Tyrimo tikslas – išanalizuoti bibliotekų specialistų patirtį įgyvendinant ,,Medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų tobulinimo” (MIRKT) programos veiklas, identifikuoti šios programos naudą tiek bibliotekų specialistams, tiek gyventojams ir išryškinti jos tobulinimo galimybes bei ateities perspektyvas.
Tyrimo uždaviniai:
- Ištirti bibliotekų specialistų patirtį dalyvaujant ir dirbant MIRKT programoje.
- Išanalizuoti subjektyvų bibliotekų specialistų MIRKT programos metodikos vertinimą.
- Išsiaiškinti bibliotekų specialistų MIRKT programos naudos ir patrauklumo gyventojams vertinimą.
- Identifikuoti MIRKT programos įgyvendinimo iššūkius, su kuriais susiduria viešųjų bibliotekų darbuotojai.
- Pateikti su MIRKT programos vykdymu, vystymu ir tobulinimu ateityje susijusias rekomendacijas.
Tikslinė grupė – MIRKT programos ugdymo veiklas įgyvendinantys viešųjų bibliotekų ir Lietuvos audiosensorinės bibliotekos edukatoriai bei programos vykdymo koordinatoriai.
Tyrimo imtis ir atranka: tyrime buvo taikomas tikslinės kriterinės imties principas. Tyrimo dalyviai buvo tikslingai atrenkami pagal šiuos du kriterijus: jie turėjo dirbti apskričių arba savivaldybių viešosiose bibliotekose ir būti įsitraukę į MIRKT veiklas (MIRKT programos edukatoriai ir/ar koordinatoriai). Tyrimo metu vykdytose grupinėse diskusijose dalyvavo 70 bibliotekų specialistų: 17 iš apskričių viešųjų bibliotekų, 7 iš Lietuvos audiosensorinės bibliotekos ir 46 iš savivaldybių viešųjų bibliotekų.
Tyrimo metodologija: Tyrime naudojamas grupinės diskusijos metodas. Tyrimo metu buvo įgyvendinta 18 grupinių diskusijų su bibliotekose dirbančiais MIRKT programos edukatoriais bei koordinatoriais. Diskusijos su apskričių ir savivaldybių viešųjų bibliotekų bei Lietuvos audiosensorinės bibliotekos specialistais vyko gyvai (5 diskusijos) ir nuotoliniu būdu (TEAMS platformoje) (13 diskusijų).
Tyrimo vykdytojai: specialistai-tyrėjai iš visų apskričių viešųjų bibliotekų asociacijai (AVBA) priklausančių bibliotekų – Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyr. metodininkė-analitikė I. Vitkauskaitė, Kauno apskrities viešosios Ąžuolyno bibliotekos sociologė-tyrėja I. Dryžaitė ir vyr. metodininkė (tyrimams) K. Kučinskienė, Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos vyr. metodininkė tyrimams ir statistikai Ž. Jonaitienė ir vyresn. metodininkė K. Aleliūnaitė, Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos vyr. metodininkė S. Juzėnienė, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos duomenų analitikės R. Marozaitė ir G. Nivinskaitė bei regiono bibliotekų strateginės plėtros skyriaus vadovė I. Girnienė, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos vyr. informacijos specialistė-tyrėja E. Lukoševičiūtė. Tyrimo veiklas ir įgyvendinimą koordinavo specialistės iš Kauno apskrities viešosios Ąžuolyno bibliotekos.
Tyrimo laikotarpis: tyrimas buvo vykdomas 2025 m. balandžio – gruodžio mėnesiais, duomenys tyrimui buvo renkami 2025 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais.
Apibendrinimas:
- Daugelio tyrimo dalyvių patirtis MIRKT programoje buvo teigiama, bet jos visuminis vertinimas priklausė nuo įvairių veiksnių. Pavyzdžiui, nuo to :
- ar dalyviai turėjo patirties panašioje srityje;
- etapo, kada įsitraukė į MIRKT programą;
- kolegų / vadovų palaikymo;
- komunikacijos tarp MIRKT koordinatorių ir edukatorių;
- konkurencinio konteksto konkrečioje vietovėje;
- patirties įgyvendinant MIRKT veiklas;
- plano laikymosi ir nuokrypių nuo jo.
- MIRKT edukatoriai turėjo skirti daug pastangų ir laiko, kad perprastų ir įveiklintų MIRKT programą – turėjo mokytis savarankiškai, adaptuoti programą tikslinėms grupėms, ieškoti aktualių ir įtaigių pavyzdžių. Šis lankstumas vertinamas teigiamai, tačiau reikalauja daug laiko.
- Dalyvavimo MIRKT programoje nauda bibliotekininkams yra labai įvairialypė – pagerėjo tyrimo dalyvių įgūdžiai, žinios, išaugo drąsa kurti ir eksperimentuoti, programa suteikė autonomijos pojūtį, sutvirtėjo tarpbibliotekinis bei tarpinstitucinis bendradarbiavimas šioje srityje, pakilo bibliotekininkų prestižas.
- MIRKT programos numanoma nauda tikslinėms grupėms yra kritinio mąstymo ir informacijos bei technologijų naudojimo žinių, įgūdžių sutvirtinimas bei socializacija.
- Pagrindinis iššūkis – tikslinių grupių pritraukimas į MIRKT veiklas.
- Kiti svarbūs iššūkiai:
- MIRKT programos nepritaikymas skirtingų galimybių bei poreikių žmonėms;
- darbo funkcijų suderinamumo ir veiklų planavimo klausimai;
- kolegų / vadovų palaikymo ar pagalbos stoka;
- emociniai sunkumai, resursų stoka;
- didelė panašių veiklų rinkoje pasiūla ir tarpinstitucinė konkurencija.
- Kompleksiniai iššūkiai – greita socialinė, politinė ir technologinė kaita, nepasitikėjimo, nuovargio, paviršutiniškumo ir abejingumo augimas visuomenėje, daugiafunkciškumo įsitvirtinimas ir plėtra bibliotekose (tai ir galimybė).
Rekomendacijos:
- Nuolatiniai MIRKT programos tobulinimai. Pastovus programos atnaujinimas, sužaidybinimas, interaktyvių sprendimų paieška, teorijos supaprastinimas, papildymas aktualiomis temomis, pavyzdžiais, užduotimis ar metodais.
- Programos prieinamumo didinimas. MIRKT programą pritaikyti įvairioms žmonių grupėms atsižvelgiant į jų skirtingas galimybes ir poreikius.
- Bendradarbiavimo ir konkurencijos balanso paieškos. Aktyviau bendradarbiauti su skirtingomis organizacijomis, kad nedubliuoti veiklų ir nekonkuruoti dėl tų pačių auditorijų dėmesio. Strategiškai planuoti veiklas (pvz. MIRKT savaitę, žygį), kad jos labiau tiktų žmonėms, bei nesidubliuotų su kitomis iniciatyvomis.
- Vietoj kiekybės – kokybė. Aktualu nebekurti daug naujo turinio (veiklų, paslaugų), programų ar iniciatyvų, bet tobulinti ir įveiklinti tai, kas jau sukurta. Užtikrinti tęstinumą.
- Savalaikė komunikacija ir viešinimas. Šias veiklas įgyvendinti anksčiau, kad būtų galimybė geriau suplanuoti savo darbą bei pakviesti žmonių į renginius.
- Resursai kokybiškam darbui ir „smulkmenoms“, apima galimybes organizuoti kokybiškus ir jaukius renginius pvz.,pasikviesti svečių, turėti tinkamą programinę ir techninę įrangą, patalpas, galimybę pavaišinti dalyvius arbata / sausainiais, apdovanoti prizais, suorganizuoti teminę išvyką ar pan.
