Įkvėpimui
Vienas sprogimas susijęs su kitu, jis veda link manęs, o aš gimiau pasirengusi bėgti. Todėl rašau.
E. Åsbrink
Kaip kolektyvinės traumos keliauja iš kartos į kartą? Kas yra tų kolektyvinių traumų įveika? Atmintis ir užmarštis susiplaka į vieną. Šios savaitės knygos pristato dvi moteris ir jų kelionę šeimos ir giminės labirintais. Auka ar budelis – tarsi Damoklo kardas sukasi nuo vienos pusės į kitą, į kairę ar į dešinę, kaip kad šviesios atminties lietuvių literatūrologės, teatrologės Irenos Veisaitės tamsiuose vaikystės prisiminimuose apie Kauno getą. Žydų kančios ir holokausto, Antrojo pasaulinio karo temos dažnai sutinkamos ne tik istorijos vadovėliuose, bet ir populiariojoje kultūroje, kine, literatūroje, ir šios sunkios temos paliečia kiekvieną asmeniškai. Kiekvienas savyje turime savo protėvių išgyvenimų, paslapčių skrynias, kurias retkarčiais atveriame.
Elisabeth Åsbrink – „Apleistumas. Trys moterys, trys miestai, viena šeima“
„Apleistumas. Trys moterys, trys miestai, viena šeima“ – tai paslaptimi ir vienatve persmelktas autobiografinis romanas, kuriame nagrinėjamas apleistumo jausmas, lydėjęs autorę visą gyvenimą. Rita, Sally ir Katherine – trijų kartų moterys, kurių gyvenimus Salonikuose, Londone ir Stokholme temdo panašios bėdos. Pasakojime per šių veikėjų istorijas su didele empatija gilinamasi į šeimos paslaptis, meilės ir emigracijos temas. Knygoje pasakojama apie žydų išsiuntimą iš Ispanijos XIV ir XV a., bandoma išnarplioti sudėtingą neapykantos, melo bei tabu tinklą, kartu paliečiant ir kasdienius, ir dramatiškesnius XX a. įvykius. Elisabeth Åsbrink atskleidžia istorinės traumos ilgaamžiškumą ir žydų tapatybės sudėtingumą Europos istorijos kontekste. Holokausto įvykiai ne tik atpasakojami, bet ir apmąstomos šių istorinių traumų pasekmės veikėjų tapatybei ir atminčiai.
E. Åsbrink rašo apie gyvenimą tarsi negyvenamoje saloje, jausdamasi visiškai viena, be giminių, istorijos ar ko nors, kas galėtų sukurti pagrindą po kojomis. Autorė sekdama savo giminės moterų istorijos gijomis ir bando sukurti tą šeimos jausmą, kurio jai trūko augant. Rašytoja ir žurnalistė Åsbrink daugiausia dėmesio skiria atminties ir užmaršties temoms, ypač tam, kaip Antrasis pasaulinis karas veikia žmones šiandien. Jos kūriniai, išleisti daugiau nei 20-yje šalių, analizuoja kolektyvinių traumų temas tiek knygose, tiek straipsniuose Švedijos ir Danijos spaudoje.
Skaitytojai knygą apibūdino kaip kupiną bendruomenės paieškų, skausmo ir vienatvės, kur kiekvienas veikėjas išgyvena kančią unikaliai, bet kartu ir universaliai. Knygoje kalbama apie tai, kaip moterys kenčia dėl savo motinų ir dukterų, religijos ir neišmanymo, vyrų ir jų motinų bei šalies, kurioje gyvena. Šis romanas išsiskiria ne tik asmeninių ir istorinių temų gvildenimu, bet ir indėliu į ilgalaikio istorinių įvykių poveikio asmeninei tapatybei ir šeimos dinamikai supratimą. Knyga „Apleistumas“ – tarsi asmeninės ir kolektyvinės atminties tyrinėjimas, kuris atveria skirtingus istorijos sluoksnius, tuos, kuriuos šeimos dažnai slepia.
Tiek metų gyvenau tarsi dykumos saloje, lyg būčiau visiškai viena, lyg neturėčiau nei giminių, nei istorijos, nei nieko. Tam tikra prasme rašiau knygą, kad pamatyčiau: ar ten kas nors yra?
Nora Krug – „Heimat: vokietė apmąsto istoriją ir kilmę“
„Kaip žinoti, kas esi, jei nesupranti, iš kur ateini?“ – klausia iliustratorė ir rašytoja Nora Krug, nusprendusi savo unikalioje grafinėje knygoje „Heimat“ atskleisti ilgai slėptą tiesą apie tamsiąją šeimos istorijos pusę. Autorė siekia suprasti, ką reiškia turėti senelius vokiečius, kurie galėjo būti prisidėję prie nacių režimo žiaurumų.
Tai – autobiografinis romanas, kuriame Nora Krug gilinasi į savo šeimos istoriją Antrojo pasaulinio karo metais ir sudėtingus kaltės bei vokiško tapatumo jausmus. Apdovanojimų pelniusi rašytoja ir iliustratorė Krug leidžiasi į paieškas, siekdama atskleisti paslėptas tiesas apie savo šeimos praeitį nacistinėje Vokietijoje, apmąstydama jėgas, kurios formavo jos gyvenimą, kartą ir istoriją. Ši memuarų knyga pelnė keletą apdovanojimų, įskaitant 2019 m. Nacionalinio knygų kritikų rato apdovanojimą už autobiografiją, Lynd Ward grafinio romano premiją, o „The New York Times“ kritikai, „The Boston Globe“ ir kt. pripažino geriausia 2018 m. knyga. Tai – jaudinantis žvilgsnis į istorinių įvykių poveikį individualiems gyvenimams ir potraumines Heimat jausmo paieškas.
„Heimat: vokietė apmąsto istoriją ir kilmę“ pasitelkiamas unikalus vizualinio pasakojimo derinys, į kurį įtraukti laiškai, archyvinė medžiaga, sendaikčių turgaus radiniai ir nuotraukos. Krug pasakojimas – tai ne tik jos šeimos genealoginis tyrimas, bet ir platesnis Heimat sąvokos, reiškiančios giliai įsišaknijusį vietos ir tapatybės pojūtį, tyrinėjimas. Priklausymo kažkam (vietai, bendruomenei, šaliai, tautai be vietos) jausmas persipina su kolektyvine istorija ir šeimos palikimu. Šie memuarai kviečia skaitytojus susimąstyti apie istorijos poveikį asmeniniam tapatumui ir nuolatinę atsakomybę už praeitį ir ateitį.
Knyga pasižymi emociniu ir literatūrinio stiliaus subtilumu, pateikia įtikinamą šeimos istorijos ir tautos istorijos santykio tyrimą. Kūrinys puikiai įvertintas už nuoširdumą ir novatorišką pasakojimo formą, trinančią ribas tarp grafinio romano ir memuarų bei nagrinėjančią sudėtingas kaltės, atminties ir tapatybės temas.
„Priklausyti kokiai nors vietai – reiškia negalėti pasirinkti, ko ji iš mūsų pareikalaus. Bet mes galime pasirinkti, ką mes iš jos gausime. Nora Krug paima iš savo tėvynės Vokietijos ir duoda mums suprasti, ko reikia norint būti vokiečiu šiandien, įteikia vadovą, kaip galima stoti į akistatą su praeitimi“, – Timothy Snyderis, knygų „Apie tironiją“, „Juodžemis: Holokaustas kaip istorija ir perspėjimas“ ir kitų autorius.
Knygas galite užsisakyti čia:
Elisabeth Åsbrink „Apleistumas. Trys moterys, trys miestai, viena šeima“
Noros Krug „Heimat: vokietė apmąsto istoriją ir kilmę“
