Įsikūrę prie Nemuno

Smalininkai

Miestelis dešiniajame Nemuno krante, Mažosios Lietuvos etnografiniame regione, garsėjantis unikaliais gamtos ir kultūros paminklais – 1,3 km ilgio šimtamete ąžuolų alėja bei seniausia Lietuvoje vandens matavimo stotimi, kuriai 2008 m. suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygmuo.

Manoma, kad XV a. pietrytiniame Karšuvos girios pakraštyje įsikūrusios gyvenvietės pavadinimas kilęs iš bendrinio žodžio „smalininkas“, t. y. „degučius“ (kas degutą dega) daugiskaitos.

Iki XX a. pr. Smalininkai buvo klestintis Rytų Prūsijos pasienio miestelis. Lemiamą vaidmenį jo raidoje suvaidino XVIII a. vid. prasidėjęs medienos plukdymas iš Nemuno aukštupio miškų į Prūsiją. Smalininkuose veikė muitinė,

laivų prieplauka ir dirbtuvės. 1811 m. pastatyta viena pirmųjų vandens matavimo stočių prie Nemuno. 1837 m. įrengtas žiemos uostas. Intensyvėjant laivybai ir atsiradus garlaiviams, 1886–1888 m. uostas buvo rekonstruotas: paaukštintas ir pailgintas pylimas, išgrįstos krantinės, pastatyti iki mūsų dienų išlikę akmeniniai vandens matuoklės laiptai. 2006 m. Smalininkų uosto statinių kompleksas, pabrėžiant jo istorinę, inžinerinę ir kraštovaizdžio vertę, įrašytas į kultūros vertybių registrą.

XIX a. II pusėje miestelyje veikė stiklo fabrikas, pašto ir telegrafo stotys, trys knygynai, mokykla. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu per šią pasienio gyvenvietę ėjo knygnešių takai, 1869 m. įrengtas didelis lietuviškų knygų ir laikraščių sandėlis.

Smalininkuose ilgą laiką nebuvo bažnyčios, pamaldos vykdavo kukliame išnuomotame pastate. Sulaukus dosnios valstybinės dotacijos iškilo neoromaninio stiliaus evangelikų liuteronų bažnyčia (pašventinta 1878), tiesiai virš centrinio įėjimo suprojektuotoje nišoje pastatyta danų skulptoriaus Bertelio Torvaldseno statula „Laiminantis Kristus“.

1902 m. nutiestas beveik 56 km ilgio Tilžės–Pagėgių–Smalininkų siaurasis geležinkelis, pastatytas raudonų plytų stoties pastatas su mezoninu ir vokišku miestelio pavadinimu – Schmalleningken.

1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, Smalininkai tapo reikšmingu prekybos su Vokietija punktu. 1924–1926 m. iškilo vandens matavimo stoties bokštelis. Miestelyje veikė plytinė, durpių įmonė, laivų statykla, lietuvių ir vokiečių pradinės mokyklos.