Spalio 9-ąją minima Pasaulinė pašto diena, kadangi šią dieną 1874 m. buvo įkurta Pasaulinė pašto sąjunga (PPS), kuri yra Tautų Sąjungos specializuota institucija, skirta tarptautinių pašto ryšių organizavimui ir tobulinimui. Pašto istorija yra stulbinančiai progresyvi, nes per trumpą laiko tarpą pašto teikiamos paslaugos padarė didelę pažangą – nuo laiškų, vežamų pašto karietomis, iki elektroninio pašto, kuris leidžia laiškus gavėjams siųsti akimirksniu.
Nors skaitmeninė transformacija padėjo pagerinti komunikaciją ir priartinti skirtingas pasaulio šalis vieną prie kitos, šiandien vis dar jaučiamas atotrūkis tarp žmonių ir savęs. Charlesas Bukowskis (1920-1994), kontroversiškas rašytojas, savo pirmajame kūrinyje „Paštas” (1971) aprašo ne tokios progresyvios ir pozityvios pašto kasdienybės vaizdą. Nors jo romanai visada buvo įžūlūs, atviri ir šiek tiek tamsūs, jie padeda suprasti gyvenimo prasmę ir kartais reikalauja pasinerti į tamsą.
Pirmasis rašytojo nedidelės apimties romanas, tai prisiminimai apie ilgus metus, praleistus JAV pašto tarnyboje. Nors pasakojimo tonas ir kalba gana šiurkštūs, retkarčiais juntamas savotiškas lyriškumas ir ritmas, ypač skaitant knygą originalo kalba (anglų k.). Bukowskis eksperimentuoja su kalba kaip poetas, o kai kurie skaitytojai netgi lygina jo kūrybą su dainininko Tomo Waitso muzika. Skaitydami šį romaną,tarsi galime pajusti užkimusį Tomo Waitso balsą.
Svarbu pažymėti, kad kai kurios istorijos, kurias pasakoja Charlesas Bukowskis, gali sukelti šoką ir pyktį, tačiau jis niekada nerašė švelnių romanų ar poezijos. Pasiruoškite kartu su rašytojo alter ego Henriu Chinaskiu patirti gyvenimo nuopolius. Remdamasis paštininko Henrio patirtimi, Bukowskis nagrinėja susvetimėjimo, nusivylimo ir nužmoginančio, monotoniško darbo temas. Nors temos gali būti niūrios, romanas pasižymi šmaikštumu ir juoduoju humoru, todėl yra tamsiai juokingas skaitinys.
Charlesas Bukowskis, kaip pasakotojas iš Chucko Palahniuko knygos ir filmo „Kovos klubas”, kalba apie žmones, kurie prarado empatiją ir artumo jausmą, ir nuolat kovoja patys su savimi. Nors abu kūriniai kritikuoja dehumanizuojančius šiuolaikinio gyvenimo aspektus, jie skiriasi savo požiūriu ir stiliumi. „Kovos klube” socialinis komentaras yra labiau konfrontacinis ir smurtinis, o „Pašto skyriuje” daugiausia dėmesio skiriama kasdienei rutinai ir lėtam veikėjo dvasios nykimui, taip pat yra labiau kontempliatyvus ir introspektyvus.
Romano ekranizacijos teisės buvo parduotos 20-ojo amžiaus 8-ojo dešimtmečio pradžioje, tačiau filmas iki šiol nebuvo sukurtas. Vis dėlto, 1987 metais, apie patį rašytoją ir jo savidestrukcinį gyvenimą buvo sukurtas filmas „Baro musė” (angl. „Barfly”). Tiek filme, tiek romane, beveik autobiografinė Bukowskio gyvenimo istorija pristatoma per jo alter ego, Henrio Chinaskio, nuopolius. Tačiau, skirtingai nei romane, filme beveik nerasime jokių sąsajų su romanu „Paštas”.
Šis romanas kelia daug klausimų, vienas iš jų – kaip išvengti savidestrukcijos, kuri gali atsirasti dėl nuobodžios ir rutininės darbo veiklos. Tai tik vienas iš klausimų, kurie gali kilti skaitytojams, skaitantiems šią knygą.
Kaip ir paštas, taip ir tamsa ar šviesa visada prasiveržia, todėl nesibaiminkite kelti sau iššūkių skaitydami knygas, kurių personažų ar autorių galbūt nemėgstate. Šį kartą vėl kviečiame skaityti knygą anglų kalba.
Knygą galite užsisakyti čia.
