Apklausos tikslas – išsiaiškinti mokyklų bibliotekų specialistų kompetencijų kėlimo poreikius, KAVB bei mokyklų bibliotekų partnerysčių galimybes, problemas su kuriomis susiduria mokyklų bibliotekos, kurių sprendimams būtų galima pasitelkti abipuses veiklas.
Tikslinė tyrimo grupė ir Imtis – tyrimo metu buvo apklausti 107 Kauno regiono mokyklų bibliotekininkai. Klausimynas išsiųstas 202 kontaktams – Kauno regiono mokyklų bibliotekininkams ir švietimo pagalbos tarnyboms bei švietimo centrams. Atsakomumo lygis nuo visų išsiustų kontaktų – 53 proc.
Tyrimo laikotarpis: 2018 m. balandžio – gegužės mėn.
Tyrimo metodas: elektroninė kiekybinė apklausa.
Tyrimą įgyvendino: Kauno apskrities viešoji biblioteka.
Pagrindinės išvados:
- Mokyklos bibliotekininko paveikslas. Apibendrintai galima teigti, kad mokyklos bibliotekininko pareigose dažniausiai dirba 41-60 metų moteris, turinti aukštąjį išsilavinimą, baigusi bibliotekininkystės, informacijos, komunikacijos arba pedagogikos, filologijos studijas ir turinti 16 ir didesnį mokyklos bibliotekininko darbo stažą.
- Tikslinės grupės mokyklų bibliotekose. Visi respondentai nurodė, kad mokyklų bibliotekose aptarnauja moksleivius ir mokytojus, tačiau nemaža dalis tyrimo dalyvių (apie penktadalis visų respondentų) teigė, kad taip pat aptarnauja miesto/miestelio gyventojus bei kitas vartotojų grupes, tokias kaip mokinių tėvai, buvę moksleiviai/studentai, mokyklos administracija ir kiti darbuotojai. Šie duomenys rodo, kad dalis mokyklų bibliotekų atlieka ne tik mokyklos bibliotekos, bet ir viešosios/akademinės bibliotekos vaidmenį.
- Mokyklų bibliotekų problematika. Praktiškai visos svarbiausios mokyklų bibliotekininkų problemos yra struktūrinio/sisteminio pobūdžio, dėl to jų problemų sprendimai taip pat turėtų būti struktūrinio pobūdžio, įgyvendinami per politinius sprendimus ir tam tikrus sisteminius procesus.
- Mokymai, kompetencijų ugdymas. Tyrimas parodė, kad kompetencijų kėlimo srityje mokyklų bibliotekininkai yra kur kas didesnėje sanglaudoje su pedagoginėmis institucijomis nei su kitomis viešosiomis ar kitokio profilio bibliotekomis. Tokia situacija galimai susiklostė dėl politiškai susiformavusios dviprasmiškos situacijos, kurioje buvo neaišku kokiai sričiai – švietimo ar kultūros – priklauso mokyklų bibliotekos.
- KAVB organizuojamų mokymų poreikis. Tyrimas parodė, kad KAVB organizuojamų mokymų poreikis yra didelis – 90 proc. tyrimo dalyvių pageidautų mokymų/kompetencijų ugdymo veiklų iš KAVB. Reikėtų pažymėti, kad penktadalis respondentų nežinojo, ar pageidautų, kad mokymus vestų KAVB specialistai, tai rodo, kad jiems trūksta informacijos apie KAVB specialistus, kad juos galėtų vertinti. Labiausiai pageidaujama mokymų forma yra seminarai, mažiausiai pageidaujama mokymų forma stažuotės ir 2–3 dienų kursai. Greitu metu labiausiai pageidaujama mokymų tema būtų viešinimas ir komunikacija.
- Bendros veiklos su KAVB. 79 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad pageidautų bendrų veiklų su KAVB. Labiausiai dominančios bendrų veiklų formos su KAVB yra: 1) konsultacijos bibliotekų veiklos klausimais, 2) edukacinė veikla, 3) renginių organizavimas, 4) bendra projektinė veikla. Tyrimo dalyvių nuomone pati svarbiausia bendros veiklos su KAVB tematika turėtų būti skaitymo skatinimas.