*Kiekvieną paskutinį mėnesio penktadienį tūkstantmečio, 90-ųjų, kartos atstovė prisimena.
Šioje rubrikoje rasite vidinės personažų adaptacijos pamokų ir pavyzdžių, kaip geriausios knygos virsta filmais arba serialais, o svarbiausia – niekad nesibaigiančią dilemą: geriau knyga ar filmas?
Adaptacija – tai procesas, kurio metu literatūros kūrinys (pvz., knyga) yra pritaikomas kitai meno formai (pvz., filmui, televizijos serialui ar teatrui). Tai gali apimti scenarijaus rašymą, veikėjų vaizdavimą, siužeto pritaikymą ir kitus kūrybinius sprendimus, kad kūrinys taptų tinkamas naujam medijos formatui.
Adaptacija – evoliucinis procesas, kurio metu populiacija geriau prisitaiko prie aplinkos. Šis procesas vyksta per kelias kartas ir yra vienas iš pagrindinių biologijos reiškinių.
Nežinojau, kad filmas sukurtas pagal knygą…
Ar žiūrėdami kino filmą ar serialą susimąstome, jog jis turi savo pirmtaką – knygą? Gal, kaip ir aš, nežinojote, jog pagal amerikiečių rašytojo Philipo K. Dicko 1968 m. distopinį, mokslinės fantastikos romaną „Ar androidai svajoja apie elektrines avis?“ sukurti du kultiniai filmai.
- „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ (1982 m.) rež. Ridley Scott
- „Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049“ (2017 m.) rež. Denis Villeneuve
Savotiškos „androidovizijos“ visada traukė rašytojus, kūrėjus, fantastus. Žiulio Verno (1828–1905) ir H. G. Wellso (1866–1946) kūriniai daugybę mokslininkų ir inžinierių įkvėpė realybėje kurti robotus ir kitas pažangias technologijas. Ž. Verno knygos parodė, kaip mašinos gali būti naudojamos tyrimuose, darbuose ir, deja, karuose. Nors kai kurios šio rašytojo technologijos savo laiku atrodė fantastiškos, pagrindinės temos apie dirbtinį intelektą, automatizaciją ir mūsų santykį su mašinomis tebėra aktualios ir šiandien.
Apie ką knyga ir kodėl mums nelemta atsikratyti knygų?
Philipas K. Dickas ir visi kiti mokslinės fantastikos rašytojai, galima sakyti, yra savotiški Žiulio Verno vaikai, o visos futuristinės ekranizacijos turi savo pradžią. Jeanas-Claude’as Carriere’as ir Umbertas Ecas gąsdino: „Nesitikėkite atsikratyti knygų“ (2013), nes visad pradžioje buvo žodis, o tada jau vaizdas, garsas, jausmas. Skaitome ne tik mes, bet ir dirbtinis intelektas, o „internetas grąžino mus į raidyno erą. Jei kažkada patikėjome įžengę į vaizdo civilizaciją (aut. past.: kaip dainoje „Video Killed the Radio Star“), kompiuteris mus sugrąžino į Gutenbergo galaktiką, ir visas pasaulis nuo šiol privalo skaityti“ (14 p.).
Žmogiškumas ir žmoniškumas
1968 m. išleistas Philipo K. Dicko romanas „Ar androidai svajoja apie elektrines avis?“ nukelia mus į distopinę ateitį, kur Žemė nuniokota po branduolinio karo. Daug gyvūnų rūšių išnyko, o žmonės kolonizavo Marsą. Likusieji Žemėje trokšta gyvūnų draugijos, tad imasi auginti itin realistiškus elektrinius gyvūnus. O androidai, dirbtinio intelekto sukurti žmonės, nelegaliai grįžta į Žemę. Rikas Dekardas, „skustuvo ašmenimis“ vadinamas galvų medžiotojas, gauna užduotį rasti ir sunaikinti aštuonis pabėgusius androidus.
Šis romanas kelia sudėtingus klausimus apie žmogiškumą, sąmonę ir empatiją. Kas yra žmogus? Ar androidai, gebantys jausti emocijas ir svajoti, gali būti laikomi gyvais? Ar teisinga juos naikinti?
Tai – amžinas filosofinis klausimas: kas mus daro žmonėmis ir atskiria nuo žmogiškėjančių technologijų? Ne vienas kino filmas ir knyga sukurti bandant atsakyti į šį egzistencinį klausimą. Vienos istorijos distopiškos ir gąsdinančios, tarkim, „Terminatorius“ (1984 m., rež. Jamesas Cameronas), o kitos – romantiškos, pavyzdžiui, 2014 m. Spike’o Jonze’o filmas „Ji“, kuriame vyras (akt. Joaquinas Phoenixas) įsimyli su juo kalbančią operacinę programą (akt. Scarlett Johansson).
Knyga ar filmas – kuris labiau patinka, priklauso nuo to, kas jus įkvepia. O kas įkvėpė knygos autorių?
Philipo K. Dicko knygą „Ar androidai svajoja apie elektrines avis?“ įkvėpė daugybė dalykų:
Asmeninė patirtis: Dickas kovojo su priklausomybe nuo amfetaminų ir haliucinogenų, o tai paveikė jo suvokimą apie tikrovę ir tapatybę. Ši patirtis atsispindi knygoje nagrinėjamoje pasikeitusios tikrovės ir dirbtinio intelekto tematikoje.
Filosofija: Dickas domėjosi egzistencializmu, fenomenologija ir epistemologija. Šios filosofinės kryptys kelia klausimus apie žmogaus egzistavimo prasmę, tikrovės prigimtį ir pažinimo galimybes.
Mokslinė fantastika: Dickas buvo didelis mokslinės fantastikos gerbėjas, ir jo kūrybai įtakos turėjo tokie rašytojai kaip Aldousas Huxley’is, H. G. Wellsas ir Johnas W. Campbellas. Šių autorių kūriniai dažnai nagrinėjo technologijų poveikį visuomenei ir žmogiškumui.
Šaltojo karo atmosfera: Dickas rašė Šaltojo karo metu, kai pasaulis gyveno nuolatinės branduolinio karo grėsmės akivaizdoje. Ši įtampa atsispindi knygoje vaizduojamame distopinės ateities pasaulyje.
Kylantis susidomėjimas dirbtiniu intelektu: Dicko knygos pasirodymo metu dirbtinis intelektas tik pradėjo kurtis, tačiau jau buvo daug diskusijų apie jo potencialų poveikį žmonijai.
Verta skaityti / žiūrėti:
Dėl siužeto:
- Knyga: siužetas vingiuotas ir filosofiškas, nagrinėja sąmonės, empatijos ir žmogaus tapatybės temas. Rikas Dekardas medžioja pabėgusius replikantus, tačiau ir pats pradeda abejoti savo žmogiškumu.
- Filmas: palyginus su knyga, siužetas supaprastintas, jame svarbesnis veiksmas. Daugiausia dėmesio skiriama Riko Dekardo pastangoms rasti ir sunaikinti replikantus. Filmo pabaiga taip pat skiriasi nuo knygos – paliekama daugiau erdvės interpretacijoms.
Dėl personažų:
- Knyga: personažai sudėtingesni ir daugialypiai. Rikas Dekardas vaizduojamas kaip savanaudis ir abejojantis savimi, o replikantai – jausmingi ir užjaučiantys individai.
- Filmas: personažai vienpusiškesni ir stereotipiškesni. Rikas Dekardas vaizduojamas herojiškesnis, o replikantai – pavojingesni ir grėsmingesni.
Dėl temos:
- Knyga: nagrinėja gilesnes filosofines temas, pavyzdžiui, sąmonę, empatiją, realybės ir žmogaus prigimtį.
- Filmas: daugiau dėmesio skiria veiksmui ir distopinės ateities visuomenės vaizdavimui. Taip pat nagrinėja technologijų pavojų, žmogaus ir mašinos santykį.
Dėl atmosferos:
- Knyga: nuotaika tamsesnė, niūresnė, skatina pasinerti į apmąstymus.
- Filmas: nuotaika įtempta, kupina veiksmo ir vizualiai tiršta.
P. S.
- Knygoje daugiau dėmesio skiriama Riko Dekardo šeimyniniam gyvenimui, santykiams su žmona.
- Filme išplėtotas J. F. Sebastiano personažas, o knygoje jo beveik nėra.
- Filme naudojamos ne visos knygoje aprašomos siužetinės linijos.
Sekite rubriką „Penktadienio knyga ar filmas?“ ir išmokite skaityti ne tik knygas, bet ir filmus.
Ąžuolyno bibliotekos literatūrologė Donata Bocullo
