Iš skaityklos lentynų

Knygoje nagrinėjami Zapyškio miestelio ir jos apylinkių istorinės raidos bruožai nuo XVI a. iki šių dienų. Išsamiai apžvelgiamas Pirmojo pasaulinio karo laikotarpis, zapyškiečių savanorių indėlis į Nepriklausomybės kovas, nepriklausomos Lietuvos laikai, Zapyškio parapijos bažnyčių ir mokyklų veikla, Antrasis pasaulinis karas, sovietmečio laikų prievartinė visuotinė kolektyvizacija ir pokario rezistencija, sovietinės represijos valsčiuje. Autorius mėgina nušviesti sovietmečio įvykius ir reiškinius iki tautinio atgimimo, Sąjūdžio laikus.

Šis metraščio tomas skirtas Vytauto Didžiojo universiteto 100-mečiui paminėti. Straipsniuose atskleidžiamos universiteto kūrimo realijos, dėstytojų ir studentų gyvenimas, mokslininkų pasiekimai. 1922 m. įsteigtas universitetas tapo ryškiu miesto bruožu ir miestietiškos tapatybės dalimi. Tuo metu vienintelė universitetinė Lietuvos aukštoji mokykla sutelkė Kaune ne tik Lietuvos mokslo ir visuomenės elitą, iškiliausias ir daugiausia Lietuvai nusipelniusias asmenybes, bet ir subrandino daug iškilių įvairių sričių mokslininkų, rašytojų, visuomenės veikėjų. Per du dešimtmečius universitetas tapo Lietuvos Respublikos kultūros, mokslo ir modernios minties židiniu. Taip pat publikuojami ir kitus kaunistikos klausimus nagrinėjantys straipsniai bei knygų recenzijos.

Mokslinė monografija, kurios objektas – Kaune ar prie jo ribų 1369–1402 m. stovėjusios Vokiečių ordino Gotesverderio, Marienverderio ir Ritersverderio pilys. Remiantis rašytiniais ir kt. šaltiniais nuosekliai analizuojama ir aprašoma jų istorinė raida nuo statybų pradžios iki žlugimo. Bandoma lokalizuoti tvirtoves, rašoma apie jų aprūpinimą, įgulas, kasdienybę, rengimą gynybai, Lietuvos kariuomenės įvykdytus pilių užėmimus ir šių įvykių reikšmę. Įvykiai aptariami platesniame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo su Vokiečių ordinu kontekste. Knyga iliustruota autoriaus sudarytomis prie Nemuno stovėjusių pilių išsidėstymo schemomis, senų žemėlapių fragmentais, šiuolaikinėmis nuotraukomis.

Knygoje pristatoma ištirta ir apibendrinta istoriografijos bei istorinių šaltinių informacija apie 1655–1795 m. Kauno miesto teritorinę-urbanistinę, administracinę, demografinę, socialinę, ūkinę, kultūrinę raidą.

„Kaunas 2022“. Liudininkų parodymai – „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ ataskaitų diptiko dalis. Tai asmeninių refleksijų, atsiminimų, nuomonių apie projektą „Kaunas 2022“ rinkinys, kurį sudaro daugiau kaip 100-o projekto kūrėjų, partnerių, rėmėjų ir dalyvių citatų. Knygoje pasakojami įvykiai aprėpia laikotarpį nuo 2012 m. užsimezgusios, sentimentais ir ambicingomis vizijomis pažymėtos „Kauno 2022“ pradžios iki daugiausiai praktinių projekto valdymo ir prodiusavimo įgūdžių pareikalavusių 2022-ųjų. Publikacija kartu su trimis metodinėmis knygomis, pristatančiomis bendruomenių įtraukimo, jaunimo įgalinimo ir savanorystės praktikas, sudaro ataskaitų seriją ir papildo duomenimis grįstą tyrimų ir apklausų rezultatų suvestinę „Kaunas 2022“. Tyrimo išvada.

Leidinyje pristatoma projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ partnerių atliktų tyrimų ir apklausų rezultatų suvestinė, grįsta viso projekto metu kruopščiai rinkta veiklos ataskaitų statistika. Ją papildo išorinio nepriklausomo tyrėjo VšĮ „Mene“ atliktas gyventojų apklausos ir nacionalinės statistikos duomenimis paremtas tyrimas ir regresinė duomenų analizė. Publikacija kartu su trimis metodinėmis knygomis, pristatančiomis bendruomenių įtraukimo, jaunimo įgalinimo ir savanorystės praktikas, sudaro ataskaitų seriją ir papildo subjektyviąją prisiminimų knygą „Kaunas 2022“. Liudininkų parodymai.

Knyga išsamiai pristato, kaip „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa sutelkė įvairių Kauno seniūnijų ir aplinkinių miestelių gyventojus bendrai kūrybinei veiklai, siekiant įgalinti juos pasijusti savo vietovės šeimininkais. Dar svarbiau tai, kad knygoje galima rasti kultūrinio darbo su bendruomenėmis pradžiamokslį, parašytą remiantis turtinga kelerius metus trukusio projekto patirtimi. Autoriai dosniai dalijasi bendruomeninę kūrybą grindžiančiomis idėjomis ir vertybėmis, išbandytais metodais ir instrumentais, išmoktomis pamokomis ir praktiniais patarimais, atskleidžia šios srities problemas ir iššūkius.

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ sukurtos jaunimo programos „Kauno iššūkis“ pavyzdžiu, knygoje iliustruojama metodika, kuria jaunimo savirealizacijos poreikis paverčiamas idėjų miestui lietumi, diskusijų ir laisvės svajoti bei veikti erdve, projektų vystymo platforma ir įgyvendintais projektais. Knygoje pristatoma ir pasiūloma darbo su jaunimu metodologija, formatai, konkretūs grupių facilitavimo, veiklų struktūros, komunikacijos patarimai. Visa tai patikrinta, išbandyta jau 6 metus veikiančios ir toliau gyvuojančios programos praktikoje.

Vienas pagrindinių projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ tikslų buvo į procesą įtraukti kuo daugiau miestiečių ir padėti jiems jaustis projekto šeimininkais. Vieni prisidėjo kūryba, kiti – parama, treti – darbu. O dar pusantro tūkstančio žmonių bendruomenė prisidėjo neatlygintinai – savo laiku ir noru padėti. Tai buvo „Kaunas 2022“ savanorystės programos savanoriai – vadinamieji „Kultūristai“. Ketveri programos planavimo ir gyvavimo metai ją kūrusiai ir koordinavusiai komandai buvo pilni įspūdžių, iššūkių, pamokų ir pasiekimų. Kad visa tai neliktų vien nepakartojama patirtis, buvo sudaryta metodologija, kurios tikslas – pasidalyti gerąja praktika, metodais ir įžvalgomis. Skyriuose sužinosite, kokios priemonės padėjo parengti programos planą, kaip pavyko pritraukti, koordinuoti ir komunikuoti su 1500 savanorių, kokių kompetencijų jiems prireikė ir kas motyvavo likti programoje.

Knygoje nagrinėjama, kaip per tarpukario Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį Kaune plito ir įsitvirtino lietuvių kalba ir moderni lietuvių tautinė tapatybė. Aptariamas lietuvių gausėjimas laikinojoje sostinėje, tautybės keitimas asmens dokumentuose, pavardžių sulietuvinimo iniciatyva ir jos mastai. Atskleidžiama, kaip plito lietuvių kalbos vartojimas valstybinėse ir Kauno miesto savivaldybės įstaigose. Aptariama, kaip Kauno gatvėse gausėjo lietuviškų užrašų, kaip lietuvių kalba plito kauniečių kasdieniame bendravime. Monografijoje atskleidžiama, kaip sekėsi lietuvių kalbos mokytis įvairių tautybių moksleiviams, nagrinėjama lietuviškų švietimo įstaigų plėtra. Knygoje aiškinamasi, kaip lietuvių kalba buvo įtvirtinta mokslo ir studijų procesuose Vytauto Didžiojo universitete. Nagrinėjama, kaip Kauno katalikų bei evangelikų liuteronų bažnyčiose daugėjo pamaldų lietuvių kalba. Galiausiai knygoje atskleidžiama, kokį teigiamą vaidmenį lietuvių kalbos plitimui suvaidino Kaune dislokuoti Lietuvos kariuomenės daliniai ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai.

Kataloge į vieną vietą surinkti seniausi Kauno vaizdų atvirukai, apimantys laikotarpį nuo XIX a. pabaigos iki 1915 metų, Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Juo pradedama įvairiais istoriniais tarpsniais (1915–1918, 1918–1940 ir vėlesniais metais) leistų Kauno atvirukų katalogų serija. Leidinyje – 731 atvirukas (rasta 797), seniausias žinomas atvirukas pažymėtas 1899 m. vasario 28 d. pašto antspaudu. Atvirukai pateikiami suskirstyti į skyrius laikantis chronologinio-leidybinio principo, atskaitos taškais imant 1899, 1902 metus ir 1904 metų pabaigą. Išskirti 73 sąlyginiai leidėjai, iš kurių dalis įvardyti kaip nežinomi. Suskaičiuota, kad atvirukams leisti panaudota 215 Kauno ir jo apylinkių fotografijų, didžiosios jų dalies autorius – žinomas miesto fotografas Wacławas Zatorskis. Į katalogą taip pat įtrauktos įvairius Kauno istorijos epizodus vaizduojančių paveikslų ir grafikos darbų reprodukcijos, keli asmenų portretai ir žemėlapiai su Kauno miesto vardu; iš viso atvirukams apipavidalinti panaudota 255 skirtingi siužetai. Katalogui pritaikytas kodavimo principas – pasitelkiant kodus parodomi vaizdo ir adreso pusių apipavidalinimo ypatumai.

Knygoje pasakojama apie bernardinių gyvenimą Kaune nuo įsikūrimo iki vienuolyno uždarymo 1864 m. Atskleidžiami bendruomenės savitumai, vienuolyno ansamblio architektūros ir meno ypatybės, rekonstruojamas senasis barokinis interjeras. Atlikti vienuolyno tyrimai istoriniu ir meno paveldo požiūriais atskleidžia turtingą vienuolių vidinį gyvenimą, jų regulos taisykles, dvasingumą, kasdienius rūpesčius, jas supusios aplinkos grožį.

Naudodamasis gausia faktine medžiaga, rašytojas filosofo žvilgsniu atranda, atskleidžia, rekonstruoja ir net kuria „Kauno Lietuvos“ istorinę tikrovę. Ši realybė liudija, kad miestas, o ypač Laikinąja sostine tapęs Kaunas atliko jam skirtą istorinę misiją – iš pelenų prikėlė valstybę, užkūrė jos variklį.

Meninės savilaidos leidinys, kurio pirmoje dalyje – pasakojimas apie Kauno Žaliakalnyje esančią gatvę, joje gyvenusias asmenybes ir jų istorijas. Leidinio viduryje – beveik 5 metrų ilgio gatvės iliustracija. Trečioje dalyje – asmeniška ir sapniška leidinio autorės, leidėjos, dizainerės ir iliustratorės Gabrielės Gudaitytės interpretacija, paaiškinanti, kodėl knyga atsirado. Leidinys gavo Lietuvos kultūros ministerijos organizuojamo Knygos meno konkurso premiją kategorijoje „Bibliofiliniai ir eksperimentiniai leidiniai“, taip pat apdovanotas Baltijos šalių knygos meno konkurso žiuri kaip gražiausias leidinys.

Knygoje K. Donelaičio gatvės raida atskleidžiama nuo XIX a. vidurio (kai ji buvo pradėta formuoti) iki XXI a. pradžios. Pristatoma tiek architektūra, ūkinė veikla šioje gatvėje, valstybės institucijose virę procesai, tiek čia gyvenusių žymių žmonių biografijos, jų likimai. Gausiai iliustruota senųjų ir šiuolaikinių K. Donelaičio g. vaizdais bei joje gyvenusių asmenų portretais.

Architekto, dailininko Jono Lukšės piešiniuose – vizuali buvusio dvaro objektų apžvalga.

Architekto, dailininko, kraštotyrininko Jono Lukšės piešinių buklete vizualiomis formomis įamžintos istorinės sukilimo įvykių vietos ir pateikiama papildoma informacija apie objektus, kitoje piešinio pusėje – glaustas sukilimo įvykių aprašas.

Gretinamos Kauno apylinkių archyvinės, darytos po II-ojo pasaulinio karo ir vėlesniais metais, su dabartinėmis nuotraukomis.

Didžiąją dalį albume panaudotų senų nuotraukų sudaro autoriaus tėčio Vytauto Kvietkos, gyvenusio Šančiuose ir dirbusio audimo fabrike „Cotton“ XX a. 6–8 deš. nuotraukos: gyvenamoji aplinka, šeimos pasivaikščiojimo vietos, darbovietės, bendradarbiai. Jos sugretinamos su dabartiniais vaizdais.

Apie ilgametį Kauno rotušėje veikusio Civilinės metrikacijos skyriaus vedėją ir Kauno ceremonimeistrą Kęstutį Ignatavičių, jo sukauptą patirtį, gyvenimo istoriją. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, dokumentais.

Monografijoje analizuojami sovietmečio Kauno hipių grupės „Company“ atsiradimo ir tapatybės formavimosi veiksniai (1966–1972 m.), atskleidę platesnius alternatyviosios laikmečio kultūros procesus. Knyga skiriama akademiniam skaitytojui, kuris domisi antropologiniais subkultūrinių grupių tyrimais ir socialinių reiškinių modeliavimu. Ji taip pat gali būti įdomi ir platesniam skaitytojų ratui. Tie, kurie domisi sovietmečio jaunimo kultūros procesais, knygoje ras faktų apie socialinį sovietmečio kontekstą, paskatinusį naujų jaunimo kultūros formų atsiradimą ir veikusį jų kaitą. Pedagogai ir socialiniai darbuotojai knygoje gali aptikti įžvalgų apie jaunimo poreikį burtis į alternatyvias grupes ir formuoti savo, skirtingą nuo aplinkos, tapatybę.

Antrojoje KAVB istorijos dalyje apžvelgiamas laikotarpis nuo nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo 1990 m., ir baigiama bibliotekos steigėjo pasikeitimu (nuo 2007 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija bibliotekos steigėjo funkcijas perdavė Kauno apskrities viršininko administracijai). Stengiantis išlaikyti esminius pirmosios dalies struktūros principus, apžvelgiamos ir tradicinės bibliotekinės veiklos sferos (leidinių komplektavimas, katalogų, kartotekų organizavimas ir kt.), ir laikotarpio inovacijos (bibliotekos elektroninio katalogo kūrimas, elektroninės informacijos paslaugų teikimas ir kt.). Siekta, kad tekstas būtų priimtinas specialistui ir suprantamas skaitytojui, neturinčiam specialių bibliotekininkystės žinių. Pirmaisiais nepriklausomybę atgavusios Lietuvos Respublikos egzistavimo dešimtmečiais biblioteka buvo pertvarkoma į kompiuterizuotą, atvirą, informacinės visuomenės poreikius atitinkančią instituciją. Tai pagrindinė KAVB istorijos antrosios dalies idėjinė ašis.

Kaunas 2022 programos knygoje Lietuvai, Europai ir pasauliui pristatomi šimtai meno ir kultūros projektų bei išskirtinių dalyvių.

Ši knyga – 2021 m. A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje vykusios parodos ,,ARNO FUNKcionalizmas“ tęsinys. Joje pateikiami Arno Funko biografijos faktai, pristatomi gyvenamųjų namų, interjerų, visuomeninių ir pramoninių pastatų projektai. Tekstas – lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis.

Tuo pačiu pavadinimu parodą palydintis specialiai jai išleistas katalogas, kuriame A. Ingelevičiaus fotografinį palikimą aktualizuoja ir kontekstualizuoja Agnės Taliūtės, Gyčio Grižo, Vitalijos Jočytės, istoriko Kęstučio Kilinsko, teatrologės Šarūnės Trinkūnaitės ir menotyrininko fotografo Tomo Pabedinsko tekstai.

Retrospektyvus leidinys skirtas paminėti šimtmečiui, kai lietuviškoji architektūra ne tik kuriama, bet ir plačiai aptariama periodinėje spaudoje. Solidžiame, tris laikotarpius – tarpukarį, sovietmetį ir atgautąją Nepriklausomybę – atspindinčiame leidinyje – 100 architektūros objektų, kuriuos iliustruoja ikonografinė medžiaga ir fotomenininkų Gintaro Česonio, Norbert Tukaj, Raimondo Urbakavičiaus kurtos šių dienų nuotraukos. Kiekvieną periodą atskleidžiantys įžanginiai tekstai, parašyti garsių Lietuvos architektūros fenomeno tyrėjų – istorikų ir kritikų: VU prof. dr. Marijos Drėmaitės, KTU doc., dr. Vaido Petrulio, architektūros kritikės Rūtos Leitanaitės.

Į albumą fotografas sudėjo 180 senųjų miesto nuotraukų ir tiek pat naujų atitikmenų iš galimai tų pačių vietų.

Antroji publikacija iš serijos, skirtos žymaus fotografo Stanislovo Lukošiaus (1906–1997) daugiatūkstantiniam nuotraukų, negatyvų ir diapozityvų archyvui, saugomam Kauno miesto muziejuje. Šįsyk tema – įvairialypė tarpukario Kauno architektūra, nuo pavienių objektų iki panoramų, nuo to meto statybos tendencijų iki novatoriškų reiškinių ir atskirų architektų braižo detalių, nuo kuklesnių vienaukščių dviaukščių gyvenamųjų pastatų iki valstybinės ir savivaldybės reikšmės visuomeninių projektų, iki šiol stebinančių monumentalumu.

Šis Kauno istorijos pasakojimas yra aštuonių autorių kolektyvinis darbas, kuriame išlikę istoriniai faktai ir pavienės biografinės detalės panaudojami kuriant nedidelius apsakymus apie daugiau nei septynis amžius siekiančią miesto istoriją su skirtingais personažais, įvykiais, darbais ir buitimi. Knyga susideda iš 33 skyrių, kiekviename iš jų siekiama atskleisti tam tikras temas: erdvė, teisė, religija, amatai, pramonė, prekyba, švietimas, valdžia, mityba, medicina, karas, nusikaltimai, kultūra, sportas, šventės.

Jubiliejinis, 20-asis tomas skirtas LDK didikų Pacų epochai. Leidinyje publikuojama 14 straipsnių, kuriuose mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Danijos atskleidžia šios giminės didybę, darbus, įpročius, parodo įvairius epochos aspektus (mecenatystės fenomenas, bažnyčių ir vienuolynų fundavimai, bajorijos ir didikų kasdienybės momentai ir kt.).

Unikalus leidinys, kuriame kultūros srities darbuotojai ir visi kiti kultūrai neabejingi žmonės gali rasti vieni kitus. Knygoje yra menininkų, kuratorių, muziejininkų, leidėjų bei tiesiog žmonių, išreiškusių norą nuolat prisidėti prie kultūrinių iniciatyvų, kontaktai. O taip pat – lyderiaujančios įmonės, neabejingos menui ir kultūrai.

Dokumentų rinkinio tikslas – pateikti nenutrūkstamą lietuviškojo Universiteto tapsmo procesą nepriklausomai nuo to, kuriame mieste šis procesas vyko. Jis pradedamas fragmentiškomis žinutėmis apie lietuvių politinio elito pasiryžimą steigti lietuvišką universitetą Vilniuje 1916 metais ir baigiamas 1922 m. vasaros pasiruošimais sutikti pirmuosius pilnus mokslo metus įkurtame Lietuvos universitete Kaune.

Glaustai, bet analitiškai iš istoriko ir politologo pozicijų papasakota Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto istorija nuo idėjos genezės iki „pomirtinio likimo“ bei atkūrimo istorijos.

Proginis leidinys, atviras ir išsamus universiteto raidos ir pertvarkų metraštis visuomeninių ir socialinių lūžių laikotarpiu. Pateikiami svarstymai apie jo misiją ir ateitį, struktūrinės pertvarkos ir statistiniai duomenys, ūkio valdymo detalės, atskleidžiamas sudėtingo ir besikeičiančio organizmo funkcionavimas, raidos problemos, pristatomi pasiekimai, darbuotojai ir kt.

Monografijoje nagrinėjama Universiteto istorija – nuo ištakų iki šių dienų. Analizuojama Lietuvos aukštojo mokslo raida ir ypatumai Kaune pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu, Universiteto veikla sudėtingu sovietų ir nacių okupacijų laikotarpiu, tuometinio Kauno politechnikos instituto raida, universitetinio statuso atgavimas ir Universiteto raidos tendencijos laisvoje Lietuvoje.

Knyga apie inžinierių, pedagogą, Kauno miesto burmistrą, publicistą, lietuvybės puoselėtoją ir vienas iš šaulystės sąjūdžio Nepriklausomoje Lietuvoje kūrėjų ir ideologų.

Monografija skiriama akademiko, profesoriaus Tado Ivanausko gimimo 140 metų jubiliejui ir Lietuvos universiteto įkūrimo 100-mečiui paminėti. Ją sudaro dvi knygos. Tai vientisas kūrinys, sukomponuotas pagal tam tikrą struktūrą, kurioje visos dalys ir skyriai tarpusavyje susiję ir leidžia suprasti daugelį prof. Tado Ivanausko pasirinkimų, jo gyvenimą ir kelio posūkius, darbų kryptis, siekį dirbti Lietuvai. Pristatomi profesoriaus publikuoti darbai, jo monografijų, knygų, leidinių, straipsnių aprašymas ir įvertinimas, Lietuvos archyvuose saugoma medžiaga. Toliau pasakojama apie atmintį visuomenėje: rastos publikacijos apie T. Ivanausko darbus, mokslinę, organizacinę ir visuomeninę veiklą, jo išskirtinę asmenybę, veiklos daugiaplaniškumą bei nuopelnus Lietuvai; publikuotų darbų citavimas; paminėjimai, filmai apie profesoriaus, akademiko Tado Ivanausko gyvenimą, mokslinę bei visuomeninę veiklą, nuopelnus švietimui, biologijos ir agronomijos mokslams, aplinkosaugai, rašytojo talentą, apdovanojimai ir atminimo įamžinimas (1918–2021). Paskutinės monografijos dalys – nuotraukų albumas ir dokumentai, kuriuose pateiktos reikšmingiausios Tado Ivanausko gyvenimo akimirkos ir jo daugiaplanė veikla.

Apie nusipelniusį žmogų, gydytoją, humanistą, visuomenininką. Gausiai iliustruota.

Knygoje pasakojama apie vieną populiariausių tarpukario Kauno intelektualų susibūrimo vietų – „Konrado“ kavinę, buvusią Laisvės alėjoje 45. Tai pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje stichiškai atsiradęs Kauno kultūros, meno ir spaudos atstovų neoficialaus bendravimo ir traukos centras. Čia rinkdavosi įvairių pažiūrų ir skirtingų kartų rašytojai, dailininkai, teatralai, muzikai, žurnalistai.

Autorė kviečia pakeliauti po Aukštąją Panemunę arba tiesiog Panemunę – ramų, gražų, pilną įdomybių Kauno miesto mikrorajoną... dviračiais.

Gausiai nuotraukomis iliustruotas leidinys pristato visuomenei atviro objekto pokyčius ir veiklą.

Komiksų knygoje pasakojamos tikros, bet su šlakeliu fantazijos, dab. Istorinės LR Prezidentūros pastato (Vilniaus g. 33, Kaune) istorijos. Pelėsis ir Kerpė, du išdykę rūmų gyventojai, pasinaudoję muziejininkų sukurtais laiko portalais, prasmunka į praeitį ir keliauja per septynis istorinio pastato laikotarpius.

Architekto-dailininko, kultūros paveldo specialisto piešiniuose – religinės (islamo, krikščionybės, judaizmo, pagonybės, stačiatikių ir kt.) paskirties objektai Kaune.

Mokslinis paveldosauginis leidinys apie Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią, varpinę ir kitus miestelio istorijos ir kultūros objektus.

Remiantis archyviniais dokumentais, išsamiai nagrinėjama 1939–1940 m. Antano Smetonos lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyriaus veikla, aptariami ir ankstesnės kalbotyrinės veiklos Lietuvoje bruožai.

Karinių tyrimų laboratorija Kaune – puiki tarptautinio modernizmo idėjų apraiška ir vienas iškiliausių tarpukario pastatų Lietuvoje ir Baltijos regione. Žymaus Lietuvos architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuota laboratorija miestui tapo svarbi ne tik kaip pažangaus technikos mokslo centras, bet ir kaip mokslo raidos židinys regione. Istorinė pastato ir jo kultūrinio bei politinio konteksto analizė praplečia tarpukario architektūros procesų, susijusių su kariniais objektais, pažinimą. Išsamus pastato fizinės būklės tyrimas, pagrįstas polichromine, tinko ir dažų chemine sudėtimi, mikrobiologiniais ir kitais fizikinės analizės instrumentais, reikšmingai praplečia žinias apie mūrinės statybos materialines ir technines galimybes Lietuvoje ir regione. Studija skirta modernizmo architektūros paveldo objektų savininkams, paveldosaugininkams, XX amžiaus architektūros istorijos specialistams bei entuziastams.

Monografija leidžia naujai pažvelgti į visiems gerai pažįstamas poilsio kryptis, kurių potencialą bandyta išskleisti tarpukariu: nuo Birštono iki Palangos. Sykiu pažinti tuos kurortus, kurie XX a. istorijos verpetuose taip ir liko pumpuro stadijoje. Tarpukario kurortų paveikslas prieš skaitytojų akis skleidžiasi per istorinį ir architektūrinį pasakojimą, to meto spaudos citatas bei archyvines nuotraukas.

Leidinį, kurį sudaro įvairias epochas ir gyvenimo sritis tyrinėjantys straipsniai, gausiai iliustruoja ne tik dokumentai, fotografijos, archyvinė medžiaga, bet ir unikalios iliustracijos, kurių autorius – dizaineris Darius Petreikis.

Unikalus Lietuvos istorijos dokumentas, kurį jidiš kalba rašė Kauno žydų geto policininkai 1942–1943 metais, ryžęsi papasakoti savąją Holokausto istoriją. Daug laiko šie užrašai išgulėjo dėžėje, užkastoje Vilijampolėje, buvusio geto teritorijoje. 1964-aisiais jie atsitiktinai atrasti buldozeriui lyginant būsimą statybų aikštelę ir perimti KGB. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, geto policininkų rašytos istorijos mikrofilmas buvo persiųstas JAV Holokausto muziejui ir Žydų diasporos muziejui Izraelyje. Viešumoje ši istorija“ pasirodė 2014-aisiais: ji buvo išversta į anglų kalbą ir išleista JAV.

Pirmasis tokio pobūdžio leidinys muziejaus istorijoje. Muziejininkas dr. Modestas Kuodys parengė tekstus, kuriuose glaustai perteikiamos su Kauno IX fortu susijusios muziejaus reprezentuojamos temos (Kauno tvirtovė, Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas, sovietinės ir nacistinė okupacijos) bei muziejaus ir memorialinio komplekso raidos aspektai. Tekstinė informacija gausiai iliustruota muziejaus rinkiniuose saugomų eksponatų, IX forto istorinėmis bei šių dienų fotografijomis.

Leidinys skirtas fotografo Stanislovo Lukošiaus (1906–1997) įamžintiems istoriniams Kauno Senamiesčio ir Naujamiesčio kadrams, kuriuose užfiksuota dabar jau iš esmės pasikeitusi aplinka. Objektai sugrupuoti penkiais maršrutais, vedančiais nuo Kauno pilies iki Nepriklausomybės aikštės ir atvaizduotais įterptuose scheminiuose gatvių planuose.

Trijų nepriklausomybės dešimtmečių pokyčiai žurnale apžvelgiami miesto ekonomikos, socialinio gyvenimo, sporto, kultūros, nusikalstamo pasaulio sferose. Žurnale pristatomi asmenys, objektai, reiškiniai, galintys pretenduoti į miesto simbolių vardą.

Albume pristatomi įvairūs Kauno miesto gyvenimo momentai, kuriuose architektūrinės miesto detalės persipina su kultūriniais ir socialiniais reiškiniais.

Publikuojami šeši straipsniai, atspindintys įvairius Kauno krašto ir miesto istorijos aspektus: nuo Kauno pavieto bajorų elito giminių tyrimų iki Sąjūdžio laikų Kauno rusų laikysenos. Du straipsniai skirti medicinos istorijos klausimams, kuriuose pristatoma Kauno valstybinės ligoninės veikla, taip pat anatomijos ir farmacijos istorijos kolekcijų kūrimas tarpukariu. Kiti darbai atskleidžia Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo vaizdinį literatūroje, saldainių ir šokolado gamybos įvairovę Kaune. Seminaro skiltyje nagrinėjami senųjų Raudondvario kapinių paveldosaugos aspektai. Paminėtina ir studija apie J. ir E. Daugirdų namų (dab. Vytauto pr. 30) gyventojus. 19-ajame tome išlaikytos nuolatinės rubrikos: knygų apie Kauną apžvalgos – recenzijos, kaunistikos akademinio gyvenimo kronika.

Gausiai iliustruotame leidinyje pristatoma ugdymo įstaigos veikla, pedagogai, fotografo Algimanto Barzdžiaus nuotraukose – užfiksuoti įvairiausiose Kauno vietose šokantys mokyklos pedagogai.

Knygoje pasakojama apie tarpukario Lietuvos husarus, veriasi jų kūrimosi Žaliakalnio šlaituose vaizdai, kovos bolševikų, bermontininkų ir lenkų frontuose. Iš akių neišleidžiamas ir husarų vaidmuo atkariaujant Klaipėdos kraštą bei dalyvaujant Lietuvos politikos peripetijose. Atskleidžiama tragiška husarų pulko baigtis 1940 m., pavienių buvusių husarų likimai partizanų gretose. Pasakojama apie Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko įsteigimą, kuris tebetęsia tarpukario husarų tradicijas bei perėmė atkurtą husarų pulko vėliavą.

2-asis knygos leidimas (1-is – 2010 m.) papildytas autorės surinktais gyventojų prisiminimais, fotografijomis, archyvine medžiaga, panaudota įvairių straipsnių.

Mokslininko fiziko, habilituoto daktaro, tremtinio, kraštotyrininko, muziejininko, buv. Kauno miesto tarybos nario autobiografija, papildyta antspauduotais dokumentais, iliustracijomis, atspindinčiomis mokslinių publikacijų chronologiją, šeimos, giminių ir pažįstamų fotografijomis ir kt.

Jubiliejinei sukakčiai skirtame leidinyje pristatomi svarbesni ir įdomesni skyriaus istorijos momentai, iliustruoti gausybe nuotraukų.

Architekto-dailininko Jono Lukšės piešti atvirukai su trumpa informacija apie kiekvieną pavaizduotą objektą.

Šiame tome skelbiami straipsniai, kuriuose nagrinėjami Kauno tapatybės klausimai, pristatomos čia gyvenusių ir dirbusių asmenybių akademinės ir visuomeninės veiklos, taip pat nagrinėjama bernardinių vienuolyno ir bažnyčios istorija ir kt.

Knyga vaikams ir jų tėveliams apie mitinį Kauno Žvėrį ir jo nuotykius mieste. Pasakos skirtos pristatyti Kauno-Europos kultūros sostinės 2022 vertybes ir idėjas. Tekstų autorius Rytis Zemkauskas, dailininkas ir dizaineris Darius Petreikis.

Leidinyje apžvelgta Vlado Putvinskio gatvės istorija nuo XIX a. 2-osios pusės iki šių dienų, aptarti daugelis šioje gatvėje stovinčių pastatų ir viešųjų erdvių. Pasakojimas papildytas V. Putvinskio gatvėje gyvenusių kauniečių atsiminimais, senosiomis ir šiuolaikinėmis nuotraukomis, gatvės planais.

Pirmojoje Kauno epo knygoje filosofas, rašytojas, publicistas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras sudėjo savo pasaulėžiūros pamatus. Pasinaudojęs faktine medžiaga, sukūrė penkis pusiau literatūrinius personažus, kurie, turėdami konkrečius prototipus eina per Tėvynės istorijos lauką.

Spausdinama neskelbta ir naujausia Raudondvario pilies dvaro archeologinių ir parko tyrinėjimų medžiaga, grafų Tiškevičių bibliotekos sankloda ir likimas, pastatų istoriniai ir architektūriniai tyrinėjimai, dokumentai ir fotografijos.

Leidinyje publikuojamos V. Putvinskio (buv. Kalnų, vėliau Salomėjos Nėries) gatvės istorijos – jas išgyvenusių žmonių atsiminimai, surinkti gyvais pokalbiais, laiškais ir nuotraukomis (iš asmeninių albumų ir kt.), istorinės detalės pasiskolintos iš kitų leidinių.

Kelionių vadovuose aprašomi bendriausi Kauno praeities bruožai, pristatoma 50–60 svarbiausių lankytinų Senamiesčio vietų – istorijos, architektūros, dailės ir kultūros paminklų, muziejų ir t.t. Laikantis „gyvosios istorijos“ principo, aprašant lankytinus paminklus, supažindinama su svarbiausiais miesto praeities etapais, nuo pačių seniausių iki naujausių laikų. Visi aprašomi objektai pažymėti priešlapiuose esančiuose žemėlapiuose. Leidiniai gausiai iliustruoti senomis ir dabartinėmis nuotraukomis, piešiniais, kartografine medžiaga.

Pateikiama atnaujinta informacija apie LPKTS filialus, jų indėlį į laisvės kovotojų atminimo įamžinimą. Tekstinėje dalyje apžvelgiama LPKTS istorija, jos kūrėjai. Skaitytojui pateikiami LPKTS filialų inicijuotų ir pastatytų paminklų nuotraukos. Knygoje – paminklų ir nuotraukų autorių rodyklė. Viršelio dailininkas Vladimiras Beresniovas.

Lietuvos nepriklausomybės 30-mečiui skirtoje knygoje pristatomi fiziko, numizmato, kraštotyrininko per šį laikotarpį surinktų patriotinių ženkliukų, atminimo medalių ir kitokių žymenų kolekcija, kurią papildo bičiulių, muziejų fondų rinkiniai.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Kauno filialo veiklos apžvalga, iliustruota nuotraukomis.

Šiame tome skelbiami straipsniai, kuriuose nagrinėjama Lietuvos valstybingumo, miesto raidos, bažnyčios ir vienuolijų istorijos, socialinių klausimų problematika bei laivybos Nemune temos.

Autentiškais šaltiniais pagrįsta ir fotografijomis iliustruota istorija perkelia skaitytojus į porą gražių 1938 m. vasaros dienų ir parodo laikinąją sostinę ano meto valdininko akimis. Per dvi dienas įsivaizduojamas veikėjas papasakoja Kauno istoriją ir aptaria daugybę ano meto realijų, aprašo savo matomos kaunietiškos kasdienybės vaizdus, prisimena praeitį ir netgi pasidalija populiariausiais gandais.

Knygoje siekiama atskleisti Kauno miestiečių elito vaidmenis, veiklų tęstinumą ir permainas peržengiant XVIII–XIX a. sandūros ribą. Istorinis pasakojimas konstruojamas politinės sociologijos tyrimų prieigoje, kartu didelį dėmesį skiriant istoriniams faktams.

Nepaisant esminio architektūros paveldo tikslo – puoselėti vietovės tapatumą, viešosios diskusijos apie istorinių artefaktų įprasminimą bei reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje neretai atsiskleidžia kaip socialinės įtampos laukas. Pasitelkus XX a. architektūrinio palikimo pavyzdį, monografijoje siekiama aptarti pamatines šio reiškinio priežastis, apibrėžiant paveldosaugos disciplinoje apčiuopiamų konfliktų socialines, kultūrines ir ekonomines ištakas. Siekiant įveikti šiuos disonansus, knygoje siūloma atsisakyti priešpriešos tarp seno ir naujo, ideologiškai priimtino ir ne, į istorinę aplinką žvelgti kaip į gyvą, nuolatos kintantį urbanistinį audinį. Tekste teigiama, kad vertė atskleidžiama ne tik išsaugant konkretaus artefakto fizinių savybių autentiškumą, bet ir aktyviai puoselėjant vietos charakterį, perkeliant kultūrinę nuorodą į šiandienos kontekstą. Knygoje siekiama kvestionuoti paveldo kaip neatsinaujinančio resurso sampratą ir teigiama, kad svarbiausia vertės prielaida yra ne fizinis artefaktas, o kultūriškai įprasmintas evoliucijos procesas.

Kaunas – vienintelė Lietuvos vieta savo istorijoje turėjusi keturis skirtingus ir iki šių dienų nesunkiai identifikuojamus vystymosi laikotarpius – gyvenimo idėjas. Kiekviena jų leidinyje pristatoma trumpai supažindinant su konkretaus laikotarpio geopolitine situacija, urbanistine struktūra, charakteringais pastatais, dominantėmis, architektūrinėmis detalėmis. Iliustruojama brėžiniais, nuotraukomis, ikonografine medžiaga.

Gausiai iliustruotoje kolektyvinėje monografijoje pasakojama apie išskirtinį Kauno pastatą, dab. Istorinę Lietuvos Respublikos Prezidentūrą (Vilniaus g. 33), beveik dviejų pastarųjų šimtmečių miesto ir valstybės gyvenimą ir jame gyvenusius bei dirbusius žmones. Skirta Lietuvos Tarybos pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metams ir Prezidento institucijos įkūrimo 100-osioms metinėms paminėti.

Monografijoje dėmesys sutelktas į dviejų modernaus miesto dėmenų – miesto plėtros ir sanitarinės infrastruktūros pokyčių – tarpusavio sąveiką XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžios Rusijos imperijos gubernijų centruose Vilniuje, Kaune ir Gardine.

Įvade aprašomi bendriausi Kauno istorijos ir Naujamiesčio architektūros bruožai, pagrindinėje dalyje pristatoma 81 lankytina vieta. Leidinį iliustruoja ~ 270 fotografijų, žemėlapių fragmentų, piešinių.

Pristatoma Lampėdžių istorija, modernizmo architektūra, kurorto vystymas, bendruomenių veikla ir kt. Knyga dedikuojama Laikinosios sostinės atminimo, Juozo Naujalio ir Vietovardžių metams. Gausiai iliustruota.

Knygelėje nagrinėjama konkrečių ansamblio elementų svarba, jų atpažinimas, simbolių ir jų prasmės užkodavimas architektūriniuose ir meniniuose sprendimuose ir pan. Gausiai iliustruota spalvotomis fotografijomis, schemomis ir žemėlapiais.

Knygoje pirmą kartą Lietuvos archeologijos istoriografijoje pateikiama susisteminta ir išanalizuota visuminė šio kapinyno struktūrų ir radinių medžiaga. Leidinys yra dviejų dalių. Vienoje – autoriaus tyrinėjimai: įvadas, istoriografija, muziejinės ir archyvinės medžiagos apžvalga, laidojimo ir aukojimo struktūrų klasifikacija ir analizė. Atskiruose skyriuose pateikiami radiniai iš griautinių ir degintinių kapų, amatininko lobio, ugniakuro ir kt. Kai kurių skyrių tekstai glaudžiai susiejami su šalia pateikiamomis iliustracijomis. Kt. knygos dalyje pateikiamas autoriaus parengtas archeologijos šaltinis. Tai kapų ir struktūrų aprašai ir su jais susietos 176-ios radinių nuotraukų lentelės.

Knygoje atskleidžiama Laisvės alėjos raida nuo XIX a. vid. iki XXI a. pr., pateikiamos ištraukos iš tarpukario spaudos, amžininkų atsiminimai, gausu senųjų ir šiuolaikinių alėjos vaizdų, pateikiami Laisvės alėjai, Kaunui skirti eilėraščiai.

Leidinyje vizualiomis formomis įamžintos istorinių įvykių vietos ir statiniai, atspindintys XX a. vidurio sovietų okupacijos, represijų ir naikinimo mastą buvusioje laikinojoje sostinėje.

Albume – glausta universiteto istorija, pasakojama ją kūrusių ir kuriančių asmenybių nuotraukomis.

Knygoje publikuotos Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos rinkinyje, taip pat kt. atminties institucijose saugomos J. Indros fotonuotraukos, dokumentai ir kt. archyvinė medžiaga atspindi jo įvairiapusę kūrybinę veiklą: dainininko sukurtų operų vaidmenis, dirigento ir kompozitoriaus darbą. Plačiau atskleistas 1945–1948 m. laikotarpis, kurį J. Indra kalėjo sovietų lageriuose. Pažintį su J. Indros įvairialypiu kūrybiniu palikimu praplečia prie leidinio pridedama kompaktinė plokštelė su jo paties atliekamomis harmonizuotomis lietuvių liaudies dainomis, simfonija „Griuvėsių miestas“, fragmentais iš baleto „Audronė“, kameriniais instrumentiniais kūriniais. Pateikiama išsami J. Indros bibliografija ir santrauka anglų kalba.

Leidinyje pristatomas retrospektyvinis žvilgsnis į Kaune prieš penkis dešimtmečius gyvavusį jaunimo muzikinį bei kultūrinį sąjūdį.

Mokyklos bendruomenės parašyta istorija, gausiai iliustruota nuotraukomis.

Pristatoma miesto istorija, lankytini objektai, supažindinama su čia gyvenusiomis iškiliomis asmenybėmis, lemtingais miestui ir šaliai įvykiais.

Apie Kauno moderniąją architektūrą, atspindinčią politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį optimizmą. Gausiai iliustruota istorinėmis nuotraukomis. Ši knyga lydi ir išplėtoja Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą parodą „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940 m.“, prisidedant prie Kauno modernizmo architektūros tarptautinės sklaidos, rengiant paraišką į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Tai vaizdais papasakota tarpukario Lietuvos šventinio gyvenimo istorija. Segmentiškai pristatytos svarbiausios to meto šventės, jų ištakos, įvairovė. Gausią leidinio ikonografiją papildo citatos iš tarpukario spaudos. Dauguma fotografijų publikuojamos pirmą kartą.

Knygoje aptariamas vokiečių verslininkų Tilmansų giminės gyvenimas ir veikla Kaune 1878–1941 m., pristatomas identifikuotas Marijos ir Kurto Tilmansų šeimos palikimas, saugomas Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Knygoje atskleidžiama upių transporto reikšmė XX amžiaus Lietuvoje, parodoma, kaip modernios valstybės formavimąsi nulėmė vandens transporto organizavimas, kurie Lietuvos upių uostai ir prieplaukos buvo patys svarbiausi, kaip vandens transportas plėtotas tarpukario Lietuvoje, kokia upių laivyba buvo sovietmečiu.

Leidinys, pristatantis 2018 m. vasario 15 d., Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse, legendiniuose brolių Miko ir Kipro Petrauskų namuose atidarytą naują ekspoziciją „Valstybės teatras. Tautą burianti muzika“, kurioje daugiau kaip 200 eksponatų iš muziejaus rinkinio, skirtų įvairiausiems Valstybės teatro, operų ir baletų pastatymams, dirigentams, artistams, šokėjams, muzikantams.

Pristatomi 100 reikšmingiausių politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) įvykių, kuriuos, balsuodami penkerius metus, iš 400 reikšmingų įvykių išrinko Istorinės Prezidentūros muziejaus ir jo interneto svetainės lankytojai.

Albume pateikiamos koncentruotos žinios apie svarbiausius 1918–1940 m. įvykius, sutelkiant dėmesį į valstybės valdymo struktūras ir visuomenines organizacijas bei daugiau kaip 200 temų iliustruojantys vaizdai.

Gausiai iliustruotoje monografijoje pirmą kartą plačiau pristatoma mokyklų atsiradimo Pakaunės krašte istorija, jų darbo sąlygos ir veikla nuo įkūrimo iki šių dienų. Daug dėmesio skiriama įvairiais laikotarpiais Pakaunėje dirbusių mokytojų asmenybėms, išryškinamos svarbiausios regiono švietimo raidos gairės, institucijų įtaka šiandieninio ugdymo įstaigų veiklai Pakaunėje.

Pristatomas Juozo Gruodžio memorialinis namas-muziejus – medinuko istorija, muziejaus ekspozicijos, renginiai ir edukacinė veikla, muziejuje saugomas kompozitoriaus fondas.

Leidinyje parodoma Kauno raida nuo priešistorinių iki šių laikų, ilgėliau stabtelėjama ties piliakalnių atsiradimo, kovų su kryžiuočiais, švedais, rusais bei fortų statybos epochomis. Jame gausu iliustracijų, kurių dalis publikuojama pirmą kartą.

Pateikiama kraštotyrinė medžiaga apie Pakaunės (Zapyškis, Vilkija, Čekiškė, Babtai, Vandžiogala, Garliava) žydų nekilnojamąjį kultūros paveldą, bendruomenes, gyvenseną ir kultūrą.

Knygoje siūloma autoriaus vaizduotės kuriama rekonstrukcija, paremta daugiamečių priešistorinio Marvelės kapinyno tyrimų medžiaga, sudėtingais kapų tyrimais ir daugybės radinių vertinimu.

Albumą sudaro krašto istorinė apžvalga, gausiai iliustruota fotografijomis. Leidinys, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui, papildo Suvalkijos miestų albumų seriją.

Tai – 100 puslapių leidinys, kuriame pristatoma pastarojo 100 metų Kauno istorija.

Leidinyje apžvelgiama Lietuvos sporto muziejaus kūrimosi istorija ir jo dabartinė veikla. Gausiai iliustruota.

Darbe aptariama tarpukario baldų dizaino stilistinė slinktis nuo tradicijų sekos link modernumo. Pasitelkiant unikalaus dizaino pavyzdžius atskleidžiamos baldų dizaino inovacijos gyvenamuosiuose ir viešuosiuose interjeruose. Gilinamasi į amatų mokyklų baldžių specialybės veiklos modelį, Vilniaus SBU Dailės fakulteto interjero projektavimo ir dekoravimo discipliną, žymiausių Lietuvos baldų fabrikų ir dirbtuvių bei Vilniaus kooperatyvų veiklą. Pateikiama baldų kainų, populiariausių pardavimo modelių ir reklamų tendencijų apžvalga bei atskleidžiama baldų sklaidos mastas ir ypatumai Lietuvos, Vilniaus ir užsienio parodose ir mugėse. Kaip disertacijos priedas pateikiamas baldų gamintojų katalogas su adresais ir reklaminiais skelbimais.

Kataloge pristatomas 1939–1940 m. Kauno, neatsiejamo Lietuvos ir Europos, istorinis periodas, žvelgiant iš to meto Kauno įvykių perspektyvos, įvardytos simboliniu pavadinimu – Šiaurės Kasablanka. Informacija pateikiama lietuvių, anglų ir japonų kalbomis.

Finalinė Kauno miesto ir rajono paraiška parengta atvirumo ir įtraukties principais. Finalinė Kauno miesto ir rajono paraiška parengta atvirumo ir įtraukties principais.

Architektūrinis Kauno gidas anglų kalba, supažindinantis su reikšminga Kauno modernizmo, sovietmečio, šiuolaikine architektūra ir istorija. Aprašytos daugiau kaip 200 pastatų istorijos, iliustruotos šiandienos ir istorinėmis nuotraukomis, brėžiniais, planais.

Antrajame žurnalo numeryje kviečiama iš naujo permąstyti ir plačiau pažvelgti į Kauno miesto ir vandens tematiką, kaip ji pasikeitė, ar ji išlieka aktuali ir kaip šį santykį galima sutvirtinti.

Disertacijoje nagrinėjamas visuomenės ir viešosios erdvės lituanizavimas Kauno mieste 1918–1940 m. Lituanizavimo terminu šiame darbe įvardijama: 1) lietuvių kalbos vartojimo sklaida viešojoje erdvėje, 2) modernios lietuvių tautinės tapatybės sklaida. Atskleidžiamos teorinės Kauno miesto lituanizavimo prielaidos bei jų santykis su modernios tautinės Lietuvos valstybės siekiu nacionalizuoti visuomenę ir viešąją erdvę.

Šiame tome skelbiami straipsniai, kuriuose nagrinėjama įvairių karo audrų įtaka Kaunui. Didžioji dalis tekstų pasakoja apie svetimas kariuomenes ir miesto gyvenimą sunkiais okupacijų metais, atskleidžiant žmonių patirtis, institucijų veiklą, atskirų miesto dalių ar dvarų gyvenimą.

Fotoalbume atsispindi laiko tėkmėje besikeičiantis miesto portretas, unikalios ikisovietinio Kauno fotografijos ir atvirukai gretinami su šių dienų kadrais, taip perteikiant urbanistinę bei architektūrinę miesto raidą.

Leidinyje pristatoma Lietuvos operos solistė, pedagogė, choro dirigentė, kultūros veikėja. Apie jos gyvenimą ir kūrybinę veiklą pasakoja įvadinis straipsnis ir chronologiškai pateikiama archyvinė medžiaga (nuotraukos, dokumentai ir kt.) iš Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus rinkinių bei eksponatai iš kitų muziejų.

Pasakojimas apie gydytojos, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės gyvenimą, kas liko giminių atmintyje. Naudotasi daug ir jos pačios atsiminimuose aprašytais biografiniais faktais, samprotavimais bei literatūra apie ją.

Mokslo studijoje, remiantis daugeliu iki šiol neskelbtų archyvinių šaltinių, apžvelgiama Respublikinės Kauno ligoninės istorija. Gausiai iliustruota unikaliomis nuotraukomis.

Specialiame dienraščio „Kauno diena“ leidinyje pristatomi pasakojimai apie Kauno mikrorajonus iš liudininkų lūpų, iliustruoti fotožurnalisto Artūro Morozovo nuotraukomis.

Knygoje aprašomas litas, kurio istorija tiesiogiai siejasi su dviem Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiais, apimančiais 1922–1940 ir 1992–2015 metus, o pavadinimas – su Lietuvos vardu, jos piliečių sąmonėje išlieka kaip tautinė ir stabiliausia valiuta.

Rinkinyje atvirukų forma išleisti architekto dailininko J. Lukšės piešiniai – devynių piliakalnių (Lantainių, Eigulių, Veršvų, Marvelės I ir II, Pajiesio, Aukštųjų Šančių, Vieškūnų, Pakalniškių) vaizdai. Kiekvieno atviruko antroje pusėje pateikta informacija apie piešinyje pavaizduotą piliakalnį. Leidinys skirtas piliakalnių metams paminėti.

Knyga skirta Čekiškės miestelio gyventojams, kraštiečiams, jų šeimoms, saugojančioms savo krašto istoriją, kurios dalis – ir Čekiškės bažnyčios istorija. Pateikiami duomenys apie XX a. laikotarpį. Darbe remtasi Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčios kronika, periodine spauda, amžininkų liudijimais. Gausiai iliustruota nuotraukomis.

Knygoje atveriamas poeto, dramaturgo, profesoriaus, rektoriaus, prelato Jono Mačiulio-Maironio dar vienas talentas – sodininkavimas. Čia publikuojamos fotografijos, saugomos Maironio lietuvių literatūros muziejaus fonduose, kuriose poetas įamžintas sode – vienas arba su bičiuliais bei giminėmis ir kt. Knyga skirta Maironio 155-osioms gimimo metinėms.

Iliustruotame leidinyje pristatoma muziejaus istorinė raida, ekspozicijos ir veikla.

Knyga skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms ir Babtų miestelio 625-osioms pirmojo rašytinio paminėjimo metinėms. Tai – archyvų duomenimis, mokslo tyrimais, memuarine literatūra, amžininkų liudijimais paremtas, fotografijomis, brėžiniais, žemėlapiais gausiai iliustruotas bendras devynių dešimčių autorių pasakojimas apie dabartinio Kauno rajono Babtų miestelio ir jo apylinkių gamtą, istoriją, materialųjį ir dvasinį paveldą, švietimą, kultūrą, iškilius žmones; apie nacių ir sovietų okupacijų suteiktas skriaudas, aktyvų dalyvavimą tautos Atgimimo įvykiuose, ginant Sitkūnų radijo stotį nuo sovietų kariuomenės, savanorių veiklą. Atskiras skyrius nušviečia miestelyje įsikūrusio Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto veiklą, supažindina su jo mokslininkais.

Architektūrinis Kauno gidas vokiečių kalba, supažindinantis su reikšminga Kauno modernizmo, sovietmečio, šiuolaikine architektūra ir istorija. Aprašytos daugiau kaip 200 pastatų istorijos, iliustruotos šiandienos ir istorinėmis nuotraukomis, brėžiniais, planais.

Monografijoje apžvelgiami tarpukario (1918–1940 m.) Lietuvos visuomeniniai ir gyvenamieji interjerai, sukurti tiek profesionalių architektų, dailininkų, dekoratorių, tiek įrengti mėgėjiškai. Leidinys gausiai iliustruotas dokumentinėmis nuotraukomis ir projektų fragmentais, vaizdžiai papildančiais tekstą.

Apie benediktinių vienuolyno įkūrimo Kaune aplinkybės bendrame benediktinių vienuolynų kūrimosi LDK kontekste, didžiausią dėmesį kreipiant į vienuolyno fundatoriaus Andriejaus Skorulskio asmenį ir potridentinės epochos ypatybes. Knygoje išskirti ir parodyti esminiai vienuolyno raidos etapai, įvertinta vienuolyno veikla istorijos eigoje, pabrėžiant skirtingų epochų iššūkius vienuoliškajam gyvenimui Lietuvoje, atliktas benediktinių vienuolių kolektyvinės biografijos tyrimas, atskleista vienuolyno materialinė padėtis amžių bėgyje, pateikta teisinio bylinėjimosi dėl įvairių materialinių reikalų pavyzdžių, kiek leido šaltiniai, parodytos benediktinių vienuolyno kasdieninio gyvenimo ypatybės, dvasingumo bruožai. Prieduose publikuojami su ankstyviausiu vienuolyno gyvavimo laikotarpiu susiję šaltiniai, pateikiama virš 200 Kauno benediktinių biogramų.

Monografijoje atskleidžiamas reikšmingo Lietuvos kultūros paveldo objekto – Kauno benediktinių vienuolyno ansamblio – meninis savitumas, atsižvelgiant į istorines ansamblio formavimosi ypatybes, vienuolijos dvasingumo aspektus ir kasdieninį gyvenimą lėmusias bei koregavusias aplinkybes. Analizuojamas Kauno benediktinių vienuolyno ansamblio architektūros formavimasis, įvertinamos bažnyčios, vienuolyno, klebonijos, mažųjų architektūros formų meninės ypatybės, bažnyčios interjero raida ir kaita, interpretuojama ikonografinė programa bei jos pokyčiai, išryškinami ir apibūdinami vertingiausi meno objektai, atskleidžiami nauji faktai apie ansamblio architektūros ir dailės kūrėjus, nustatoma jų reikšmė meniniam objekto įvaizdžiui, kuris neatsiejamas nuo dvasinių vienuolijos ir bendrų krikščioniškojo tikėjimo idealų. Meninio paveldo analizę papildo kontekstinė dalis – benediktiniško meno specifikos Europoje bei Lietuvoje apžvalga.

Monografijoje nagrinėjama seniausios Lietuvoje be pertraukos iki šiol veikiančios mokymo ir ugdymo institucijos, kuri šiandien vadinama Kauno kunigų seminarija, istorija.

Istorinės Prezidentūros sodelyje 2007–2016 metais rengtų fotografijos parodų katalogas, kuriame lietuvių ir anglų kalba pasakojama 10 laikinosios sostinės istorijų ir pateikiama 160 unikalių iliustracijų.

Pristatoma Kauno miesto rotušės istorija nuo pirmosios, dar medinės, iki šių dienų – Kauno miesto muziejaus veiklos Kauno rotušėje.

Knygoje surinkti ir aprašyti nauji ir įdomūs istoriniai faktai apie Kauno mikrorajoną. Su įvairiomis nuotraukomis, Kauno miesto planais.

Knygoje rekonstruojama Romainių dvarelių praeitis: išnykusių ansamblių kontūrai, dvarininkų Siručių, Prozorų, Tiškevičių, Galvydžių, Medekšų, Vakselių gyvenimo vingiai ir įžymių žmonių pėdsakai šiame Kauno priemiestyje.

Muziejininkas, aviacijos istorikas, Kapsų gatvės Žaliakalnyje senbuvis apžvelgia šios Kauno dalies raidą ir savo giminės, joje gyvenančios jau pusantro šimtmečio, istoriją. Knyga gausiai iliustruota įvairiomis Kauno, asmeninėmis ir iš šeimos archyvo nuotraukomis, žemėlapiais, planais, dokumentų faksimilėmis.

Gausiai iliustruotoje monografijoje apie Garliavą pirmą kartą plačiau pristatoma miestelio ir apylinkių istorija, tautinių bendruomenių, bažnyčių, dvarelių, mokyklų, medicinos įstaigų praeitis ir dabartis. Daug dėmesio skiriama pokario rezistenciniam judėjimui regione, taip pat įžymiems žmonėms, gyvenusiems ir dirbusiems Garliavoje.

Šiame žodyne pateikiamos Lietuvos Respublikoje 1918–1940 metais dirbusio dvidešimt vieno Ministrų kabineto narių biografijos. Tuo laikotarpiu šias pareigas ėjo šimtas ministrų. Biografijos parengtos pagal standartinę anketą. Tai padėjo ne tik susidaryti išsamų vaizdą apie visų ministrų veiklą, bet ir nustatyti kiekvieno indėlį į to laikotarpio Lietuvos politinį gyvenimą.

Leidinyje mėginama bent iš dalies apžvelgti 70 metų dienraščio istoriją, kuri glaudžiai persipynusi su Kauno raida, kauniečių gyvenimais. Leidinys iliustruotas ir kauniečių atsiųstomis istorinėmis nuotraukomis. Pateikiami interviu su buvusiais dienraščio vadovais, fotografais, kitais darbuotojais, taip pat „Kauno dienos“ pavadinimo krikštamote, tuomet buvusia vos vienuolikos metų kauniete.

Knygelėje, skirtoje mokyklos 25-ečiui, pristatoma jos istorija, vertybės, veikla, mokinių mintys ir įžvalgos, absolventų prisiminimai, tradicinių renginių kalendorius ir kt. Gausiai iliustruota nuotraukomis, moksleivių piešiniais.

Buvusio bibliotekos direktoriaus Alvydo Samėno parengtoje knygoje išsamiai pristatoma KAVB istorija nuo jos įsteigimo iki sovietinio laikotarpio pabaigos, iš dalies – pirmieji Atgimimo metai, kai su Sąjūdžiu prasidėjo naujas Lietuvos valstybingumo laikotarpis. Tekstas gausiai iliustruotas nuotraukomis iš bibliotekos ir asmeninių archyvų, dokumentų kopijomis.

Knygoje remiantis gausia šaltinių ir teorinių tyrimų medžiaga aptariamas Lietuvos tarpukario (1918–1940) architektūrinis palikimas. Praeities ženklų persmelktas įvairialypis, spalvingas reikšmių ir su jomis susijusių kultūrinių bei erdvinių artefaktų žemėlapis leidinyje virsta penkių autorių kuriamu pasakojimu, praturtintu unikaliomis iliustracijomis. Autoriai ne tik pateikia Pirmosios Respublikos metais sukurto ištiso miestų, miestelių bei kaimų materialiojo sluoksnio mastą, bet ir atskleidžia nematerialiuosius aspektus, kurie atpažįstami ne vien kaip valstybės, miesto ar vietos tapsmo trajektorija, bet ir kaip savitas, tik Lietuvai būdingas modernybės interpretavimo pobūdis įvairiuose erdviniuose lygmenyse. Aptariant, kokios kultūrinės ir istorinės reikšmės slypi už šio palikimo, leidinyje keliamas klausimas: ar šiuolaikinė paveldosauga pajėgi pateikti atsakymus, kaip šie istorijos liudijimai galėtų prisidėti kuriant tvarią šiandienos aplinką?

Kauno architektūros gide aprašyti 243 pastatai – saviti, išskirtiniai, ryškiausi tarpukario, sovietinių metų ir šių laikų. Čia pasakojamos jų istorijos, iliustruotos šiandienos ir archyvinėmis nuotraukomis, brėžiniais. Objektų aprašymai išdėstyti derinant chronologinį ir tipologinį principus. Tai pat išskiriami reikšmingesni pastatų kompleksai ir Kauno tarpukario architektūros įvairovei svarbi pakraščių medinė statyba. Leidinys papildytas Kauno praradimais – istorijomis nykstančių ar jau sunykusių pastatų. Pastatų istorija aprašymuose siejama su bendru pasakojimu apie miestą, jo gyventojus, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines aplinkybes. Greta objektų adresų pateikiamos nuorodos į žemėlapio segmentus. Be asmenvardžių rodyklės, pateikiamas ir objektų sąrašas pagal statybos metus.

Leidinyje atskleista šventovės istorija ir nūdienos kapelionato bendruomenės gyvenimo puslapiai. Gausiai iliustruotas.

Knygoje-albume galima išvysti daugybę lietuviškų ir Lietuvos rinkai adaptuotų tarpukario reklamų. Čia pristatomi ir žymūs to meto lietuviškos reklamos kūrėjai. Atskiras dėmesys skirtas tų įmonių prekių ženklams ir reklamai bei jų raidai, kurios savo veiklą Lietuvoje pradėjo tarpukariu ar dar anksčiau ir pratęsė jau posovietinėje Lietuvoje. Leidinyje dvidešimt skyrių, kuriuose publikuojama 560 iliustracijų.

Jubiliejiniame istorinių tyrimų ir pasakojimų leidinyje skelbiami straipsniai, kuriuose nagrinėjama įvairiapusė švietimo raida Kaune nuo švietimo užuomazgų iki šių dienų, kartu paminint Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo 25 metų sukaktį.

Mokslo studijoje atskleidžiama Kauno ugniagesybos istorija nuo XVI a. iki 1945 metų. Knyga struktūriškai sudaryta iš keturių dalių, kiekvienoje nagrinėjama tam tikro ugniagesybos etapo raida. Nemaža dalimi archyvinių šaltinių tyrime remiamasi pirmą kartą. Knygoje gausu unikalių ikonografinių šaltinių. Leidinys skirtas ugniagesybos specialistams ir besidomintiesiems ugniagesybos, Kauno miesto istorija.

Istorijos, prisiminimų, dokumentinių pasakojimų ir nuotraukų knyga – reprezentacinis darbas, skirtas Kauno rajono šešiasdešimties metų sukakčiai ir artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Knygoje – daugiau kaip 600 biografijų, beveik 100 Vyties Kryžiaus kavalierių istorijų ir prisiminimų, iliustruotų nuotraukomis.

Pristatomas Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos nario, už kūrybinius pasiekimus pelniusio ne vieną apdovanojimą Lietuvoje ir užsienyje, susistemintas, suarchyvuotas ir suskaitmenintas menininko kūrybos palikimas – biografija, parodų sąrašas, bibliografija, menotyriniai tapybos ir meninės fotografijos įvertinimai, tapybos darbų nuotraukos iš įvairių kūrybos periodų, meninių fotografijų ciklai, filmuota medžiaga iš parodų pristatymų bei amžininkų pasisakymai.

Aplanke yra dailininkės Esther Lurie, 1941–1944 m. kalėjusios Kauno gete, 10 išgraviruotų piešinių, kuriuose ji pavaizdavo Kauno geto kasdienybę.

Doc. habil. dr. D. K. Baliutavičienės sudarytoje knygoje apie moderniosios Lietuvos akušerijos ir ginekologijos kūrėją prof. P. Mažylį pateikta jo biografija, nuosekliai išdėstyta profesoriaus įvairiapusė politinė, visuomeninė, klinikinė, pedagoginė ir mokslinė veikla, vaikų, studentų atsiminimai.

Knygelėje supažindinama su kunigo biografija, jo tapybos ir projektavimo darbais nuotraukose.

Knygos „Perlaidotų kunigų kapai" antrojoje dalyje išsamiau pateiktos Karmelitų kapinių panaikinimo priežastys, taip pat atkreiptas dėmesys į iš naikinamų Karmelitų kapinių į Veršvų kapines perlaidotų kunigų kapų ir antkapių paminklų apgailėtiną būklę. Gausiai iliustruota.

Kaunietė, buvusi bibliotekininkė, kolekcininkė savo knygoje dalijasi prisiminimais apie artimuosius ir kitus gyvenime sutiktus žmones, patirtus išgyvenimus, rašo apie Kauną, Žaliakalnį, Višinskio gatvę, kurioje prabėgo vaikystės ir jaunystės metai. Autorė skaitytojams pateikia originalių pasakojimų, eilėraščių, rusų poetų eilių sekimų, laisvų vertimų ir šviesių pasakų.

Paskutinėje trilogijos dalyje įamžintas Kauno miesto 1994–2009 m. laikotarpis. Joje autorė A. Vaitkutė sudėjo likusias publikacijas iš jos pačios sukurto „Kauno žinių“ laikraščio, to laiko žurnalų, iš kurių daugiausiai rašyta „Savivaldybių žinioms“.

Knygoje aprašytos dabartinio Dainavos mikrorajono ir apylinkių kūrimosi ištakos, plėtra, įžymūs žmonės ir jų atminimo įamžinimas, muziejai, švietimo įstaigos, bažnyčios, parkai, nusipelnę Dainavai ir Kaunui žmonės. Knyga skirta Kovo 11-osios akto 25-čiui paminėti.

Mokslinėje monografijoje pasakojama apie Jonavos miestą ir kraštą nuo seniausių laikų iki šių dienų. Gausiai archyviniais dokumentais ir nuotraukomis iliustruota knyga supažindina su pamirštais senosios Jonavos gyventojais ir jų kasdienybe. Šis leidinys – unikalus bandymas vienoje knygoje sujungti mokslininko kompetencijas ir lengvą pasakojimo stilių. Skaitytojui siūlomi 27 pasivaikščiojimai po miestą, kurių metu iš šiandienos perspektyvos žvelgiama į įdomią ir intriguojančią miesto istoriją.

Leidinyje pristatomi Pirmojo pasaulinio karo įvykiai Kaišiadorių apylinkėse, išlikę karių kapai Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje Bačkonyse (Žiežmarių apylinkės seniūnijoje), Dainavėlėje (Paparčių seniūnijoje), Dovainonyse (Rumšiškių seniūnijoje), Šilonyse (Palomenės seniūnijoje) ir Tadaravoje (Kruonio seniūnijoje).

Leidinyje pristatoma 2014 m. Kaišiadorių muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Kaišiadorys: XX a. pradžios skonis“, iliustruojanti Kaišiadorių apylinkių gyvenimo sritis iki Antrojo pasaulinio karo: architektūrą, fotografiją, transportą, šveitimą, muziką, policiją, savivaldą, organizacijas, dvasininkiją ir t.t.

Tai trečiasis šios serijos leidinys, kuriame Sūduvos krašto istorija pasakojama vaizdais (ankstesni albumai: „Marijampolė“ (2011) ir „Kalvarija“ (2013)). Naujausiame albume pateiktas platus Vilkaviškio krašto senųjų istorinių fotografijų spektras. Ypač gausu XX a. pradžios, Pirmojo pasaulinio karo ir tarpukario laikmečio vaizdų.

Pristatomi prie Nemuno įsikūrę Lietuvos kultūrai ir istorijai svarbūs 22 miestai ir miesteliai. Albumas gausiai iliustruotas senosiomis fotografijomis, kai kurios publikuojamos pirmą kartą. Taip pat pateikiama trumpa gyvenvietės istorija (iki 1945 m.), herbas, minimi kraštą garsinę žmonės, reikšmingi kultūros paveldo objektai, parinkta įdomybių iš XX a. pirmosios pusės.

Straipsnių rinkiniu pirmąsyk draugėn sutelkiami vienalaikių – prarastos istorinės ir laikinosios – tarpukario Lietuvos sostinių tyrimai, viliantis, kad ši jungtis sudarys sąlygas lyginamajai analizei, atvers naujus požiūrio taškus ir tolesnes tyrimų perspektyvas.

Monografijoje išsamiai nagrinėjama, kaip kūrėsi ir kito laikinosios sostinės vaizdinys tarpukario, išeivijos, sovietmečio ir šiuolaikinėje lietuvių literatūroje. Analizuojant Vinco Mykolaičio-Putino, Antano Miškinio, Birutės Pūkelevičiūtės, Vytauto Sirijos Giros ir kitų autorių tekstus tiriama, kokią pasaulėžiūrą, kolektyvinę savimonę ar istorinės atminties būklę atskleidžia miesto vaizdiniui pasitektas simbolių arsenalas. Knyga skiriama literatūrologams, studentams, mokytojams ir visiems, besidomintiems tarpukario Kauno kultūra ir literatūra.

Fotonuotraukų albumas – reprezentacinis darbas, skirtas UAB „Kauno vandenys“ 85-mečiui ir Lietuvos valstybės 100-mečiui. Jame pateiktos 168 nuotraukos iš įmonės muziejaus fondų, kita jų dalis – iš kolekcininkų Antano Burkaus ir Adomo Miliausko. Albumo pradžioje – UAB „Kauno vandenys“ tarpukario istorija.

Kauno „Žalgirio“ jubiliejaus proga išleistoje knygoje atsispindi šlovingi ir visai Lietuvai svarbūs legendinio krepšinio klubo gyvavimo metai. Tekstuose gausu žalgiriečių, Lietuvos ir užsienio garsių žmonių, žurnalistų įžvalgų apie „Žalgirio“ reikšmę visuomeniniam gyvenimui. Pateikiama klubo rezultatų ir titulų apžvalga, gausu nuotraukų. Knyga išleista lietuvių-anglų kalbomis.

Straipsnių rinktinę sudaro įvadas ir 11 mokslinių straipsnių. Juose pateikiami atsakymai į įvairius klausimus, tiek nagrinėjant meninę Pažaislio specifiką, tiek aptariant skirtingas vienuolijas (kamaldulius ar Šv. Kazimiero kongregacijos seseris). Straipsniuose pirmą kartą taip plačiai pristatoma stiuko lipdytojo Giovanni Maria Merli biografija ir meninė veikla Pažaislyje, itin išsamus straipsnis apie marmuro ir smiltainio užsakymus dekoruojant Pažaislį. Naujas Pažaislio pažinimo sferas atveria straipsniai apie kamaldulių vienuolyno bibliotekos likimą ar kamaldulių naujokų priėmimo į vienuolyną tvarką. Knyga gausiai iliustruota, pateiktos straipsnių santraukos anglų ar lietuvių kalbomis (jei straipsnis užsienio kalba).

Albume pristatomos carinio, kaizerinės vokiečių okupacijos, pirmosios Nepriklausomybės laikotarpių, Antrojo pasaulinio karo ir sovietinio laikotarpio Kauno miesto nuotraukos. Pateikiami paaiškinimai lietuvių ir anglų kalbomis.

Knygoje, remiantis daugeliu iki šiol neskelbtų archyvinių šaltinių, apžvelgiama vienos seniausių Lietuvoje autobusų bendrovės istorija, papildyta unikaliomis iliustracijomis, taip pat supažindinama su autobusų atsiradimo Kaune priešistore, atskleidžiami komunikacijų kaitą veikę miesto politiniai ir kultūriniai raidos etapai nuo XIX a. iki šių dienų.

Šiame tome dauguma straipsnių skirti prisiminti moteris, kurių pasiekimai buvo reikšmingi ne tik Kauno miestui, bet ir Lietuvos valstybei bei visuomenei. Absoliuti dauguma jame publikuojamų mokslinių straipsnių yra parengti 17-oje Kauno istorijos mokslinėje konferencijoje skaitytų pranešimų pagrindu. Istorikų ir muziejininkų moksliniuose straipsniuose pristatoma įvairių istorijos laikotarpių (XVI–XX a.) Kauno moterų visuomeninė, kultūrinė bei politinė veikla. Pristatomos Lietuvos Respublikos valstybiniame gyvenime labai svarbų vaidmenį atlikusios moterys – Felicija Bortkevičienė, Jadvyga Tūbelienė ir kt. Taip pat pateikiama informacija apie Kauno marginalinių visuomenės grupių moterų veiklą. Supažindinama su naujausių knygų, skirtų Kauno miestui, recenzijomis.

Knygoje pristatoma prieš aštuonis dešimtmečius pradėtos statyti ir prieš dešimtmetį iškilmingai konsekruotos Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios istorija. Leidinys lietuvių-anglų kalbomis.

Pateikiami straipsniai, skirti Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios – kertinio akmens pašventinimo 80-ies ir konsekracijos 10-mečio, jubiliejams paminėti, susipažindinama su skulptoriais J. Zikaru ir V. Luščinaite-Krinickiene, jų gyvenimu ir kūryba, prelato K. Olšausko biografija, Lietuvos sporto universitetu, 2014 m. minėjusiu savo įsikūrimo 80-metį, Nepriklausomybės akto signataro A. Patacko išmąstymais apie butšaknius ir Kauno vardo kilmę, Žaliakalnio sąjūdiečių prisiminimais, su Kapsų ir Radvilėnų gatvių istorija, pateikiamas rašytojo L. Inio straipsnis apie inžinieriaus-radiotechniko, Lietuvos kariuomenės pulkininko leitenanto A. Jurskio ir jo šeimos likimus, kelių poetų ir rašytojų mintys ir t.t. Straipsniai iliustruoti daugybe įvairių nuotraukų bei architektūrinių piešinių.

Leidinyje, išleistame minint Kauno geto sunaikinimo 70-metį, apžvelgiama Kauno žydų bendruomenės ir geto istorija nacių okupacijos laikotarpiu, išskirti svarbiausi geto istorijos etapai ir būdingi bruožai, pateikta aukų statistika, apibūdinta geto vidaus administracijos struktūra ir jos funkcionavimas. Panaudotos nuotraukos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Lietuvos ypatingojo archyvo.

Leidinyje pateikiamos nuotraukos – fotografo pastebėjimai apie senosios Vilijampolės dabartį ir jos gyventojus, apie tai, ko dar nespėjo sunaikinti laikas. Leidinys skirtas žydų tautybės genocidui Kaune atminti.

Monografija skirta moderniajai karo architektūrai Lietuvos miestuose ir miesteliuose nuo XVI a. iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. Pirmojoje knygos dalyje apžvelgiama karo architektūros objektų raida bei poveikis urbanistinėms struktūroms. Antrojoje, žvelgiant į tiriamus objektus kaip unikalų pagrindą įsivaizduojamoms ir dar neįsivaizduojamoms miestiečių veikloms, siekiama įvertinti jų meta-funkcinį potencialą.

Šiame leidinyje apžvelgiami 19 a. pab. unikalaus ir, ko gero, geriausiai išsilaikiusio Rytų Europoje fortifikacijos paminklo – Kauno tvirtovės – administraciniai pastatai (esantys Kaune, Kęstučio, Gedimino ir Miško gatvių sankirtoje), kuriuose dabar įsikūręs Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų štabas.

Šiame numeryje supažindinama su muziejaus istorija ir jo kasdiene veikla, pateikiami moksliniai bei mokslo populiarinamieji straipsniai, informacija apie naujausias ekspozicijas, parodas, įdomiausius eksponatus.

Knygoje apžvelgiama Nacionalinio Kauno dramos teatro pastato rekonstrukcijos istorija, prasidėjusi 2005 m. Tai pirmoji tokios apimties teatro rekonstrukcija Lietuvos istorijoje. Knygoje apžvelgiama profesionalių architektūrologų, kultūros paveldo specialistų, prie teatro rekonstrukcijos prisidėjusių specialistų indėlis. Pastato rekonstrukcijos laikotarpis ir rezultatai iliustruojami nuotraukomis, brėžiniais ir kūrėjų refleksijomis.

Disertacinio tyrimo tikslas – išanalizuoti trečiafrontininkų ir su jais susijusių menininkų bei teatralų kairėjimo pavidalus, kompleksinę revoliucinės kūrybos akciją ir nuo jos neatsiejamą sąlytį su kairiosiomis politinėmis jėgomis 1924–1935 m.

Knyga sudaryta remiantis Lietuvos moderniosios geologijos pradininko akademiko Juozo Dalinkevičiaus (1893–1980) moksliniu palikimu, kurį sudaro gausios publikacijos, archyvinė ir rankraštinė medžiaga, taip pat balso įrašai, korespondencija, didelis nuotraukų archyvas. Joje aprašomi akademiko mokymosi ir studijų metai, darbas Sankt Peterburge, Kaune, Vilniuje, mokslinė bei pedagoginė veikla, nuo 1919-ųjų trukusi net 61 metus. Knyga parengta minint jo 120-ąsias gimimo metines.

Knygoje surinkta nacionalinės premijos laureatę aktorę, sukūrusią nemirtingąjį Barboros Radvilaitės vaidmenį ir tapusią meilės Lietuvai simboliu, pažinojusių kolegų, rašytojų, režisierių, dailininkų, bendražygių, gimtinės žmonių atsiminimų apie vieną iškiliausių Lietuvos teatro ir kino aktorių. Tekstus papildo aktorės fotografijos iš spektaklių, susitikimų su gerbėjais, literatūrinių vakarų, gimtinės. Kompaktiniame diske R.Staliliūnaitė skaito Salomėjos Nėries ir Stasio Santvaro poeziją, Mažeikių literatų klubo „Erdvė" narių kūrybą ir V.V. Landsbergio alegorinę pasaką „Berniukas ir žuvėdros“.

Knyga apie Lidijos ir Česlovo Jakimavičių – inteligentų, inžinierių-pedagogų šeimą, kurių studijų, pažinties, meilės ir viso gyvenimo istorija susieta su Kauno politechnikos institutu, vėliau Kauno technologijos universitetu. Su nuotraukomis iš šeimos archyvo.

Kauno miesto muziejaus ilgalaikės parodos „Šviesos link..." (2014 05 17–2015 06 05) iliustruotame kataloge supažindinama su stambiausio Kauno degtukų fabriko, daugelio žinomo „Liepsna" vardu, pirmosios Kauno miesto elektrinės, stovėjusios dabartinėje Vienybės aikštėje, ir Kauno radijo gamyklos istorijomis.

Šis metraštis, sudarytas remiantis ankstesniuose metraščiuose surinkta ir publikuota istorine medžiaga ir gyventojų atsiminimais, padės geriau pažinti ir rasti istorines, lankytinas vietas Panemunėje. Gausiai iliustruota.

Aprašomos Kauno marių užtvindyto Nemuno slėnio, jo miestelių, kaimų, girių, upių bei upelių istorijos nuo seniausių laikų iki šių dienų. Pateikiama ten gyvenusių, tačiau palikusių savo gimtinę žmonių pavardės, jų pasakojimai, pradingusių kaimų planai, senos nuotraukos.

Knygelėje publikuojami pasakojimai (1937–1939 m. skelbti žurnale „Lietuvos sparnai“) apie pirmųjų Lietuvos karo lakūnų – Vytauto Jablonskio, Stasio Jakšto, Antano Stašaičio, Juozo Šabanavičiaus, Simo Stanaičio, Leonardo Pesecko ir Jeronimo Garolio indėlį Nepriklausomybės kare. Su lakūnų portretais ir įvairiomis tarpukario laikotarpio lėktuvų, aviatorių ir kt. nuotraukomis.

Fotoalbume supažindinama su visomis 25-iomis Kauno rajono savivaldybėmis – pristatomi nuostabiausi Kauno rajono kampeliai, architektūriniai paminklai, parkai ir sodybos. Visos albume publikuojamos fotografijos buvo užfiksuotos iš dangaus, pasitelkus radijo bangomis valdomus modelius. Aprašymai pateikiami lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.

Metrikų knygose galima rasti daug faktų Stakliškių miestelio, seniūnijos, parapijos, aplinkinių vietovių ir savo giminės istorijai.

Leidinyje pristatoma Kaišiadorių muziejaus 2014 m. parengta paroda „Kaišiadorių portretas: sovietmetis ir šiandiena“. Tai – Kaišiadorių laikraščio „Į komunizmą“ redaktoriaus Benjamino Uždravio apie 1960–1970 m. užfiksuoti ir sukaupti reprezentaciniai bei kasdieniniai Kaišiadorių gyvenimo fragmentai. Antroji parodos pusė – dabarties vaizdai, kuriuos užfiksavo Kaišiadorių muziejaus muziejininkė ir fotografė Asta Sabonytė-Jankauskienė.

Knyga skirta 40-ajam Garliavos II vidurinės, vėliau Jonučių vidurinės mokyklos, jubiliejui. Joje prisimenama mokyklos istorija, pateikiami dirbusių pedagogų prisiminimai, pristatoma ugdymo ir užklasinė veikla.

Vadovas suteikia turistams svarbiausias žinias apie dvi patrauklias turistines teritorijas, esančias abiejose sienos pusėse, nutolusias nuo savęs apie 100 km, t.y. Seinų krašte, Kaune ir Kauno rajone.

Leidinys apie Birštoną tęsia leidinių ciklą „Architektūrinio turizmo maršrutai“. Jame gausu informatyvios ir iliustruotos informacijos apie Birštono architektūrinio paveldo objektus.

Apžvelgiama Lietuvos tinklinio istorija suskirstyta į tris šalies istorijos laikotarpius: I Prieškarinis (1921–1940), II Sovietinis (1940–1990), III Nepriklausomybės (1990–2014).

Knygoje pirmą kartą taip išsamiai pristatoma Pažaislio kamadulių vienuolyno statybos istorija XVII a. paskutiniame trečdalyje – XVIII a. pradžioje. Aptariama kamadulių vienuolija, jos vienuolynai Lenkijos-Lietuvos kamadulių provincijoje, mecenatų indėlis į statybas Pažaislyje, menininkų vykdyti darbai. Ypač didelis dėmesys skiriamas maždaug du dešimtmečius vykdytai puošybai marmuru, kuris buvo plukdomas į Pažaislį vandens keliu nuo marmuro laužyklų prie Krokuvos. Taip pat čia pateikiami įvairūs su statybomis susiję rašytiniai šaltiniai 1667–1712 m., kurie pateikiami originalo kalbomis (lotyniškai, itališkai ir lenkiškai), kartu pateikiant trumpus aprašymus lietuvių kalba.

Dokumentiniame filme išryškinama daugelis vienuolyno pažinimui svarbių aspektų: istorinis pasakojimas apie pačią vienuoliją ir vienuolyno įsikūrimą, meninės vertybės, nušviečiama dabartinė pristatomo vienuolyno situacija. Vienuolynų išskirtinumą atskleidžia rodomi vaizdai, kalbinami įvairių sričių mokslininkai, atsikūrusių vienuolynų vadovai.

Knygoje pirmą kartą ištisai publikuojamos unikalios daugiau kaip prieš 150 metų darytos vengrų fotografo Antalio Rohrbacho nuotraukos, darytos atvykus fotografuoti statomų Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio tiltų. Jis padarė ir pirmąsias Kauno, Daugpilio, Rėzeknės ir Gardino nuotraukas, tapusias svarbiu šių miestų istorijos vaizdo dokumentu. Knygoje panaudoti įvairiakalbiai šaltiniai, retos iliustracijos ir unikalūs žemėlapiai.

Šiame tome skelbiamos studijos ir straipsniai, skirti 650 metų Kauno pilies gynybos sukakčiai atminti, kartu paminima ir napoleonmečio Kaune 200 metų sukaktis. Straipsniuose daugiausiai dėmesio skiriama karo istorijai, karo padariniams bei gyventojų reakcijoms iškilus karo grėsmėms ir senajame, ir naujajame Kaune. Publikuojamas prof. habil. dr. Dariusz Nawrot (Šlionsko universitetas, Lenkija) straipsnis apie napoleonmečio epochą Lietuvoje. Straipsniuose taip pat pateikiama informacijos ir apie Kauno miesto planavimą XX a. 3–4 deš., analizuojama tarpukario architektūros reikšmė šiuolaikinės paveldosaugos požiūriu. Siekdami neatsilikti nuo moksliniuose leidiniuose skatinamų naujovių, metraščio rengėjai prie straipsnių įvedė reikšminius žodžius, kurie padės šiame leidinyje publikuojamai informacijai pasiekti platesnį tyrinėtojų ir skaitytojų ratą. Metraščio viršelį puošia 1915 m. Tado Daugirdo nupieštas Kauno miesto herbas, kurio originalas saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Kauno architektūros festivalio rengėjų išleistame leidinyje, apžvelgiančiame vertingiausią Kauno architektūrą, prisistatyti 83 tarpukario modernizmo architektūros pastatai – 42 visuomeniniai, 41 gyvenamasis. Pateikiami leidinio koncepcijos autoriaus architekto Gintaro Balčyčio, kultūros istoriko, profesoriaus Egidijaus Aleksandravičiaus straipsniai, tarpukario architektūros žinovės Jolitos Kančienės šio laikotarpio architektūros apžvalga ir atskirų objektų aprašymai (pavadinimas, adresas, metai, architektas, stilius ir t.t.). Greta jų pateikiami pastatų brėžiniai, planai, išskirtinių detalių fotografijos, specialiai šiam albumui darytos fotomenininko Gintaro Česonio nuotraukos. Visi straipsniai pateikiami lietuvių ir anglų kalbomis.

2013 m. spalio 25–27 d. VDU Menų galerijoje „101" vykusio atminties projekto Laisvės alėjos erdvėse „Laisvės alėjos bohema: atminties vietos" leidinys. Projekte dalyvavę menininkai – Arnas Anskaitis, Dainius Liškevičius, Vita Gelūnienė, Ed Carroll, Gintaras Česonis ir Inga Likšaitė – tyrinėjo Laisvės alėjos bohemos atminties vietas: materialias ir simbolines erdves, įvykius, asmenybes, ritualus ir sukūrė meninius projektus, (at)kuriančius kolektyvines ir individualias istorijas, susijusias su Laisvės alėjos bohemos gyvenimo atmintimi.

Bohemiškų Laisvės alėjos vietų gidas – jaunųjų tyrėjų projektas, kurio metu skirtingų specialybių VDU studentės apie Laisvės alėjos (sub)kultūrinio gyvenimo istoriją kalbėjosi su menininkais – rašytojais, dailininkais, režisieriais, architektais ir kt.

Parodos „Kauno ponios ir ponai: XX a. 3-4 dešimtmečio stilius“, eksponuotos 2013 05 18–2013 11 30 Kauno miesto muziejuje kataloge kviečiama persikelti į tarpukarį ir pasižvalgyti, kaip ir kuo puošėsi to meto kauniečiai.

Parodos, veikusios Kauno miesto muziejuje 2014 09 24–2014 06 15, kataloge supažindinama su jos rengėjų turimais istorijos šaltiniais, lėmusiais kitokį miesto žydų bendruomenės traktavimą, stengtasi parodyti kokią informaciją apie Kauno žydus ir jų vaidmenį miesto gyvenime galima rasti oficialių valstybės ir savivaldybės įstaigų dokumentuose, saugomuose Kauno apskrities archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo fonduose.

Dailininko Kęstučio Milkevičiaus (1953–2009) pastele tapytuose paveiksluose įamžinti įvairūs žydų religinės ir visuomeninės paskirties pastatai. Piešiniai perkelti į atvirukus, kitoje jų pusėje lietuvių ir anglų kalbomis glaustai pateikta informacija apie šiuos pastatus, nurodomi dabartiniai jų adresai.

Tai knyga apie Antrojo Pasaulinio karo metais Kaune dirbusį Japonijos konsulą Čijūnę Sugiharą, jo darbą ir gyvenimą Kaune bei pastangas išgelbėti kuo daugiau žydų gyvybių nuo nacių agresijos. Leidinį sudaro dvi dalys. Pirmoji dalis – japonės Harunos Akagi piešta manga (iš japonų k. – komiksas). Antrojoje dalyje pateikiama nuotraukomis iliustruota informacija apie mangos autorę H. Akagi, konsulo Č. Sugiharos ir jo „bendražygio" Jano Zvartendijko gyvenimus, Sugiharos muziejų, esantį Kaune, ir ekspoziciją „Vizos gyvenimui", leidinį paruošusį VDU Japonistikos klubą HASHI bei šio projekto rėmėjus. Knyga išleista japonų, anglų ir lietuvių kalbomis.

Pasak knygos sudarytojos, energetikos mokslų daktarės, ilgametės Kauno pilietinės bendruomenės „Dainava" pirmininkės Daivos Zitos Valentaitės, tai pirmoji knyga, kurioje pradėta rinkti istoriniai duomenys apie Kauno Dainavos seniūnijos teritorijoje buvusius kaimus ir jų gyventojus praeityje ir dabartyje, savo veikla ir darbais garsinančius Dainavą. Knygoje aprašyti istoriniai Dainavos įvykiai, įžymūs žmonės, institucijos, įmonės, bažnyčios ir t.t.

Trečioji metraščio dalis liudija apie Žaliakalnio karo ir pokario laikus, istoriją, kultūrą, žmonių gyvenimus. Pateikiami žmonių atsiminimai, istorinė archyvų medžiaga, straipsniai, nuotraukos.

Antrajame Žaliakalnio kultūros almanacho numeryje VDU profesorė, architektūros istorikė, nacionalinės premijos laureatė Nijolė Lukšionytė pradeda almanacho publikacijas straipsniu „Lietuvio namas Kauno Žaliakalnyje", iliustruotu dokumentika (pateikiami namų ir sklypų planai). Pateikiami straipsniai skirti Danutės Čiurlionytės-Zubovienės, Viktoro Katiliaus, poeto Henriko Radausko šimtmečiams paminėti, Juozo Algimanto Krikštopaičio atsiminimai apie savo vaikystę Žaliakalnyje, režisierių Vytautą Žalakevičių ir kitus. Almanacho „Žalioji linija“ skirta kūrybai. Tai Žaliakalnio bruko dainiaus Edmundo Janušaičio, Eglės Perednytės, Liudo Gustainio, Vlado Vaitkevičiaus nauji eilėraščiai, Vlado Baltuškevičiaus ir Vytauto Čepliausko proza ir kt.

Architektas dailininkas knygoje pateikia Kauno kryždirbystės ir medinių paminklų piešinius.

Apžvelgiama „Saulės" švietimo draugijos, katalikiškos – tautinės mergaičių gimnazijos, sovietinio – nacistinio laikotarpių mokyklos, pilietinės mokyklos – „Saulės" gimnazijos ir kitų buvusių mokyklų „Saulės" rūmuose veikla. Gausiai iliustruota.

Apžvelgta akušerijos ir ginekologijos raida Kaune, taip pat gimdymo pagalbos būklė, kūdikių mirtingumas, abortų klausimas tarpukario Lietuvoje bei akušerijos ir ginekologijos pagalbos ypatumai sovietiniais metais. Istorinius faktus iliustruoja ne tik to laiko fotografijos, bet ir įvairių rodiklių lentelės.

Nusipelniusio Lietuvos žurnalisto knygoje, parašytoje Nepriklausomybės metais, prisimenami jo svarbesni, gyvenimui didesnę įtaką turėję susitikimai su Lietuvos vadovais, žymiais užsienio žmonėmis, sporto veikėjais, kt. asmenybėmis Lietuvoje ir už jos ribų.

Kardiologo, profesoriaus, Kauno miesto garbės piliečio Juozo Blužo 85-osioms gimimo metinėms paminėti skirtos parodos (2013 03 19–2013 05 04), eksponuotos Kauno miesto muziejuje, katalogas.

Leidinukas skirtas paminėti legendinių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-metį.

Gausiai žemėlapiais, dokumentų faksimilėmis ir nuotraukomis iliustruotoje knygoje pasakojama apie Domeikavos krašto istoriją, archeologiją, gamtos ir kultūros paminklus, gražiausias sodybas. Publikuojami straipsniai apie kaimus ir dvarus, žmonių luominius ir turtinius santykius, gyventojų demografinę raidą, mokyklų istoriją, Domeikavos parapijos įkūrimą, bažnyčios statybą, kunigus, įžymiuosius domeikaviečius. Skelbiami politinių kalinių ir tremtinių atsiminimai apie išgyvenimus sovietinės ir nacių okupacijos metais. Skaitytojai supažindinami su bendruomenės kultūros ir meno kūrėjų veikla, publikuojamos jų darbų reprodukcijos.

Fotografijų albumas yra autoriaus Stanislovo Sajausko sumanyto dvitomio darbo (kartu su tokio formato knyga „Marijampolė. Iš praeities į dabartį“) antroji knyga, kurioje pateikiama trumpa Kalvarijos miesto ir fotografijos istorija.

Leidinyje aprašyta Kauno senųjų kapinių, esančių Vytauto prospekte, trumpa istorija, pateiktos Veršvų kapinėse perlaidotų kunigų trumpos biografijos, antkapinių paminklų nuotraukos.

Buklete supažindinama su garsaus šalies cirko artisto Jono Ramanausko (1919–1996) biografija.

Istoriko, garbės kraštotyrininko A. Vaičiaus, parengusio daugybę kraštotyros darbų Kauno rajono istorijos ir Kauno rajono kultūros tematika, bibliografijos rodyklė, apimanti 1963–2012 m.

Atvirukai su Maironio ir Maironio lietuvių literatūros muziejaus vaizdais.

Leidinyje trumpai pristatoma gydytojo L. Markelio, buv. Babtų ambulatorijos vedėjo, Čekiškės apylinkės ligoninės vyr. gydytojo, biografija, kolegų, pacientų ir kt. žmonių mintys bei atsiminimai.

Leidinyje supažindinama su esminiais prof. Augustino Voldemaro socialinės biografijos įvykiais, iliustruojamais nuotraukomis, dokumentais ar kitais socialiniais artefaktais. Knygoje pateiktas ekskursijos maršrutas „Po Kauną A. Voldemaro pėdsakais", kuriame išskirta 10 lankytinų vietų, siejamų su profesoriaus asmeniniu gyvenimu ir jo viešąja veikla. Leidinys skirtas moksleiviams, studentams, gidams ir visiems, besidomintiems tarpukario Lietuvos politine istorija, laikinosios sostinės gyvenimu 1919–1940 m.

Knyga skirta žymiam lietuvių operos solistui, Lietuvos kariuomenės karininkui, drąsiam kovotojui už lietuvybę Antanui Kučingiui (1899–1983). Knygoje skelbiama dalis archyvinės medžiagos iš Antano Kučingio palikimo, saugomo M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje. Laiškai, dokumentai, atsiminimai, nuotraukos, asmeniniai daiktai byloja apie įvairiaspalvę menininko asmenybę, dramatišką jo gyvenimo kelią sudėtingu istoriniu laiku.

Knyga apie išskirtinę Lietuvos geologijai asmenybę – inžinierių, chemiką, geologą, mineralogą, hidrogeologą, geochemiką, naudingųjų iškasenų žinovą, meteoritininką, karstininką, muziejininką Mykolą Stasį Kaveckį, Charkovo ir Kijevo aukštųjų mokyklų studentą, Prahos Karlo universiteto doktorantą-eksterną, pedagogą, Aukštųjų kursų steigėją, ketverių Kauno ir Vilniaus universitetų profesorių. Knygoje, remiantis M. Kaveckio moksliniu paveldu – publikacijomis, archyvine bei rankraštine medžiaga – nušviečiami jo mokymosi ir studijų metai, darbas Rusijoje iki grįžimo į Lietuvą, mokslinė bei pedagoginė veikla Kaune ir Vilniuje, trukusi 46-erius metus.

Gausiai iliustruotame leidinyje apžvelgiama buvusių komendanto rūmų (dabar Lietuvos karinių oro pajėgų štabas) istorija, interjero restauravimo darbai.

Pateikiami Kauno rajono 25 seniūnijų objektai, kurie atspindi kiekvienos iš jų dvasią ir kalba apie kultūros, istorijos pėdsakų dabartyje, verslo ar gamtos procesus.

Dailininko, architekto, kraštotyrininko Jono Lukšės piešinių albume pateikti Aleksoto seniūnijos kultūros paveldo objektai, turintys registro numerius ir valstybinį apsaugos statusą, grupė statinių, kurie gali pretenduoti į NKPV statusą, yra vertingi statinių architektūrine, Aleksoto savitumo prasme, keletas paminklų bei jų žemėlapis.

Kauno istorijos metraščio dvyliktajame tome skelbiamos studijos ir straipsniai apie kontrastingąjį 1918–1940 m. Kauną: nuo bohemiškos menininkų kasdienybės, kavinių ir kino kultūros iki miestiečių rūpesčių butų krizės metu. Straipsniuose atskleidžiamas ir miesto gyvenimas XVI–XVIII a. siaučiant marui ir XX a. 3–4 deš. didžiųjų upių potvynių metu. Analizuojama tarpukario architektūros reikšmė šiuolaikinės paveldosaugos aspektu, publikuojami VDU garbės profesoriaus B. Genzelio atsiminimai apie universiteto atkūrimo peripetijas.

Fotografijų albume pristatomas kelių žydų šeimų (Viravičių, Ginų, Rubinsonų, Benjaminavičių), išgyvenusių holokaustą ir tapusių jo aukomis, gyvenimas.

Knygoje pateikiama istoriko ir kraštotyrininko Antano Vaičiaus surinkta informacija apie savo gimtąjį miestelį Čekiškę ir jos apylinkių žmones, atskleidžiamos mažos ir glaudžios bendruomenės vertybės, pateikiami istoriniai faktai apie žymius to krašto žmones ir jų darbus.

Fotoalbume pateikiamos Kauno fotografijos iš paukščio skrydžio (sukurtos radijo bangomis valdomais aviamodeliais), jų aprašymai trimis kalbomis – lietuvių, anglų ir rusų.

Knyga apie tautodailininkės, knygelių vaikams autorės, vienintelės Lietuvoje „Šypsenos“ ordininkės Stasės Samulevičienės gyvenimą, kūrybą. Su jos sukurtų žaislų Pūkuotukų nuotraukomis. Taip pat pateikiami atsiminimai apie dailininką Antaną Samuolį ir dramaturgą, prozininką Raimundą Samulevičių.

Parodos, eksponuotos Kauno miesto muziejuje 2012 05 09–2012 06 08, kataloge pristatyti eksponatai iš gausaus aktorės, Kauno miesto garbės pilietės Rūtos Staliliūnaitės archyvo, saugomo Kauno miesto muziejaus fonduose.

Parodos kataloge pristatoma dalis fotografo Stanislovo Lukošiaus archyvo, kuris apima 1955–1975 m. laikotarpį. Nuotraukose užfiksuota, kaip pirmaisiais sovietmečio dešimtmečiais statant naujus mikrorajonus, aikštes, paminklus keitėsi Kauno veidas.

Gausiai iliustruota knyga skiriama Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos, vienos svarbiausių Kauno arkivyskupijos šventovių, 600 metų sukakčiai paminėti.

Leidinyje supažindinama su pagrindiniais Vilijampolės istoriniais faktais, įvykiais, iliustruojamais nuotraukomis, dokumentais ar kitais socialiniais artefaktais. Knygoje pateiktas ekskursijos maršrutas po Vilijampolę, kuriame išskirta 10 pagrindinių vietovių.

Disertacijos analizės pagrindas – 1882–1915 m. pastatyti Kauno tvirtovės gynybiniai objektai, administraciniai pastatai, maldos namai, infrastruktūra ir kt. tvirtovės elementai, turėję įtakos Kauno miesto ir apylinkių kraštovaizdžio pokyčiams ir tolesnei miesto plėtrai. Darbe analizuotos dvi fortifikacijos paveldo kaitos proceso kryptys, vykusios nuo statybos pradžios iki šių dienų: pirmoji – Kauno tvirtovės komplekso bei atskirų jos komponentų vizualinis ryšys su aplinka; antroji – tvirtovės komplekso objektų ir naudotojų tarpusavio ryšys bei panaudos kaita. Disertacijoje išryškintas Kauno tvirtovės komplekso įvertinimo ir tapsmo paveldo objektu procesas, jo teigiama ir neigiama įtaka miesto plėtrai, disonuojančio ir brutalaus paveldo ženklų atsiradimas. Trumpai aptartos atskirų tvirtovės komplekso objektų istorinės ir architektūrinės ypatybės bei jų aplinka. Taip pat lygintos Kauno ir kitų šalių fortifikacijos paveldo išsaugojimo ir animavimo galimybės.

Bibliografijos rodyklėje surinkta ir susisteminta medžiaga, atskleidžianti žinomo Lietuvių išeivijos poeto, dramaturgo, operos solisto, kvalifikuoto libretų vertėjo, operų, baletų, kantatų kūrėjo, kritiko, žurnalisto, aktyvaus kultūros ir visuomenės veikėjo Stasio Santvaros kūrybos ir darbų įvairovę.

Leidinyje pateikiamas akustinių paviršinių išilginių bangų atradėjos Liucijos Sereikaitės-Juozonienės mokslo darbų, išradimų ultragarso ir kitose srityse sąrašas.

Knygoje pateikiami IX forto muziejaus istorikų V. Petrikėno ir M. Koso, atlikusių tyrinėjimus VII forte (1941 m. buvusio pirmąja koncentracijos stovykla Kaune) bei surinkusių kt. išsamią informaciją apie šiuos įvykius, rezultatai. Joje gausu negirdėtų faktų, liudininkų prisiminimų, pateikiama ne vieno istoriko nuomonė. Knyga skirta visų VII forte žuvusiųjų atminimui.

Leidinyje pristatoma „Volfas Engelman" alaus daryklos istorija, nagrinėjama Kauno pramoninio alaus raida, apžvelgiama su visos pramoninės alaus gamybos Lietuvoje pradžia susiję istoriniai faktai, kaip politinės aplinkybės lėmė šalies aludarystės raidą, trumpai pristatomos pramonininkų biografijos ir kt. Gausiai iliustruota.

Leidinys skirtas paskutiniam ikikarinės nepriklausomos Lietuvos Kauno savivaldybės ugniagesių brandmajorui Stasiui Dumčiui atminti. Jame gausu duomenų apie ugniagesių komandos viršininko gyvenimą, veiklą ir tragišką sovietinio konclagerio kalinio likimą. Pateikta nemažai ugniagesybos istorijos, darbo organizavimo faktų.

Knygoje pateikiama Petrašiūnų vardo kilmė, istorija, išvardyti tarpukario Petrašiūnų gyventojai, pateikiami pastatytų namų, parduotuvių savininkų sąrašai, žymiausi petrašiūniečiai, palaidoti vietos kapinėse, pateiktos kapaviečių nuorodos, nuotraukos, aprašyti įvairių šeimų likimai, gydytojai ir kt. profesijų atstovai, pateikta išsami ir įvairiapusė informacija apie buvusias įmones ir t.t.

Rinktinių istorinių fotografijų parodos katalogas, kuriame svarbią vietą užima knygnešių sąjūdžiui nusipelnę kultūrininkai, taip pat Kauno miesto senieji vaizdai, susiję su svarbiais Lietuvos įvykiais, kultūriniais renginiais, architektūriniais akcentais, valstybės ir visuomenės veikėjais ar eiliniais kauniečiais.

Monografija skirta botaniko, profesoriaus, vienos Lietuvos aukštosios mokyklos įkūrėjų Liudo Vailionio gyvenimo ir darbų išsamiai apžvalgai.

Gausiai iliustruotame leidinyje trumpai pristatomi buvusieji ir esantieji skyriaus nariai pagal įstojimo į sąjungą chronologiją.

Iliustruotame leidinyje lietuvių ir anglų k. trumpai pristatoma muziejaus istorija, ekspozicija „Kaunas laiko ženkluose“, atkleidžianti Kauno miesto raidą nuo jo ištakų iki sovietų okupacijos, kt. ekspozicijos, parodos, renginiai, edukacija ir muziejaus rinkiniai.

Iliustruotame leidinyje pristatoma Kauno kamerinio teatro istorija, spektakliai, recenzijos, apdovanojimai.

Knyga apie trijų kartų Kauno dailininkus, jų pamąstymus apie save, kūrybą, egzistencijos aktualijas. Gausiai iliustruotas.

Tarptautinio festivalio „Kaunas Jazz 2011" vaizdo įrašas: ištraukos iš festivalio atidarymo, atlikėjų pasirodymai, interviu su dalyviais ir kt. – Tekstas liet., angl.

Fotoalbumas apie Kauną su trumpais aprašymais anglų ir lietuvių kalbomis.

Albume pateikiami 174 natūralaus dydžio atvirukai, autentiški averso (vaizdo) ar reverso (adreso pusės), jei jame yra pavadinimas, užrašai ir jų vertimas į lietuvių kalbą, nurodomi leidyklų pavadinimai, fotografai ir išleidimo metai, trumpi istorinio vaizdo komentarai ar papildoma informacija ir pan. Skiriama Pirmojo pasaulinio karo kariams, žuvusiems ir palaidotiems Lietuvos teritorijoje, atminti.

Austrų žurnalistės Judith Lewonig knygoje chronologiškai apžvelgiami Šveicarijos pėdsakai Lietuvoje nuo Gintaro kelio iki naujausių laikų. Remiantis iki šiol neskelbtais archyviniais dokumentais, knygoje pateikiama naujų faktų apie dvišalius ryšius. Skiriama 90-osioms metinėms, kai Šveicarija pripažino Lietuvą ir 20-osioms Šveicarijos ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo metinėms.

Pristatomas unikalus atrasto Kauno fotografo K. Dudėno palikimas. Pirmą kartą publikuojami Panemunės kurorto ir sanatorijų, Pažaislio, pokarinių Petrašiūnų vaizdai, taip pat – K. Dudėno artimųjų prisiminimai. Knyga išleista muziejaus ir šeimos archyve saugomų eksponatų pagrindu.

Albume pateiktos per dvidešimt nepriklausomybės metų pastatytų paminklų, įamžinančių XX amžiaus vidurio Lietuvos partizanų kovą prieš sovietų okupacinį režimą, masinius gyventojų trėmimus ir tautinio atgimimo istorinius įvykius, mėgėjiškos nuotraukos, taip pat žemėlapiai su pažymėtomis paminklų pastatymo vietomis, kiekybinė Lietuvoje pastatytų paminklų apžvalga.

Leidinį sudaro dvi dalys: 1-ojoje pateikiama 890 rašytinių šaltinių, suskirstytų į 13 skyrių pagal objektų ar veiklos rūšį. Skyrių viduje knygos ir straipsniai grupuojami autorių pavardžių bei antraščių abėcėlės seka. Skyriaus pabaigoje yra trys pagalbinės rodyklės: dalykinė, asmenvardžių ir vietovardžių. 2-ojoje dalyje pateikiami prieškarinės Lietuvos išradėjų patentai. Ši Lietuvos pramonės paveldo dalis atspindi vieną iš intelektinės nuosavybės sričių – pramoninę nuosavybę, t.y. išradimus, pramonės pavyzdžius, prekių ženklus.

Leidinys apie poetą, prozininką, publicistą, vertėją, žurnalistą, fotografą, redaktorių, kino operatorių, radijo laidų diktorių ir organizatorių, dailininką, kraštotyrininką, diplomatą, keliautoją Petrą Babicką, parengtas remiantis Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomomis archyvalijomis. Jame spausdinama gyvenimo ir kūrybos apžvalga, dalis P. Babicko laiškų, eksponatų (rankraščiai, fotografijos, knygos, piešiniai, reprodukcijos ir kt.).

Žinyne surinkta ir susisteminta informacija apie visas 102 Kauno arkivyskupijos bažnyčias. Pateikiama trumpa kiekvienos parapijos istorija, aptariama bažnyčios architektūra, nurodomi žymesni sakralinio meno kūriniai, išvardyti pagrindiniai atlaidai, spausdinama daugiau kaip 400 spalvotų iliustracijų.

Pateikti Rokuose ir jų apylinkėse šiuo metu gyvenančių ir gyvenusių tremtinių atsiminimai, nuotraukos bei interviu apie rezistenciją, tremties metus ir gyvenimą po jos, pridėtas ištremtųjų iš Rokų ir aplinkinių kaimų sąrašas.

Fotografijų albume pristatomas vienas iš gražiausių Lietuvos kurortų. Meninėse fotografijose iš paukščio skrydžio užfiksuotos Nemuno kilpos, taip pat pakrančių, gatvių, parkų vaizdai, švenčių ir renginių akimirkos.

Gausiai iliustruotoje knygoje pateikiami straipsniai apie Raseinių rajono istoriją, miestelių urbanistinę raidą ir architektūrą, baigiančius išnykti dvarus, bažnyčias ir sakralinio meno vertybes, mokyklas ir kultūros įstaigų praeitį ir dabartį, Dubysos regioninį parką, miškus, gamtos ir istorijos paminklus, įžymiuosius raseiniškius.

1955 m. Kauno politechnikos institutą (dab. KTU) baigusių inžinierių kelininkų prisiminimai: vaikystė, mokslo metai, darbas gamyboje.

Pateikiama istorinė medžiaga apie kurorto mineralinio vandens šaltinius. Leidinys gausiai iliustruotas archyvinėmis nuotraukomis, kuriomis pasidalino kurorto gyventojai.

Iliustruotame leidinyje apžvelgiama pastato ir muziejaus istorija, aprašomi Maironio gyvenimo metai jame, supažindinama su muziejaus ekspozicijomis, parodomis, rinkiniais ir leidyba, padaliniais, pateikiamos svarbiausios Jono Mačiulio-Maironio gyvenimo ir kūrybos datos.

Leidinyje trumpai pristatomas kunigas Jurgis Jankevičius, jo nutapyti darbai Šv. Antano bažnyčioje ir kt. Skiriama menininko kun. Jurgio Jankevičiaus 115-osioms gimimo metinėms ir 70-osioms mirties metinėms atminti.

Fotomenininko Gintaro Česonio 14 fotografijų, kurių kitoje pusėje pateikiami amžininkų ir tvirtovės tyrinėtojų mintys apie Kauno tvirtovę.