Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro fonduose saugoma daugiau nei 230 tūkstančių egzempliorių senų ir retų leidinių (knygų, periodinių leidinių, rankraščių ir t. t.), kuriuos metai iš metų tyrinėja bibliotekos specialistai. Kiekvieną kartą tvarkant leidinius, juos analizuojant, apžiūrint, aprašant, „kalbinant“, atliekamas didesnis ar mažesnis tyrimas, iš kurio gimsta trumpesni ar ilgesni, apžvalginiai ar giliai temą nagrinėjantys tekstai, su kuriais kviečiame susipažinti rubrikoje „Prakalbinta istorija“.
Prakalbinta istorija
Minėdami 140-ąsias pedagogės, orientalistės ir lietuvių egiptologijos pradininkės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės gimimo metines, pažvelkime, kaip tarpukario Lietuvoje buvo suvokiamos senovės Rytų civilizacijos. Ąžuolyno bibliotekoje saugomi dokumentai padeda suprasti, kokią vietą senovės Rytai užėmė tuometinėse švietimo programose ir su kokiais iššūkiais bei ideologinėmis nuostatomis, formavusiomis požiūrį į Rytų kultūrinį paveldą, buvo susidurta.
2024 metais minime pirmųjų olimpinių žaidynių, kuriose dalyvavo ir lietuviai šimtmetį. Šiemet, kaip ir prieš 100 metų, jos vyks Prancūzijos sostinėje Paryžiuje. 1924 m. VIII olimpinėse žaidynėse dalyvavo du Lietuvos dviratininkai ir futbolo rinktinė. O kaipgi jiems sekėsi? Kokie nuotykiai juos lydėjo pasiruošimo ir žaidynių metu? Tai ir dar daugiau sužinosite straipsnyje „Lietuvių nuotykiai 1924 m. VIII Paryžiaus olimpinėse žaidynėse“.
Organizacijų jubiliejinės dainų šventės. I dalis. Lietuvių katalikų jaunimo sąjunga (federacija) „Pavasaris“ dainų šventės
Minėdami Dainų šventės šimtmetį, prisiminkime pirmųjų švenčių dalyvius ir chorinės muzikos propaguotojus. Pirmosios Lietuvos Respublikos organizacijos aktyviai prisidėjo prie šios tradicijos kūrimo, ypač rengdamos jubiliejines šventes. Šiame straipsnyje plačiau aptarsime Lietuvių katalikų jaunimo sąjungos (nuo 1933 m. – federacijos) „Pavasaris“ jubiliejinių kongresų metu vykusias dainų šventes bei jų reikšmę chorinės kultūros ugdymui. Remdamiesi pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpio periodine spauda, mėginsime atskleisti dainų švenčių turinį, organizavimo ypatumus, eigą bei spaudos reakcijas į tokius renginius.
Šįkart kviečiame paminėti net kelias sukaktis. 1924 m. rudenį Antanas Gustaitis gavo Aviacijos viršininko leidimą ir 1924–1925 m. žiemą pradėjo statyti savo pirmąjį lėktuvą. Taigi sukanka 100 metų nuo ANBO gimimo.
Antroji sukaktis ne mažiau svarbi Lietuvos aviacijai – sukako 90 metų nuo grandiozinio ANBO eskadrilės žygio per Europą 1934 m. birželio 25d. – liepos 19d.
Organizacijų jubiliejinės dainų šventės. II dalis. Lietuvos šaulių sąjungos jubiliejinės dainų šventės
Minėdami Dainų šventės šimtmetį, prisiminkime pirmųjų švenčių dalyvius ir chorinės muzikos propaguotojus. Pirmosios Lietuvos Respublikos organizacijos aktyviai prisidėjo prie šios tradicijos kūrimo, ypač rengdamos jubiliejines šventes. Lietuvos šaulių sąjunga, nepaisant savo paramilitaristinio pobūdžio, daug dėmesio skyrė kultūrinei veiklai ir chorų kūrimui, kurie pasiekė aukštą profesionalumo lygį. 1929 ir 1939 metų dainų šventės laikomos svarbiomis, ypač 1939 m. šventė, kuri vertinama kaip geriausia tarpukario dainų šventė.
Šiemet minimas Žemės ūkio akademijos įkūrimo šimtmetis – puiki proga pažvelgti į svarbų šios aukštosios mokyklos vaidmenį tarpukario Lietuvoje, žemės ūkio krašte. Ąžuolyno bibliotekoje saugomi dokumentai, ypač „Žemės ūkio akademijos metraštis“ ir „Žemės ūkio akademijos pirmojo dešimtmečio apyskaita“, išsamiai atskleidžia Akademijos kūrimąsi ir veiklą tarpukariu, jie įkvėpė ir šio teksto tematiką. Straipsnyje nagrinėjamos universiteto ištakos, Akademijos organizavimo klausimai, trumpai nušviesta universiteto ir jo personalo veikla, neaplenkiant ir linksmesnės dalies – didžiausių institucijos švenčių.