Jei vaikystėje manęs būtų paklausę, kokią supergalią norėčiau turėti ar kokiu superherojumi būti, greičiausiai atsakyčiau taip, kaip tai pateikdavo tuometinė filmukų industrija. O jų nebuvo daug: „Na, palauk“, „Hiena ir Čeburaška“, „Liolekas ir Bolekas“, „Coliukė“, „Raudonoji gėlelė“ ir kitos pasakos apie kalbančią mešką, krosnį ir obelį, visokio plauko pelenių ir kvailelių istorijos. Tačiau jau po 1990-ųjų į mūsų ekranus ir radijo imtuvus pamažu ėmė plūsti holivudinė pasaka. Herojais ir herojėmis tapo MTV klipuose besifilmuojančios POP muzikos žvaigždės, glamūrinės moterys baltomis šypsenomis, kieti berniukai, Ksenos ir Konanai. Tuo metu ši pasaka dalį jaunuolių skatino svajoti apie tobulą gyvenimą, kurio privalomi komponentai buvo grožis, meilė, laimė, turtas ir šlovė. Būtent tokio gyvenimo ekranizacija tapo 1992 metais sukurtas filmas „Asmens sargybinis“ su Whitney Houston ir Kevin Costner, ne vieną privertęs tyliai pasvajoti apie supergyvenimą ir siekti tobulybės.
Mūsų ekranus pasiekus Holivudo idėjoms, vaikai jau nebenorėjo būti ledų pardavėjais, taksistais ar kosmonautais, jų svajonės išaugo, išsiplėtė, tapo drąsesnės. Galima manyti, kad šiuolaikiniai vaikai kuria visai kitokią galimybių fantaziją nei prieš 30 metų svajoję vaikai. Šiandien vaikų fantazijose daugiau vietos skirta antžmogiškoms savybėms, neegzistuojančioms būtybėms, o supergalia siekiama ne tik tobulo gyvenimo, bet ir šiuolaikinio mokslo, mokslinės fantastikos filmų bei videožaidimų išpopuliarintų galimybių. Šiuolaikiniai vaikai ir jaunuoliai norėtų skraidyti, teleportuotis, būti visagaliai, valdyti gamtos stichijas, mintis ir laiką, viską žinoti, gebėti ir būti nemirtingi. Nebepakanka būti tobuliems, norima kažko daugiau. Istorikas Yuval Noah Harari savo knygoje „Homo dzeus“ rašo, kad žmogus jau seniai sunaikino Dievą, nes juo tapo pats užvaldydamas gamtą, pavergdamas gyvūnus, įvaldydamas resursus ir kurdamas technologijas, kurios pagrįstai leidžia svajoti apie antžmogiškas galias, amžiną jaunystę ar nemirtingumą. O gal vaikų ir paauglių trokštamos supergalios tėra būdas pabėgti nuo realybės? Gal tapatindamiesi su „Marvel“ komiksų personažais ir jų supergaliomis vaikai tenori pasislėpti ir pailsėti nuo to, kas vyksta šalia?
Šiame tekste rašysiu apie vaikus ir jaunuolius. Pati auginu du vaikus ir kasdien bandau įsivaizduoti, ką reiškia būti vaiku ir jaunuoliu šiandien. Ir neturiu aiškaus atsakymo. Tikrai žinau, ką man pačiai praeityje reiškė būti vaiku ar paaugle, tačiau žvelgdama iš suaugusio žmogaus pozicijų nežinau, ką dabar reiškia būti vaiku ir paaugliu. Sakoma, niekada neteisk žmogaus, nepabuvęs jo batuose. Nors teisti nieko nesiruošiu, bet į vaikų batus mėginu įlipti kasdien. Ir kartais pradedu nerimauti, ar mes, suaugusieji, išties sukūrėme ir kuriame geresnį pasaulį savo vaikams?
Norėdama bent iš dalies atsakyti į šį klausimą, pasinaudosiu kelių tyrimų įžvalgomis. Pasirinkau pandemijos laikotarpiu ar prieš ją vykusius tyrimus. Vis tik 2022 metai pasaulį pasitiko ne tik su besitęsiančia pandemija, bet ir Putino karu prieš Ukrainą. Tad aplinkybės, nuotaikos ir sąlygos, kuriomis tenka gyventi vėl drastiškai kinta ir po kol kas nėra aišku, kuria kryptimi. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad aktyvūs karo veiksmai prieš Ukrainą bei intensyvi atsakomoji Lietuvos bei kitų valstybių reakcija į juos prasidėjo prieš kelias savaites, šių įvykių poveikio vaikams ir paaugliams šiame tekste neanalizuosiu, nes dar per anksti daryti bet kokias prielaidas ir išvadas. Taigi didžioji dalis informacijos bus apie pandemijos ir jos valdymo pasekmes vaikams ir paaugliams bei iki pandemijos egzistavusias problemas, kurios paaštrėjo minimu laikotarpiu.
Štai didelės apimties tarpdisciplininėje mokslo studijoje „Vaikai karantine“ VU mokslininkai analizavo nuotolinio mokymo ir ugdymo poveikį vaikų ir paauglių psichinei sveikatai, emocinei savijautai, socializacijai ir mokymosi pasiekimams bei motyvacijai. Tyrimas parodė, kad nuotolinis mokymasis išryškino ir paaštrino įvairius mūsų visuomenėje egzistuojančius socialinės nelygybės aspektus. Pastebėta, kad vaikai iš pažeidžiamos socialinės aplinkos menkai dalyvavo nuotoliniame ugdyme, dalis jų neturėjo tinkamų tokio mokymosi priemonių. Labai nepalanki situacija susiklostė ir žemų pasiekimų, silpną mokymosi motyvaciją ar specialiųjų poreikių turintiems mokiniams.
Tačiau mokymasis nuotoliniu būdu išryškino ne tik socialinę nelygybę, bet ir vaikų bei paauglių socialinį, psichologinį ir fizinį pažeidžiamumą. 2021 metų pavasarį pablogėjusią emocinę būseną retrospektyviai konstatavo net trečdalis vaikų, beveik tiek pat teigė apie sumažėjusį norą mokytis. Be to, sumenko vaikų socializacija, padidėjo visų amžiaus grupių vaikų žinių spragos. Studija „Vaikai karantine“ taip pat atskleidė suprastėjusią vaikų fizinę sveikatą – fiksuojama daugiau vaikų regėjimo sutrikimų, nutukimo, antsvorio, galvos skausmų ir nemigos atvejų. Ypač didele problema tapo laikas, praleidžiamas prie ekranų – jis stipriai pailgėjo ir nebesumažėjo pasibaigus karantinui.
Minėtos VU studijos rezultatus papildo ir kitų mokslininkų įžvalgos. Štai Gabrielė Repšytė, Rūta Veitaitė ir Jolanta Gasienė savo straipsnyje COVID-19 pandemijos įtaka vaikų psichinei sveikatai aptaria įvairiose šalyse bei Lietuvoje atliktų vaikų psichinės būklės tyrimų rezultatus. Autorės apžvelgė nemažai šia tema atliktų tyrimų rodančių, kad pandemijos ir karantino laikotarpiu vaikų ir paauglių nerimas reikšmingai sustiprėjo; jis buvo susijęs su depresija, o viena ir kita tiesiogiai siejosi su priklausomybe nuo išmaniųjų telefonų, interneto ir polinkiu probleminėse situacijose malšinti emocijas, o ne ieškoti sprendimo, strategijų.
Keletas tyrimų, atliktų Jungtinėse Amerikos valstijose, Italijoje, Kinijoje ir Bangladeše, atskleidė, jog įvedus karantino apribojimus vaikai dažniau nei iki pandemijos sunkiau sutelkdavo dėmesį, jiems pasireiškė dirglumo, hiperaktyvumo ir elgesio sutrikimų požymių. Nustatyta, jog išaugęs naudojimasis išmaniaisiais telefonais bei internetu dažnai sąlygoja ne tik jau aptartus elgesio sunkumus, prastesnę miego kokybę, bet ir didina vaikų nerimą, lemia prastesnius mokymosi rezultatus, blogesnius santykius su aplinkiniais ir didesnę depresijos riziką.
Vis dėlto nemažai tyrimų rodo, kad pandemijos laikotarpis tik išryškino ir apnuogino mūsų vaikų ir paauglių socialinį, psichologinį ir fizinį pažeidžiamumą, o ne kėlė iš esmės naujų problemų. Unicef 2020 metų ataskaitoje „Worlds of Influence Understanding What Shapes Child Well-being in Rich Countries“ buvo analizuojamos 38 šalys (kai kuriais aspektais 41 šalis). Lietuva pagal vaikų psichinę sveikatos būklę atsidūrė tik 36 vietoje, pagal įgūdžius – 33-ioje, pagal fizinę sveikatą 20-oje vietoje. Lietuvoje taip pat fiksuotas labai aukštas savižudybių lygmuo tarp 15–19 metų jaunuolių.
Kalbant apie fizinę sveikatą, Lietuvos vaikų antsvoris, lyginant su kitomis šalimis, neišsiskyrė neigiama prasme, tačiau duomenys rodo, kad kas penktas vaikas turėjo antsvorį. Matyt, ši problema yra ne lokali, o gana paplitusi daugelyje išsivysčiusių šalių ir kyla dėl sveikatai žalingo gyvenimo būdo paplitimo – prastos ir per gausios mitybos, mažo ar menkstančio fizinio aktyvumo, ilgo sėdėjimo prie ekranų. Kalbant apie laiką, kurį vaikai praleidžia prie ekranų, pastebima, kad Lietuvoje nuo 2015 metų iki 2019 metų vaikų praleidžiamas laikas internete pailgėjo net 50 minučių – nuo 120 iki 170 minučių per dieną. Reikia pabrėžti, kad šie duomenys rodo priešpandeminę situaciją, taigi tikėtina, jog dabar prie ekranų praleidžiama žymiai daugiau laiko.
Labai svarbus rodiklis, rodantis šeimos gerovės situaciją šalyse, yra galimybė šeimoms gauti pagalbos ištikus sunkiai situacijai ar krizei, prireikus vaiko priežiūros, ligonio slaugos ar kitų svarbių kasdienių paslaugų. Paaiškėjo, kad Lietuvoje absoliuti didžioji dalis tėvų tokios pagalbos gali tikėtis tik iš šeimos ar draugų, bet ne iš institucijų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vaikų skurdo rodiklį. Lietuvoje maždaug kas penktas vaikas tiriamuoju laikotarpiu gyveno skurde (24 proc.). Paradoksalu, bet kalbant apie politinį ir socialinį kontekstą Lietuvoje buvo matomas labai didelis skirtumas. Pavyzdžiui, Lietuva pagal socialinės, švietimo ir sveikatos politikos sferas (t. y. pagal įstatyminę bazę) buvo atitinkamai – 15, 2 ir 9 vietoje iš 41 vertintos valstybės. Tai sufleruoja, kad situacija šalyje vertinant socialinės, švietimo ir sveikatos politikos būklę yra gana gera kitų valstybių atžvilgiu. Tačiau pagal kitus rodiklius, kurie demonstruoja šių politinių sričių praktinį veiksmingumą, Lietuva yra tik 30-oje vietoje visose srityse. Tai rodo, kad susiduriama su dideliu atotrūkiu tarp egzistuojančios įstatyminės bazės ir jos realizavimu bei praktiniu pritaikymu visuomenėje, dėl to nemaža dalis šeimų Lietuvoje yra ekonomiškai ir socialiai pažeidžiamos. O tai sąlygoja ir vaikų bei jaunuolių visokeriopą pažeidžiamumą – socialinį, emocinį, ekonominį ir fizinį.
Vaikų situacija Lietuvoje nuteikia gana pesimistiškai ir leidžia daryti prielaidą, kad vaikai bei jaunuoliai svajodami ir fantazuodami apie įvairias supergalias ne tik žaidžia ir pokštauja, bet ir mėgina pabėgti nuo realybės bei sunkumų. Bet pamėginkime į vaikų pasirinktas supergalias pasižiūrėti kiek įdėmiau. 2021-aisiais Kauno apskrities viešoji biblioteka drauge su Klaipėdos ir Panevėžio apskričių viešosiomis bibliotekomis atliko tyrimą „5–8 klasių moksleivių skaitymo įgūdžių ir socialinių santykių problematikos identifikavimas“ Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio regionuose. Tyrimas apėmė labai daug temų, tokių kaip vaikų skaitymas, patinkantys personažai, kompiuterinių žaidimų įpročiai, savęs vertinimas įvairiose situacijose, patinkančios temos ir laisvalaikio būdai, bet čia aptarsiu tik klausimus, susijusius su trokštamomis supergaliomis ir aktualiomis problemomis, kurias vaikai ir jaunuoliai norėtų išspręsti pasitelkdami ypatingus gebėjimus. Paklausti „Kokią supergalią norėtum turėti?“, vaikai ir jaunuoliai dažniausiai nurodydavo gebėjimą skraidyti, būti nematomiems, skaityti kitų mintis, valdyti laiką, teleportuotis, būti nenugalimiems, valdyti gamtos stichijas, burti, būti visažiniams, visą gebantiems ir ypač greitiems. Daugiau nei pusė apklaustų vaikų ir jaunuolių nurodė, kad, pasitelkdami supergalias, norėtų spręsti įvairias asmenines ir visuomenines problemas. Aktualiausios problemos, kurios rūpėjo vaikams ir jaunuoliams, buvo susijusios su tarpusavio santykiais, mokymusi ir motyvacija mokytis, savęs nepakankamumu bei pasaulinėmis negandomis. Tarpusavio santykių problemos aprėpė patyčias, vienišumą, norą susirasti draugų, nesusikalbėjimą su tėvais ar kitais suaugusiaisiais. Kalbėdami apie mokymosi iššūkius vaikai ir jaunuoliai dažniausiai didžiausią problemą matė savyje. Šioje srityje ypač išryškėjo savęs kaip „nepakankamai gero“ vertinimas ir noras būti protingesniems, daugiau žinantiems, geriau besimokantiems. Savo žinių trūkumą vaikai ir jaunuoliai siejo su nepakankamai gerais mokymosi rezultatais ir pažymių vertinimo sistema, kuri skatina ir palaiko nevisavertiškumo jausmus. Kitos aktualios problemos, susijusios su mokykla, buvo mokymosi motyvacijos silpnėjimas ar visiškas praradimas, kurį lemia per dideli krūviai, nepasitenkinimas mokymosi aplinka, baimė klysti ir nenoras lankyti mokyklą. Laiko valdymo galia, vaikų ir jaunuolių manymu, padėtų spręsti tokias jiems aktualias problemas kaip didelis mokymosi ir pareigų krūvis, kaltės jausmas ir baimė klysti. Vaikai rašė, kad sustabdžius laiką galėtų pailsėti, sumažinti kasdienį krūvį, ištaisyti visas savo klaidas ir nebebijoti klysti.
Nepilnavertiškumo pojūčiai vaikams ir jaunuoliams kildavo ne tik dėl mokymosi problemų, bet ir išvaizdos, charakterio, emocinės būsenos ir bendravimo įgūdžių. Ketvirtadalis troško būti drąsesni, aktyvesni, labiau pasitikintys savimi, gebėti sklandžiai perteikti savo mintis, kontroliuoti savo reakcijas, nebijoti bendrauti virtualiai ir gyvai, būti gražesni, atletiškesni, lieknesni, patrauklesni. Tikėtina, kad nepasitenkinimas savimi vaikams ir jaunuoliams kyla ne tik dėl mokykloje keliamų reikalavimų, į kritiką orientuotos vertinimo sistemos, lyginimosi su kitais bei didelių lūkesčių, kuriuos jie kelia sau ar jiems kelia artimieji, bet ir dėl socialinių tinklų poveikio savivertei. Instagraminė prabanga, filtrų kultūra ir virtualioji tobulybė vaikams ir jaunuoliams gali kelti labai didelę įtampą save konstruojant ir matant, nes nepagražinta realybė gali pasirodyti per daug nepriimtina blizgančioje ekranų šviesoje.
Galiausiai vaikai ir jaunuoliai minėjo tokias pasaulines negandas kaip COVID-19 pandemijos keliami iššūkiai, nesantaika, nepriteklius, badas, neteisybė, klimato kaita. Jas norėtų išspręsti trečdalis apklaustųjų, jei tik galėtų. Dažniausiai minėti probleminiai laukai sufleruoja, kad svarbiausi sunkumai kilo artimoje aplinkoje ir kasdienybėje. O supergalios gali pasitarnauti ne tik žaidžiant ir fantazuojant, bet ir bandant bent teoriškai spręsti rūpimas problemas.
Grįždama prie klausimo „ar mes sukūrėme ir kuriame geresnį pasaulį savo vaikams?“ noriu save sukritikuoti. Manau, kad tokia klausimo formuluotė labai išaukština suaugusių žmonių vaidmenį, klaidinančiai programuoja mus į vaikus žvelgti tik kaip į objektus, o ne bendrakeleivius iš, kurių galima mokytis ir maskuoja paprastą tiesą, kad vaikai labai dažnai yra mūsų atspindžiai, reprezentuojantys ne savo, bet suaugusių pasaulio ypatumus. Jei jie susiduria su fiziniais, psichologiniais, emociniais, mokymosi ar bendravimo sunkumais, tai greičiausiai ir mes, suaugusieji, su jais susiduriame; jei jie praleidžia labai daug laiko prie ekranų, galbūt ir mes esame nuo jų priklausomi; jei jie nepakankamai juda, galbūt ir mes nepakankamai judame; jei jiems lengviau bendrauti virtualiai, galbūt ir mums taip bendrauti lengviau; jei jie pervargsta dėl laiko stokos, įtemptos dienotvarkės ir skubėjimo, turbūt ir mes pernelyg skubame; jei jie vis labiau nerimauja ir prasčiau miega, tikriausiai ir mums tai būdinga. Taigi norėdami sukurti vaikams geresnį gyvenimą, pirmiausia turime atidžiai ir kritiškai pažiūrėti į save, pamėginti išgyti nuo nerimo, priklausomybių, baimių, skubos, žalojančios konkurencijos, godumo, neteisingumo, kūno sąstingio ir geresnį pasaulį kurti ne tik savo vaikams, bet ir sau ir esančiam šalia, bei dažniau paklausti, ką padariau šiandien, kad kitam būtų geriau gyventi?
Dar norėčiau pasidalyti keliomis vaikų mintimis apie spręstinas problemas. Juk jos didžia dalimis apie mus, suaugusiuosius.
- Padaryčiau taip, kad visi žmonės būtų tolerantiški, suprastų ir priimtų tave tokį, koks tu esi
- Norėčiau būti protingesnis
- Norėčiau mokėti išnykti
- Gyvūnų žudymas
- Norėčiau, kad brolis būtų didelis ir nereikėtų prižiūrėti
- Labiau pasitikėti savimi
- Įveikti jaudulį
- Norėčiau, kad tėvai visada klausytų mano nuomonės
- Kad tėvai mane suprastų
- Tėtį turėti
- Mažiau paisyti, ką kiti pasakys ir ką mano apie tave
- Niekas mano problemų neišspręs
- Nugalėti priešus, kad manęs neskriaustų
- Jog atsirastų daugiau gero laiko, kuriuo galėčiau mėgautis
- Turėti geresnį gyvenimą
- Kaip pakeisti savo išvaizdą
- Pasidaryti gražesnei
- Žmonių nepasitikėjimas savimi
- Sunaikinti viso pasaulio ginklus
- Kodėl aš negaliu ilgiau pailsėti
- Tėtį susigrąžinti
- Kad nebūtų patyčių ir muštynių
- Pinigų problema
- Pinigų sunaikinimas ir naujos pasaulio tvarkos kūrimas
Tekstą parengė
Ieva Dryžaitė
Naudota literatūra:
- Jusienė, R., Būdienė, V., Gintilienė, G., Girdzijauskienė, S., Stonkuvienė, I. (2021). Vilniaus universiteto leidykla. Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės ir galimybės ekosisteminiu požiūriu. Nuoroda internete: https://www.fsf.vu.lt/dokumentai/Nuotolinis_vaiku_ugdymas_pandemijos_del_COVID-19_metu.pdf
- Gromada A., Rees, G., Chzhen, Y. with contributions from Dominic Richardson, Celine Little and David Anthony, 2020. Innocenti Report Card 16, Worlds of Influence Understanding What Shapes Child Well-being in Rich Countries. Unicef, 2020
- Repšytė, G.,Veitaitė, R., Gasienė, J. (2021) COVID-19 pandemijos įtaka vaikų psichinei sveikata.Literatūros apžvalga. Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 – Volume 9 | Issue 3. Electronic – ISSN: 2345-0592
- KAVB, PAVB ir KLAVB tyrimas „5–8 klasių moksleivių skaitymo įgūdžių ir socialinių santykių problematikos identifikavimo“ . 202. Nuoroda internete https://www.kvb.lt/images/vaizdai/2021/Tyrimo-5-8-klasiu-moksleiviu-skaitymo-igudziu-ir-socialiniu-santykiu-problematikos-identifikavimas-ataskaita.pdf
Nuotrauka Unsplash/TK
