčia, įkurta miško verslovė, sielių perrišimo stotis. 1520 m. miškakirčių ir sielininkų gyvenvietė gavo miesto teises (vėliau dėl savo menkumo jas prarado), 1731 m. – turgaus ir prekymečių privilegiją. 1820 m. miestelis tapo valsčiaus centru. Apie 1505 m. buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia (dabartinė Švč. Mergelės Marijos Rožinės bažnyčia – 1888), 1781 m. įkurta parapinė (vėliau – valdinė) mokykla, spaudos draudimo metais (1864–1904) galėjo veikti slaptoji daraktorių mokykla, veikė nemažai amatininkų ir pirklių įmonėlių, alaus darykla ir degtinės varykla. 

XX a. pr. Balbieriškis, anot dailininko Antano Žmuidzinavičiaus, garsėjo dideliais „jomarkais“ ir ypač skaniais vietinių šeimininkių kepamais riestainiais. Nuo 1907 m. veikė krikščioniškos švietimo ir labdaros draugijos „Žiburys“ skyrius,  įsteigta biblioteka, iš kurios draugijos nariai knygas galėjo skolintis nemokamai.

Balbieriškio dvarą įvairiais istoriniais laikotarpiais valdė Holovčinskiai, Korvinai-Gonsievskiai, Sapiegos, Chelchovskiai, Tiškevičiai, Žoltovskiai. 

Tarpukariu dvaras buvo konfiskuotas,  jo žemės  išparceliuotos, mūriniai pastatai išardyti. Senomis amatų tradicijomis garsiame miestelyje veikė įvairios dirbtuvės, dvi pradinės (lietuvių ir žydų) mokyklos, 1926 m. atidaryta žemesnioji mergaičių žemės ūkio mokykla.