Nuo 1973 m. rengti „muzikiniai trečiadieniai“ išgarsino biblioteką kaip vieną iš Kauno kultūrinio gyvenimo židinių.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjo naujas bibliotekos veiklos etapas. 1993 m. Kauno apskrities viešajai bibliotekai buvo įpareigota saugoti antrąjį, archyvinį, nacionalinės spaudos egzempliorių. Jo kaupimas ir nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos rengimas tapo išskirtiniais bibliotekos bruožais. Įsteigtos Johanneso Bobrowskio vokiškų leidinių ir šveicariškų leidinių skaityklos, Kauno apskrities Europos informacijos centras, Kauno apskrities viešoji biblioteka tapo Pasaulio banko depozitine biblioteka (Pasaulio banko leidiniai).
Nuo pirmojo XXI a. dešimtmečio biblioteka ypač aktyviai skleidžia informaciją apie Kauno istorijos ir kultūros paveldą: organizuoja renginius, rengia parodas, leidžia reprezentacinius leidinius ir elektroninius žinynus. 2006 m. suintensyvėjo bibliotekos saugomo spaudos ir rankraštinio paveldo tyrinėjimo rezultatų sklaida ir populiarinimas. Įsitraukus į projektą „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtrai“, šie dokumentai pradėti skaitmeninti ir skelbti elektroninėje erdvėje.
2019 m. bibliotekos pastate, adresu Radastų g. 2, kompleksiškai pradėti įgyvendinti du investicijų projektai, finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Rekonstrukcijos metu atlikti darbai, susiję su paslaugų gerinimu ir pastato šiltinimu bei techninės būklės atnaujinimu.
2024 metų sausio 19 dieną bibliotekos pastatas Radastų g. 2 buvo atvertas visuomenei ir vartotojai aptarnaujami abiejuose pastatuose.
