Tyrimo tikslas – išsiaiškinti įvairias negalias turinčių asmenų poreikius, kuriuos galėtų tenkinti Kauno miesto, Kauno regiono ir kitos viešosios bibliotekos.
Tyrimo metodas – betarpiški giluminiai pusiau struktūruoti interviu (angl. face–to–face) ir giluminiai pusiau struktūruoti interviu telefonu (CATI).
Tyrimo vykdymo laikotarpis: 2017 m. birželio – liepos mėn.
Tyrimo vykdytojai: tyrimo metodiką ir interviu scenarijų, respondentų sąrašų ir ataskaitos planą parengė KAVB vyriausioji metodininkė tyrimams Ieva Dryžaitė, tyrimo duomenis surinko ir apibendrino tyrimų agentūra Spinter tyrimai (paslauga finansuota iš Kultūros Ministerijos priemonės „Aprūpinti bibliotekas socialinės bei informacinės atskirties gyventojų grupėms skirta įranga ir priemonėmis“.).
Pagrindinės tyrimo išvados:
- Biblioteka gali tapti neįgaliųjų organizacijų ir asociacijų partnere, gerinant asmenų turinčių negalią inkliuziją į visuomenę. Sėkmingą partnerystę ir aktyvesnį naudojimąsi bibliotekų paslaugomis galėtų užtikrinti didesnės bibliotekos pastangos tenkinti asmenų turinčių įvairias negalias poreikius.
- Bibliotekoms, norinčioms organizuoti veiklas asmenims turintiems įvairias negalias, rekomenduojama atsižvelgti į skirtingus asmenų su negalia grupių poreikius:
- Regos negalią turintiems asmenims būtinos iškilios juostos grindyse, ryškios spalvos, padedančios orientuotis erdvėje, įgarsintos knygos arba literatūra Brailio raštu.
- Klausos negalią turintiems žmonėms reikalinga vaizdinė stimuliacija – nukreipianti informacija (rodyklės, aiškūs užrašai), padedanti orientuotis erdvėje. Pageidautini kompiuteriai ar planšetės su programomis gestų kalba. Darbuotojai privalo mokėti gestų kalbą.
- Psichikos, proto negalią turintiems asmenims turi būti sukurta jauki, patogi, rami aplinka. Pageidautinas specialiai jiems pritaikytos literatūros (angl. easy to read) skyrelis.
- Fizinę / judėjimo negalią turintys žmonės lengvai pateks į biblioteką, jei ji pirmame aukšte, įrengti pandusai, keltai. Viduje taip pat turi būti nesunku judėti vežimėlyje.
- Siekiant pritraukti į bibliotekas daugiau asmenų su negalia, rekomenduojama rengti bendrus renginius, seminarus, kuriuose dalyvautų ir negalią turintys ir jos neturintys visuomenės nariai. Renginiai galėtų būti meninio / terapinio ir edukacinio pobūdžio. Taip pat rekomenduojama naudoti asmenims su negalia skirtą literatūrą.
- Bibliotekų darbuotojai, bendraujantys su žmonėmis turinčiais negalią, neprivalo turėti specifinių žinių (išskyrus gestų kalbos mokėjimą). Visoms žmonių turinčių įvairias negalias grupėms reikalingas juos aptarnaujantis empatiškas, kantrus, tolerantiškas bei paslaugus darbuotojas. Susipažinęs su asmenų turinčių negalią poreikiais, jis galėtų efektyviau bendrauti su negalią turinčiais žmonėmis.
- Sukūrus naujas bibliotekos paslaugas, pirmiausiai rekomenduojama jas viešinti per neįgaliųjų organizacijas ir asociacijas, nepamirštant žiniasklaidos priemonių, socialinių tinklų, neįgaliųjų internetinių tinklalapių.