Arkadijus Gotesmanas (idėjos autorius, perkusininkas)
Stefanija Nosovaitė (šokėja, choreografė)
Antanas Jasenka (kompozitorius, elektronika)
Lapkričio 21 d. (penktadienį) 18. 00 val. Ąžuolyno bibliotekos Žvaigždžių salėje (Radastų g. 2, 1 a.) grupė menininkų festivalyje „IŠ ARTI“ sukurs meninį pasirodymą, skirtą Aušvice žuvusiai žydų kilmės lenkų šokėjai Franceskai Mann.
Šįmet kūrėjų komanda nori susitelkti ties garso ir judesio abstrakcija, leidžiančia netiesiogiai papasakoti tragiškos asmenybės istoriją: apie grožį ir laisvę, išgyvenimus atsidūrus siaubingose gyvenimo verpetuose. Projekte bus kuriama cinematic žanro principais – girdėti vaizdu, matyti šokiu. Franceskos Mann tragiško likimo istorija skaudžiai siejasi su šių dienų realijomis – Ukrainos kare prieš fašistinę Rusiją žuvo 147 menininkai.
Franceskos Mann gyvenimo istorija
Franceska Mann (1917–1943) gimė Lenkijos žydų šeimoje Varšuvoje. Šiame mieste mergina pradėjo mokytis Irenos Prusickos šokio mokykloje. Prieš Antrąjį pasaulinį karą ji buvo laikoma viena gražiausių ir perspektyviausių savo kartos tiek klasikinio, tiek modernaus repertuaro šokėjų Lenkijoje. 1939 m. Briuselyje vykusiame tarptautiniame šokių konkurse atlikusi savos kūrybos kompoziciją, įkvėptą Edgaro Degas paveikslų, iš 125 dalyvių Franceska Mann užėmė ketvirtą vietą. Buvo surengusi pasirodymą pagal Maurice‘o Ravelio muziką prestižinėje gimtojo miesto scenoje – Varšuvos Didžiajame teatre. Prasidėjus karui, Franceska Mann pateko į getą, kur vedė šokių pamokas ir šoko geto teatre „Femina“. 1943 m. pateko į Aušvicą.
Franceska Mann atėmė ginklą ir mirtinai sužalojo žiauriu elgesiu stovykloje pagarsėjusį karininką Josefą Schillingerį, sužeidė seržantą Wilhelmą Emmerichą ir sukėlė maištą tiesiog dujų kameros prieangyje. Franceska nusprendžia brangiai „parduoti“ savo gyvenimą. Ji apsimeta paklūstanti įsakymui ir pradeda vylingai nusirenginėti. Užsižiūrėjęs į ją, karininkas praranda budrumą, ir Franceskai pavyksta pagriebti jo pistoletą… Ji buvo sušaudyta kartu su kitomis moterimis. Franceskai Mann tuo metu buvo 26-eri.
Projekto idėja
Anglų kalbos santrumpa FM (angl. frequency modulation) vartojama dažnio moduliavimui žymėti. Radijo imtuvų gamintojai šią santrumpą ėmė vartoti ultratrumposioms bangoms žymėti. Jų ruože radijo stotys garsui perduoti naudoja dažnio moduliavimą, o televizijoje vaizdui perduoti naudojamas amplitudės moduliavimas.
Radijo klausytojas, sukiodamas derinimo rankenėlę, ieško ne moduliavimo rūšių, o reikiamo bangos ilgio arba jam atvirkščio dydžio – dažnio. Taigi šis abstraktus pasakojimas turi siekį ne tik pristatyti Franceskos Mann istoriją, bet ir ištransliuoti žmogaus vidines bangas, būsenas, skirtas grožio ir estetikos dinamikai atskleisti. Menininkų A. Jasenkos, A. Gotesmano ir S. Nosovaitės naratyvai – tai lyg radijo imtuvai, atkuriantys emocines būsenas, garsus ir vaizdinius abstrakčiu cinematic music žanru. O radijo klausytojas yra žiūrovas, kuris, žinodamas tikrą Franceskos Mann istoriją, keliaus savo garso ir vaizdo keliu, skambant A. Šenderovo baleto muzikos fragmentams, A. Jasenkos šiuolaikinio muzikos modelio ir A. Gotesmano perkusijai.
Dedikuojama Anatolijaus Šenderovo, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, 80-ties metų sukakčiai paminėti – šio 2019 m. netikėtai anapilin išėjusio kompozitoriaus baletą „Franceska Mann“ žiūrovai išvydo „Baletų triptike“, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (choreografė Edita Stundytė). Šiame pastatyme buvo susitelkta į pačios istorijos pasakojimą.
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba
Pagrindinis partneris: Kauno valstybinė filharmonija
Partneris: Ąžuolyno biblioteka
Organizatorius: VšĮ „IŠ ARTI“
Bilietų kaina: 15 Eur (nuolaidos netaikomos)
Programos trukmė – 50 min
Daugiau informacijos: isarti.lt, kaunofilharmonija.lt
Bilietai: kakava.lt
