Renginio detalės
Renginys vyksta nuo 12 rugpjūčio 2025 iki 28 rugpjūčio 2025. Kitas jo publikavimas bus 2025-08-12 18:00
Lietuvos kinematografininkų sąjunga kartu su Ąžuolyno biblioteka kviečia rugpjūčio mėnesį pasinerti į literatūros kūrinių ekranizacijų istoriją. Ekrane išvysime net tris tiek sovietmečio, tiek atkurtos Nepriklausomybės laikų filmus, kuriuose pradėta formuoti nacionalinė tapatybė. Po kiekvieno seanso vyks filmo aptarimas kartu su kino kritiku Gediminu Jankausku.
Visi filmai bus rodomi Ąžuolyno bibliotekos Žvaigždžių salėje (Radastų g. 2, 1 a.).
Rugpjūčio 12 d. 18.00 val.
„Duburys“, drama, 2009, rež. Gytis Lukšas. Lietuva, 140 min.
Sukurtas pagal to paties pavadinimo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Romualdo Granausko romaną.
Tai filmas apie lyg po nuolatinės nesėkmės ženklu gimusio sovietmečio žmogaus likimą. Ir apie tai, kaip tampame tuo, kuo esame. Žiūrovui pasakojama pagrindinio filmo herojaus Juozapo Gaučio gyvenimo istorija, suskirstyta į tris dalis: skausminga vaikystės patirtis mirus tėvui; jaunystė, leidžiama kartu su geriausiu draugu Vidu, svajojant apie gražią ateitį, galiausiai paženklintą tragiška Vido mirtimi; ir neilgas suaugusio Juozapo gyvenimas, pasibaigiantis sovietmečio beprasmybėje taip ir neatradus jokios atramos.
„Duburys“ 2009 m. Talino kino festivalyje iškovojo du pagrindinius prizus – už geriausią Baltijos šalių vaidybinį filmą ir geriausią operatoriaus darbą. „Sidabrinėmis gervėmis“ (2009) apdovanoti aktoriai Oksana Borbat, Vladimiras Jefremovas, Jūratė Onaitytė. Filmas taip pat pristatytas 2010 metų „Oskaro“ apdovanojimuose, 82–ąjį kartą surengtame Amerikos kino akademijos konkurse, geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje.
Rugpjūčio 21 d. 18.00 val.
„Suaugusių žmonių žaidimai“, melodrama, 1968, rež. Ilja Rudas-Gercovskis, Algimantas Kundelis, Marijonas Giedrys. Lietuva, 74 min., N-16
Sukurtas pagal Algirdo Pociaus apsakymą „Žlugimas“ ir Raimondo Kašausko apsakymą „Didelių žmonių žaidimai“.
Šiame filme vaizduojami du meilės romanai su lengvu melodraminiu atspalviu ir kiek humoristine pasakojimo struktūra. Laima, užmezgusi romaną su kunigu, pabėga nuo savo vyro. Pastarasis išvyksta motociklu jos ieškoti. Randa kartu su meilužiu. Ta proga abu vyrai prisigeria, o moteris palieka juos abu. Antra istorija pasakoja apie suvedžiotojo meilės nuotykius. Jis, mėgstantis lengvus, neįpareigojančius ir trumpalaikius romanus, nori parsivežti kelyje sutiktą moterį. Bet, sugrįžus į gimtuosius namus, jo laukia buvusi meilužė Zita su sūnumi.
„Šį didelio būrio scenaristų, režisierių, operatorių filmą nūnai galima drąsiai priskirti sėkmingiausiam 7-ajam lietuvių kino dešimtmečiui. Kad ir kaip jį pavadinsi – buitine komiška drama ar melodrama – atsiradęs greta tuometinių pripažintų „Laiptų į dangų“ ar „Jausmų“ filmas laikui bėgant subrendo ir netikėtai tapo geru vynu. Kokioje nors retrospektyvoje jis savo liudijimais nenusileistų madingam prancūziškam kinui.“
– kino kritikė Jūratė Visockaitė
Rugpjūčio 28 d. 18.00 val.
„Laiptai į dangų“, drama, 1966 m., rež. Raimondas Vabalas. Lietuva, 96 min.
Sukurtas pagal to paties pavadinimo Mykolo Sluckio romaną.
Šis filmas pasakoja apie dramatišką ir skausmingą pokario Lietuvos tikrovę 1948 metais. Kaimuose įsitvirtinusi sovietų valdžia aršiai kovojo su „buržuaziniais nacionalistais“, kuriuos lietuviai vadino „miško broliais“. Siužeto dėmesio centre – Indriūnų šeimos, žmonių, kurių sąmonė suformuota šimtmetinės baudžiavos, likimas, slegiamas rūpesčių tiek dėl prasto derliaus, tiek dėl brolio Jurgio, kurį tėvas slapsto ir nuo „miškinių“, ir nuo „stribų“. Šeimos vienybė išyra dėl skirtingų politinių pažiūrų.
„Ką suteikia šis filmas politinei žiūrovo galvosenai? Labai daug. Visų pirma, filmas tolimas nuo bet kokio lakavimo ar istorinės tikrovės pagražinimo. Tiek M. Sluckiui, tiek R. Vabalui reikia pripažinti didelę pilietinę drąsą, kad nebijodami galimų priekaištų […] jie parodė visą pokarinio gyvenimo problemų kompleksą, nevyniodami to komplekso į tiulio užuolaidas. Banditai yra banditai, bet ir liaudies gynėjai, kaip juos kai kas vadina „stribais“, – ne angelai. […] Liaudies gynėjas neturėjo neklaidingumo dovanos, o jo intuicija ne visada būdavo teisinga.“
– poetas, prozininkas, vertėjas Vytautas Sirijos Gira (1911–1997)
Apie projektą „Lietuvių literatūros kelionė į kiną: ekranizacijų istorija“
Lietuvos kinematografininkų sąjungos vykdomas projektas siekia pristatyti literatūros kūrinių ekranizacijų raidą istorinėje perspektyvoje. Pristatomas filmų ciklas atskleidžia, kaip lietuvių literatūros kūriniai buvo interpretuojami ir pritaikomi kino mene skirtingais laikotarpiais. Tai ne tik kultūrinės atminties išsaugojimo, bet ir jos stiprinimo, sklaidos įrankis. Programoje pristatomi svarbūs lietuvių literatūros ir kino klasikos kūriniai, suteikiantys galimybę patirti, kaip literatūrinis tekstas virsta kino pasakojimu, kaip transformuojamos jo prasmės ir kultūrinė vertė. Nors kai kurie filmai buvo rodomi rečiau, jie atskleidžia savitą to meto estetiką, socialines ir kultūrines temas, kurios išlieka aktualios ir šiandien. Jų įtraukimas į programą leidžia giliau pažinti lietuvių kino paveldą, įvertinti skirtingų epochų kūrybines raiškas ir laiko ženklus.
Filmų ciklą lydinčios diskusijos kelia klausimus: kaip keitėsi požiūris į literatūros ekranizacijas? Kiek įtakos turėjo ar turi šiandien rašytojo asmenybė? Kokiais aspektais literatūra praturtino mūsų kino lauką? Su kokiais iššūkiais susiduria kūrėjai, siekdami išlaikyti kūrinio dvasią?
Filmų ciklą organizuoja: Lietuvos kinematografininkų sąjunga
Sąjungos veiklą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba
Filmų ciklą finansuoja: Lietuvos kino centras (LKC), Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija (AVAKA)
Partneriai: Trakų viešoji biblioteka, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Ąžuolyno biblioteka, Žemaičių Naumiesčio bendruomenė, Žagarės kultūros centras, VšĮ „Eik art“, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka.
Renginių metu bus fotografuojama ir / ar filmuojama, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
