Gelgaudiškis Miestelis kairiajame Nemuno krante, Panemunių regioniniame parke. Čia esantis stambus ir vienas originaliausių Lietuvos dvarų ansamblių įtrauktas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip architektūros, istorijos, urbanistikos, kraštovaizdžio paminklas su rūmais, ūkiniais statiniais, parku ir tvenkinių sistemos fragmentais. Vietovardis asmenvardinės kilmės, pirmą kartą paminėtas 1599 m. (ankstesnis pavadinimas – Gedigaudiškis). XV a. dokumentuose Gelgaudiškis laikomas Skirsnemunės dvaro palivarko dalimi, 1567 m. jau minimas ir miestelis. 1578 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. XVI–XVIII a. Gelgaudiškį ir aplinkines girias |
valdė Sapiegos, Dembskiai, Ozemblovskiai, Čartoriskiai, Gelgaudai, Zabielos ir kitos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės, XIX a. – iš Prūsijos kilę baronai Koideliai. 1842–1846 m. pastatyti neoklasicizmo stiliaus mūriniai, stačiakampio plano, vienaaukščiai rūmai, pasižymintys skoninga interjero puošyba. Miestelyje 1866–1868 m. iškilo neogotikinė Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia. XIX–XX a. sandūroje pertvarkytas dvaro parkas: suformuota spinduliškų takų „žvaigždė“, kurios centre įsitaisę medžiotojai šaudydavo į varovų išbaidytus žvėris, įrengtos terasos dekoratyviniams augalams, gėlynams eksponuoti. Iki mūsų dienų išliko link rūmų vedanti puiki sidabrinių klevų alėja, Baronkapinės – Koidelių šeimos kapai, Velnio kalnas, Asesoriaus kapas, daug kitų įdomių, legendomis apipintų vietų. |
Gelgaudiškis XIX a. pab. dvarą įsigijo grafai Komarai. Čia buvo auginami veisliniai arkliai, gaminami sūriai. Tarpukariu dvaras buvo išparduotas, o rūmuose įkurta našlaičių prieglauda. Miestelyje įsteigta pradinė mokykla, atidarytas paštas, veikė viena didžiausių Lietuvos plytinių. |