Istorinės tematikos knygos – puikus pasirinkimas besidomintiems praeitimi. Jos įdomios tiems, kurie nori suprasti bei įvertinti svarbius praeities įvykius ir jų įtaką dabarčiai, praskleisti paslapties šydą, pažinti svarbių istorinių asmenybių gyvenimą. Šios knygos suteikia galimybę giliai panirti į skirtingas epochas, pažvelgti į kultūrų ir civilizacijų raidą.
Pateikiame dar vieną leidinių apžvalgą, skirtą pristatyti „Vasaros su knyga“ iššūkio temas ir rekomenduojamus leidinius.
Matthew Dennison „Karalienė“
Knygos autorius Matthew Dennisonas – žurnalistas, parašęs 8 knygas. Dauguma jų – apie Britanijos karališkąją šeimą. Taip pat jis rašo laikraščiui „The Telegraph“, daugiausiai straipsnius apie monarchų gyvenimą. Knygoje „Karalienė“ apžvelgiami ilgiausiai viešpatavusios Elžbietos II karališkojo gyvenimo džiaugsmai ir pergalės, nusivylimai ir netikėti likimo vingiai, įvertinami pasiekimai. Biografijoje preciziškai surinkta ir susisteminta istorinė medžiaga.
M. Dennisonas knygą parašė dar iki Elžbietos II mirties. Istorija prasideda karalienės gimimu 1926 m. ir baigiasi sulig jos pandemine kalba. Tai – spindinčios šeimos gyvenimas, kuris XX a. pradžioje atrodė nepasiekiamas. Karalienė Elžbieta laikoma asmenybe, įkūnijančia monarchiją, puoselėjančia britiškas vertybes: tarnystę, pareigą, pastovumą, dosnumą ir stoicizmą.
Allison Pataki „Sisi. Vienišoji imperatorienė“
Allison Pataki romane „Sisi. Vienišoji imperatorienė“ pateikia gausybę to meto istorinių detalių. Tai galimybė pažvelgti į vienos įdomiausių Europos istorijoje karališkosios šeimos gyvenimą, kitokioje šviesoje pamatyti didingą, auksu spindintį Habsburgų dvarą ir XIX a. grožio etalonu laikomą ekscentriškąją imperatorienę Sisi.
Už austrų imperatoriaus Pranciškaus Juozapo ištekėjusi Elžbieta, meiliai vadinama Sisi, pavergia žmonių širdis ir tampa jų „pasakų karaliene“. XIX a. viduryje Vienoje, Hofburgo rūmų menėse, daug pagundų, viešpatauja konkurencija ir mirtinos intrigos. Sisi, varžoma griežto protokolo ir nevykusios santuokos saitų, vis labiau nerimsta. Laisvos sielos klajoklė, išgyvendama meilę ir netektį, grumiasi su prieštaringais jausmais: išsaugoti šeimą ar sprukti, byrant dusinančiai santuokai ir kylant nerimui dėl Pirmojo pasaulinio karo. Monarchijų žlugimo laikotarpiu Sisi kovoja dėl teisės užimti sostą greta savo vyro, stengiasi pelnyti žmonių bei pasaulio meilę ir išgelbėti imperiją.
C. W. Gortner „Vatikano princesė“
Pasakodamas apie aistrą, politines intrigas ir viską apnuodijančią valdžios galią, C. W. Gortneris leidžia susipažinti su autentiška triukšmingos, purvinos ir pavojingos Romos mada, architektūra ir menu. Šis kruopščiais tyrinėjimais paremtas ir meistriškai sukurtas romanas – vienos giminės iškilimo ir nuosmukio istorija. Bordžijų vardas giliai įsirėžęs Renesanso Italijos istorijoje ir daugeliui asocijuojasi su neįsivaizduojama prabanga, amoralumu ir niekšybe. Šįkart dėmesys skiriamas jų atstovei – įdomiai, stipriai Lukrecijai Bordžijai, vis dar iki galo nesuprastai popiežiaus Aleksandro VI dukteriai. Nors dažnai vadinama fatališka moterimi, galbūt Lukrecija – tik šeimos intrigų auka. Tai istorija apie Vatikano princesę, kurios drąsa ir meilė suteikė jai jėgų kovoti su Bordžijų kraujo primestu likimu.
Stefan Zweig „Vakarykštis pasaulis. Europiečio prisiminimai“
Stefanas Zweigas – vienas žymiausių pasaulio rašytojų, publicistų, literatūros kritikų; daugybės apsakymų, žymių žmonių biografijų, romanų autorius.
„Vakarykštis pasaulis. Europiečio prisiminimai“ – knyga, išleista jau po rašytojo mirties. Tai ir autobiografija, ir epochos dokumentas, pražuvusio Europos aukso amžiaus metraštis. Ši knyga nostalgiškai piešia amžiams prapuolusį pasaulį – prarastą saugumo ir stabilumo rojų. Tai – žiauri iliuzijų žlugimo kronika. Tikras europietis plačiąja prasme, Zweigas visuomet tikėjo, kad barbarybę galima nugalėti vien dvasios ginklu. Tačiau tikrovė pasirodė visiškai kitokia.
Česlovas Iškauskas „Neįtikėtina, bet tikra. XX a. istorijos faktai, mitai, įdomybės“
XX a. Lietuvos ir pasaulio istorija nestokojo įvykių, kurie ir dabar kelia daug klausimų, dėl jų vis dar ginčijasi istorikai, keliamos naujos hipotezės. Gausiai iliustruotoje knygoje „Neįtikėtina, bet tikra“ politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas dalijasi įdomiausiomis, netikėtomis ir daugiausia dėmesio sulaukusiomis svarbiausių praėjusio šimtmečio istorinių įvykių interpretacijomis. Čia istorija ne tik nagrinėjama, bet ir siejama su nūdienos aktualijomis, taip pat autorius svarsto, kas gali nutikti ateityje.
Bjørn Berge „Dingusios šalys, 1840–1970“
Įspūdžių kupina kelionė po penkiasdešimt 1840–1970 m. gyvavusių valstybių ir karalysčių, kurių neliko žemėlapyje. Žinomas norvegų architektas ir tyrėjas Bjørnas Bergė, aistringas kolekcionierius ir nuostabus pasakotojas, kaip įrodymą, kad šios šalys iš tiesų egzistavo, pasitelkia jų pašto ženklus. Autorius taip pat remiasi liudininkų pasakojimais bei istorikų įžvalgomis. Prie kiekvienos šalies pateikiamas žemėlapis, pašto ženklas ir papildomos literatūros sąrašas, vietomis taip pat nurodomi rekomenduotini receptai, filmai, muzikos kūriniai. Aprašomų šalių įvairovė atspindi skirtingus XIX ir XX amžių pasaulinės istorijos aspektus su jų ideologijomis, imperializmu, kovomis dėl išteklių, imigracijos bangomis ir karais.
Miguel Bonnefoy „Palikimas“
Miguelis Bonnefoy gimė Prancūzijoje, venesuelietės ir čiliečio šeimoje. „Palikimas“ – poetiška ir aistringai užrašyta saga, talpinanti šimtmetį prancūzų emigrantų Lonsonjė šeimos istorijos, talentingai supintos su esminiais XX a. įvykiais. Skaudūs išgyvenimai ir negailestingi Pietų Amerikos ir Europos praeities nutikimai atskleidžia šeimos tvirtumą ir išmintį.
Edmundas Malūkas „Karalienė Barbora“
Istoriniame romane „Karalienė Barbora“ pasakojama apie paskutinį Jogailaičių dinastijos karalių Žygimantą Augustą ir gražiausią XVI a. Europos moterį – lietuvę Barborą Radvilaitę, vieną pačių populiariausių mūsų istorinių asmenybių. Tada Lietuva buvo didingų pokyčių kryžkelėje, ir žavi, protinga Barbora to meto valstybėje sukėlė tikrą sąmyšį. Knygoje pasakojama apie Barboros gyvenimą, karališkas intrigas, asmenines ambicijas. Autorius detaliai ir įtraukiančiai atkuria viduramžių kasdienybę, politiką ir kultūrą.
Gina Viliūnė „Spąstai pirklio žudikui“
Gina Viliūnė jau daug metų domisi Lietuvos ir gimtojo Vilniaus istorija, rašo knygas, straipsnius, veda ekskursijas. „Spąstai pirklio žudikui“ – septintasis šios autorės istorinis romanas, kurio veiksmas vyksta Vilniuje. Knygoje sodri XVI a. Vilniaus, Kauno ir net Klaipėdos panorama, kupina istorinių detalių ir spalvingų miestiečių gyvenimo scenų, o gatvėse ir užkampiuose plėtojasi mįslinga, nuotykiais ir pavojais kvapą gniaužianti istorija.
Santiago H. Amigorena „Vidinis getas“
„Vidinis getas“ – jaudinantis pasakojimas apie žmogų, sutraiškytą dviejų pasaulių – vidinio ir išorinio, kaltės ir bejėgystės. Tai istorija, paremta tikra Santiago H. Amigorenos senelio, kuris slegiamas kaltės paniro į vidinę tylą, patirtimi. Šia knyga rašytojas atleidžia savo senelį nuo tylos priesaikos. Tyla – vidinis getas. „Prieš dvidešimt penkerius metus pradėjau rašyti šią knygą norėdamas išsivaduoti iš tylos, kuri mane slėgė nuo pat gimimo.“
