Informacija
iBiblioteka
DUK

Duomenų bazių panauda Kauno regiono savivaldybių ir Kauno apskrities viešosiose bibliotekose

Tyrimas „Duomenų bazių panauda Kauno regiono savivaldybių ir Kauno apskrities viešosiose bibliotekose“

Tyrimo tikslas – nustatyti, kaip Kauno regiono viešosiose bibliotekose naudojamos duomenų bazės  (toliau DB), išsiaiškinti jų naudojimo ir nenaudojimo priežastis ir numatyti priemones, kurios padėtų viešosioms bibliotekoms ir jų vartotojams efektyviau pasinaudoti šiais informacijos šaltiniais.

Tyrimo metodas – tyrime buvo naudojama kiekybinė internetinė ir popierinė (Word formatu) apklausa. Kuriant DB vertinimo klausimyną buvo  panaudota 2013 metais „Prenumeruojamų duomenų bazių panauda Lietuvos viešosiose bibliotekose“ tyrimo metu sukurto intrumento dalis. 2013 metų tyrimo instrumentą sukūrė ir tuo metu tyrimą atliko Lietuvos nacionalinė biblioteka bendradarbiaudama su Lietuvos apskričių viešosiomis bibliotekomis.

Tyrimo vykdymo laikotarpis: 2018 m. vasaris – rugpjūtis.

Tyrimo vykdytojai:  Kiekviena apskrities viešoji biblioteka DB panaudos tyrimą vykdė savo regione, rezultatai buvo apibendrinti atskirai ir parengtos 5 skirtingos ataskaitos apie kiekvieną regioną – Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos. Kauno regione metodiką adaptavo ir pritaikė bei tyrimą įgyvendino KAVB vyriausioji metodininkė tyrimams Ieva Dryžaitė.

Kelios tyrimo išvados:

  • Lyginant 2013 ir 2018 metų tyrimų rezultatus, didelių skirtumų nepastebima – nors yra nežymūs svyravimai, iš esmės pagrindinės DB nesinaudojimo priežastys išlieka tos pačios: lankytojai dažniausiai įvardina, kad nesinaudoja DB, nes viską, ko jiems reikia, randa kituose šaltiniuose ar pirmenybę teikia spausdintiems leidiniams. Trečia pagal dažnumą įvardinama priežastis dėl ko nesinaudojama DB 2018 metais Kauno regiono viešosiose bibliotekose yra anglų kalbos nemokėjimas.
  • Taip pat mažai skiriasi informacijos apie DB bazes šaltiniai – tiek 2013, tiek 2018 metais didžioji dalis lankytojų apie DB sužinojo pasiūlius bibliotekos darbuotojams, tačiau šiek tiek didėja lankytojų dalis, kuri informaciją randa bibliotekų svetainėse ir bibliotekose. Sąlyginai galima teigti, kad 2018 metais, lyginant su 2013 metų rezultatais, mažėja lankytojų dalis, kurie sužino apie DB iš kitų žmonių rekomendacijų, tačiau, jei analizuosime 2018 metų KAVB ir KSVB rezultatus atskirai, išryškėja, kad kitų žmonių rekomendacijos kaip informacijos šaltinis yra labiau išreikštas KAVB kontekste nei KSVB. Tikėtina, kad tokia situacija susidaro dėl bibliotekų konteksto specifiškumo – Kauno mieste švietimo įstaigų koncentracija kur kas didesnė nei kituose Kauno regionuose, taigi ir rekomendacijos tikimybė yra kur kas didesnė.
  • Kalbant apie DB naudojimo vietą, labai didelių pokyčių taip pat nestebima, lyginant 2013 ir 2018 metų duomenis, tačiau galima teigti, kad vis daugiau bibliotekų lankytojų naudojasi DB ir bibliotekoje, ir ne bibliotekoje. Darytina prielaida, kad fizinė vieta tampa vis mažiau aktuali, o lanksti, nuotolinė prieiga prie DB bazių yra būtinybė šiandieniniam vartotojui.
  • Itin svarbi tyrimo išvada yra susijusi su ketinimais naudotis DB ateityje – didžioji dalis respondentų teigė, kad tikrai ketina arba greičiausiai ketina ateityje naudotis DB. Didžiausias nuomonių skirtumas pastebimas  tarp respondentų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi DB ir tarp tų, kurie jomis nesinaudojo. Respondentai, kurie per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi DB  kur kas dažniau išreiškė poreikį ateityje naudotis DB nei tie, kurie DB nesinaudojo. Šie duomenys rodo, kad itin svarbus DB naudojimo faktorius yra lankytojų patirtis  ir žinojimas apie DB – jei lankytojai yra naudojęsi DB, jų ketinimai ir ateityje naudotis DB dažniausiai yra teigiami, o jei lankytojai nėra naudoję DB, jų ketinimai naudotis DB yra silpnesni ir juos reikėtų stiprinti per pažinimą ir patyrimą.