Tyrimo tikslas – apibendrinti pastarųjų 6 metų (2010-2015) viešųjų bibliotekų mokslinio darbo patirtį viešosiose bibliotekose, išanalizuoti šiuo laikotarpiu atliktų mokslinių tyrimų ir mokslinės veiklos praktiką viešosiose bibliotekose.
Tyrimo objektas ir dalykas – Kauno AVB priskirtos teritorijos savivaldybių viešųjų bibliotekų mokslinė/tiriamoji veikla – mokslinę/tiriamąją veiklą reglamentuojantys nuostatai, personalo, vykdančio mokslinę/tiriamą veiklą charakteristikos, atliktų mokslinių/tiriamųjų darbų ir metinių bibliotekų ataskaitų apžvalga.
Tyrimo vykdytojai: Tyrimo metodologiją perengė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausioji metodininkė Alvyda Skuodytė. Kauno apskrities viešųjų bibliotekų regiono tyrimo duomenų apibendrinimą pagal pateiktas instrukcijas/rekomendacijas parengė Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyriausioji metodininkė tyrimams Ieva Dryžaitė ir vyriausioji metodininkė veiklos stebėsenai Asta Valaitytė.
Tyrimo vykdymo laikotarpis: 2017 m. vasario – spalio mėn.
Pagrindinės tyrimo išvados:
- Bibliotekos formaliai turi žmogiškųjų resursų mokslinei/tiriamąją veiklai plėtoti ir vystyti, tačiau stokoja efektyvesnių vadybinių sprendimų leidžiančių įgalinti šį savo potencialą tokios veiklos stiprinimui.
- Platesnių kultūrinių bei socialinių reiškinių tyrimai/analizė nepakankamai vystomi bibliotekose – dažniausiai bibliotekose yra apsiribojama praktinio pobūdžio bibliotekų veiklos ir paslaugų tyrimais, realizuojamais apklausų metodu. Taip pat reiktų pastebėti, kad bibliotekos sąlyginai nedaug tyrimų vykdo bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis, iš turimų duomenų galima daryti prielaidą, kad dominuoja pasyvesnio dalyvavimo, o ne aktyvios partnerystės modelis atliekant tyrimus su kitais subjektais.
- Bibliotekos, rengdamos ataskaitas, nevertina vienos ar kitos veiklos poveikio, bibliotekos veiklos kaitos priežastys ir pasekmės, jeigu ataskaitose jos iš viso nurodomos, dažniausiai grindžiamos ne faktais ir jų vertinimu, o nuomonėmis ir empirine patirtimi. Ataskaitų analizė rodo, kad jos rengiamos formaliai ir nepretenduoja į analitines ataskaitas.
- Tyrimo rezultatai rodo, kad mokslinė/tiriamoji veikla bibliotekose yra vykdoma gana retai (dažniausiai 1 kartą per metus), be to bibliotekose ji yra smarkiai diferencijuota ir išskaidyta skirtingiems darbuotojams – retai kada vienas darbuotojas dalyvauja visuose tiriamosios/mokslinės veiklos etapuose, galimai dėl šios priežasties ji stokoja nuoseklumo (ypač ši situacija atsiskleidžia analizuojant metines bibliotekų veiklos ataskaitas, kuriose dažnu atveju atskiros ataskaitos dalys nesisieja tarpusavyje, išvados nesutampa su pateiktu ataskaitos turiniu, trūksta analitinių įžvalgų ir pan.).
- Apibendrinant visus tyrimo rezultatus galima daryti išvadą, kad tiriamoji/mokslinė veikla bibliotekose šiai dienai yra atliekama formaliai – nors vyrauja gana teigiamas požiūris į mokslinę/tiriamąją veiklą, tačiau realių atliktų mokslinių/tiriamųjų darbų analizė demonstruoja, kad mokslinė/tiriamoji/analitinė veikla bibliotekose yra daroma formaliai, nenuosekliai, grindžiama atskaitomybe, bet ne realiu pažinimo siekiu.
Kita vertus, darant apibendrinamus apie mokslinės/tiriamosios veiklos organizavimo būklę bibliotekose, reikia įvertinti tai, kad valstybės teisės aktais bibliotekos nėra įpareigojamos atlikti mokslinę/tiriamąją veiklą. Dabartiniame Bibliotekų įstatyme nuostata apie mokslinių tyrimų atlikimą yra formuluojama taip: Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti pripažinta, kad savivaldybės viešoji biblioteka atlieka mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą. Tai reiškia, kad bibliotekos gali, tačiau neprivalo atlikti mokslinius tyrimus, o tokia politinė/teisinė nuostata, gali sąlygoti nepakankamą finansų ir žmogiškųjų resursų skyrimą tiriamosios/mokslinės veiklos plėtojimui savivaldybių viešosiose bibliotekose, net ir tuo atveju, kai steigėjas (savivaldybė) bibliotekos nuostatuose be išlygų šią funkciją deleguoja bibliotekai.