„Perskaityk knygą, kurią skaitė visi, išskyrus tave“ – tai „Vasaros su knyga“ iššūkis, kurį išrinko patys skaitytojai. Šis iššūkis iš dalies sako, kad šiuo metu „hipsteriška“ skaityti knygas, kurias kiti jau seniai perskaitė.
Gerai, gerai, kartais tiesiog apsimetame, kad jas perskaitėme. Taigi siūlome šį kartą užbaigti tą apsimetėlio sindromo ciklą ir perskaityti bent vieną knygą, kurią skaitė visi. Gal tada bus lengviau suprasti, apie ką kalbasi kino filmų, serialų personažai, kokias kultūrines ir literatūrines nuorodas mini mokytojai, dėstytojai, o gal tiesiog tapsite labiausiai apsiskaičiusiu žmogumi savo draugų rate.
Nuo klasikos iki šiuolaikinės socialinių tinklų išgarsintos literatūros – tai knygos, apie kurias daug kalbame, kurios atsiduria kitų rašytojų kūriniuose, kurios sudėtos daugumos skaitytojų lentynose ir matomos didžiuosiuose ekranuose. Jos simbolizuoja glaudų literatūros ir kultūros ryšį, kuris įkvepia ir formuoja ne tik mūsų skaitymo įpročius, bet ir visą populiariąją bei aukštąją kultūrą. Tai kūriniai, kuriuos tikrai verta perskaityti norint suprasti, kodėl apie juos kalba visas pasaulis.
Pateikiame jums sąrašą klasikinių ir šiuolaikinių knygų, kurias skaitė visi, bet gal dar neskaitėte jūs? Tai sąrašas iš dviejų dalių:
1) grožinės knygos, kurias sieja bendra tematika, bet skiria laikmečiai;
2) teminės knygos, kurios mus moko būti geresnius, suprasti kultūrinius ir politinius visuomenės iššūkius.
Grožinių knygų dialogai, kurių klausosi visi…
Ar kada pagalvojote, jog knygos gali tarpusavyje megzti dialogus? Net ir tos knygos, kurios iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendro, kurių žanrai, komunikacijos formos, rašytojai, laikmečiai, o gal net ir vertybės išsiskiria. Ar ne taip būna ir su žmonėmis? Mieliau užsidarome vieno žanro burbule, socialiniuose tinkluose stebime tik vieno srauto informaciją. O kaip tame sraute nepasiklysti ir rasti knygas, kurios kalbasi tarpusavyje? Šiame rekomendacijų sąraše pagal jas siejančias temas trumpai ir poromis pristatomos grožinės knygos, kurios, net ir laikmečiais nutolusios viena nuo kitos, tikrai mezga dialogą. Tai knygos, kurioms ilgų aprašymų nebereikia, nes kiekviena jau įrašyta į mūsų socialinį kodą.
1. Totalitarizmas ir distopija
- George Orwell „1984“: Orwellas savo romane „1984“ atskleidžia totalitarinio režimo žiaurumus, kur visiškas individų kontrolės siekis sugriauna žmonių laisvę ir asmenybę.
- Margaret Atwood „Tarnaitės pasakojimas“: Atwood knyga „Tarnaitės pasakojimas“ nagrinėja, kaip totalitarinis režimas paverčia moteris tik reprodukcinėmis priemonėmis, tuo pat metu parodo pasipriešinimo galybę.
2. Dirbtinis intelektas ir dirbtinio žmogaus sukūrimo moralės klausimas
- Mary Shelley „Frankenšteinas“: Shelley pasakoja apie žmogaus troškimą sukurti gyvybę ir atskleidžia moralines pasekmes, kai kūrinys tampa nevaldomas.
- Kazuo Ishiguro „Klara ir saulė“: per robotę Klarą, bandančią suprasti žmonių prigimtį ir savo vietą pasaulyje, Ishiguro nagrinėja moralinius klausimus, susijusius su dirbtiniu intelektu.
3. Socialiniai skirtumai ir santykių dinamikos
- Jane Austen „Puikybė ir prietarai“: Austen subtiliai parodo socialinius skirtumus ir jų poveikį meilės bei šeimos santykiams Anglijos visuomenėje.
- Sally Rooney „Normalūs žmonės“: Rooney tyrinėja sudėtingus santykius tarp dviejų jaunų žmonių, atskleidžia šiuolaikinės visuomenės socialinius ir emocinius skirtumus.
4. Prabangos ir tapatybės tyrinėjimas
- F. Scott Fitzgerald „Didysis Getsbis“: Fitzgeraldas nagrinėja Amerikos svajonės iliuziją ir prabangos bei tapatybės sąveiką 1920-ųjų JAV.
- Kevin Kwan „Beprotiškai turtingi“: Kwanas pasakoja apie Azijos milijardierių gyvenimą, kur prabanga ir socialinė padėtis tampa pagrindinėmis tapatybės dalimis.
5. Magiškasis realizmas ir šeimos istorija
- Gabriel Garcia Marquez „Šimtas metų vienatvės“: Marquezas kuria magišką pasaulį, kur šeimos istorija persipina su mitais ir legendomis.
- Isabel Allende „Dvasių namai“: Allende per šeimos istoriją pasakoja apie magijos ir tikrovės susiliejimą, taip pat atskleidžia Pietų Amerikos istoriją.
6. Egzistencializmas ir atsiskyrimas nuo visuomenės
- Albert Camus „Svetimas“: Camus tyrinėja individo beprasmiškumo jausmą ir atsiskyrimą nuo visuomenės normų.
- Ottessa Moshfegh „Mano miego ir poilsio metai“: Moshfegh pasakoja apie moters bandymą rasti egzistencinę ramybę pabėgant nuo pasaulio ir nuo visų užsidarant.
7. Mažų miestelių gyvenimo subtilybės ir žmonių santykiai
- John Steinbeck „Pelės ir žmonės“: Steinbeckas pasakoja apie dviejų vyrų draugystę ir svajones mažame Kalifornijos miestelyje, parodo socialinę nelygybę ir žmonių likimus.
- Elizabeth Strout „Olive Kitteridge“: per Olive Kitteridge gyvenimo istoriją Strout atskleidžia mažo miestelio gyvenimą ir santykių sudėtingumą.
8. Biurokratija ir individo laisvės ribojimas
- Franz Kafka „Procesas“: Kafka aprašo, kaip nepaaiškinama biurokratinė sistema pavergia individą ir sunaikina jo laisvę.
- Dave Eggers „Ratas“: Eggersas nagrinėja šiuolaikinės technologijų kompanijos įtaką individo privatumui ir laisvei.
9. Vampyrų mitologija ir gotikinė atmosfera
- Bram Stoker „Drakula“: Stokeris kuria vampyro Drakulos mitą, persmelktą gotikine atmosfera ir siaubo elementais.
- Stephenie Meyer „Saulėlydis“: Meyer šiuolaikinės paauglių literatūros elementais atnaujina vampyrų mitologiją, į ją įpina meilės istoriją tarp vampyro ir žmogaus.
10. Nemirtingumas ir tapatybė
- Oscar Wilde „Doriano Grėjaus portretas“: Wilde’as nagrinėja nemirtingumo kainą ir moralines dilemas, kurios kyla, kai žmogus praranda savo sielą.
- V. E. Schwab „Nematomas Adės Laru gyvenimas“: Schwab per Adės Laru istoriją tyrinėja nemirtingumo ir tapatybės klausimus. Pagrindinė veikėja yra priversta gyventi amžinai, bet niekas jos neprisimena.
Šešios mus geresniais žmonėmis darančios negrožinės knygos, kurias skaitė visi…
Kas besikeičiančiame, iššūkių ir triukšmo kupiname pasaulyje daro mus geresniais žmonėmis? Augantis susidomėjimas pagalbos sau knygomis, kintantis požiūris į visuomenę ir žmogų, kuris pavargo – savotiškas knygos populiarumo garantas. Nors šiame sąraše nėra pačių naujausių knygų, kurias skaito, klauso visi, pavyzdžiui, „Atominiai iššūkiai“, „Gliukozės revoliucija“, „Nuovargio visuomenė“ ar „Dopaminas. Troškimo molekulė“, siūlome skaityti ir jas, tik teks palaukti, kol praeis didysis susidomėjimas. Vis tik yra daugybė knygų, tyrimų, kurie buvo primiršti, tačiau juos skaitė tikrai didelė visuomenės dalis.
- Anna Lembke „Dopamino tauta“: knyga apie tai, kaip dopamino veiksniai daro įtaką mūsų smegenims ir elgesiui, ypač kalbant apie priklausomybes.
- Ray Dalio „Principai“: gyvenimo ir darbo principų vadovas, kuriuo remiasi vienas sėkmingiausių pasaulio investuotojų.
- Eric Berne „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“: pasąmoniniai socialiniai žaidimai ir modeliai, kurie formuoja mūsų kasdienį bendravimą ir elgesį.
- Dale Carnegie „Kaip atsikratyti nerimo ir pradėti gyventi“: praktinis vadovas, padėsiantis įveikti nerimą ir gyventi ramiau bei laimingiau.
- Jonathan Sacks „Moralė. Bendras gėris permainų laikais“: moralės svarba visuomenėje ir kaip ji gali padėti kurti bendrąjį gėrį pokyčių metu.
- Viktor E. Frankl „Žmogus ieško prasmės“: įkvepianti istorija apie išgyvenimą koncentracijos stovyklose ir prasmės paiešką.
Visos šios knygos apima įvairius žanrus ir temas, skirtingus laikotarpius. Dėl savo gebėjimo rezonuoti su universaliais žmonių poreikiais ir iššūkiais jos tapo mūsų visų socialinio kodo dalimi. Jos siūlo įžvalgas, praktinius patarimus ir gilų žmogiškosios prigimties supratimą, kurie padeda skaitytojams spręsti asmenines ir visuomenines problemas, nesvarbu, istorija reali ar išgalvota.
Junkitės prie jau kurį laiką vykstančio iššūkio „Vasara su knyga“, kurio tikslas – perskaityti po vieną knygą iš penkių skirtingų temų: svajonių šalis, sportas, istorija, atradimai ir populiari knyga, kurią skaitė visi, bet ne jūs.
Anksčiau pasirodžiusios Ąžuolyno bibliotekos rekomendacijos:
Knyga apie atradimus
Istorinė knyga
Knyga apie sportą
Knyga apie svajonių šalį
