GENIE mokymuose dalyvavę gyventojai palankiai įvertino jų turinį ir praktinę naudą. Bendras mokymų vertinimas siekė 9,06 balo iš 10. Dalyviai nurodė geriau suprantantys, kaip etiškai ir atsakingai naudotis dirbtiniu intelektu (DI), o dauguma ketino įgytas žinias taikyti kasdienybėje ir toliau gilintis į šią sritį.
Tyrimo kontekstas. Projektas „GENIE: generatyvinis dirbtinis intelektas įtraukiam švietimui ir įgalinimui“ („GENIE: Generative AI for Inclusive Education and Empowerment“) buvo įgyvendintas Lietuvoje, Slovėnijoje, Estijoje ir Italijoje. Projekto partneriai organizavo 8 valandų mokymus gyventojams, kuriuose supažindino su praktinėmis DI taikymo galimybėmis, mokė kritiškai vertinti jo kuriamą turinį ir atsakingai naudotis DI įrankiais.
Tyrimo tikslas. Išsiaiškinti, kaip GENIE mokymų dalyviai vertina savo žinių, įgūdžių ir požiūrio į DI pokyčius po mokymų, kokią mokymų naudą įžvelgia ir kaip ketina taikyti įgytas žinias bei įgūdžius.
Tyrimo metodas ir imtis. Po mokymų dalyviai buvo kviečiami užpildyti klausimyną, sudarytą iš uždarųjų ir atvirųjų klausimų. Apklausoje dalyvavo 358 žmonės, lankę penkių projekto partnerių organizuotus mokymus. Tai sudarė 73,8 proc. iš 485 mokymus baigusių dalyvių.
Tyrimo laikotarpis. GENIE projekto mokymai prasidėjo 2025 metų spalį ir baigėsi 2026 metų balandžio mėnesį. Ataskaitoje pristatomi dalyvių atsiliepimai apie mokymus, vykusius visu šiuo laikotarpiu.
Rezultatų santrauka
Tyrimo dalyviai. Moterys sudarė 76 proc. apklaustųjų, aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys – 61 proc. Gausiausia buvo 60–69 metų amžiaus grupė, sudariusi 27 proc. tyrimo dalyvių. Dar 13 proc. buvo 70 metų ar vyresni. Kiek daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) gyveno kaimiškose arba nuo didesnių miestų nutolusiose vietovėse.
Žinių ir įgūdžių pokyčiai. Mokymų dalyviai vertino, kiek mokymai padėjo pagerinti jų žinias ir įgūdžius skirtingose DI naudojimo srityse. Vertinimų vidurkiai svyravo nuo 3,84 iki 4,34 balo iš 5. Labiausiai, jų vertinimu, pagerėjo supratimas, kaip etiškai ir atsakingai naudotis DI (4,34 balo), bei gebėjimas paprastai paaiškinti, kaip jis veikia (4,33 balo). Užklausų formulavimo, DI taikymo savarankiškam mokymuisi ir turinio kūrimo įgūdžių pagerėjimas įvertintas po 4,14 balo.
Požiūris į DI. 74 proc. tyrimo dalyvių sutiko, kad mokymai paskatino juos daugiau domėtis sudėtingesnėmis DI temomis. Po 72 proc. nurodė, kad tapo atviresni DI išbandymui kasdienybėje ir mano, jog šie įrankiai gali padėti sutaupyti laiko bei pastangų. Labiau pasitikintys savo gebėjimais naudotis DI jautėsi 64 proc. apklaustųjų.
Praktinė mokymų nauda. 91 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių mokymuose išgirdo jiems naujos informacijos apie DI, 85 proc. nurodė išgirdę įdomių ir aiškių jo taikymo pavyzdžių, o 82 proc. praktines užduotis laikė naudingomis. Atsakydami į atviruosius klausimus, mokymų dalyviai pasakojo įgiję daugiau drąsos išbandyti DI, susipažinę su naujais įrankiais ir atradę būdų, kaip lengviau atlikti kasdienes užduotis.
Ketinimai taikyti įgytas žinias. 79,1 proc. tyrimo dalyvių planavo mokymuose įgytas žinias ir įgūdžius pritaikyti kasdienybėje, 75,7 proc. – toliau mokytis ir gilintis į aptartas temas, o 67,3 proc. – pasitelkti DI įgyvendinant profesinius ar asmeninius projektus. Dalytis žiniomis ir mokymų medžiaga su kitais ketino 46,4 proc. apklaustųjų.
Bendras mokymų vertinimas ir pasiūlymai. Mokymų vertinimo vidurkis siekė 9,06 balo iš 10. Aukščiausią įvertinimą skyrė 50,6 proc. apklausos dalyvių. Atsiliepimuose išsakytas poreikis skirti daugiau laiko praktinėms užduotims, sulėtinti mokymų tempą ir sudaryti galimybes tęsti mokymąsi. Taip pat siūlyta mokymų turinį ir sudėtingumą labiau derinti prie dalyvių turimų žinių bei naudojimosi DI patirties.
Pagrindinė įžvalga. Dalyvių atsiliepimai rodo, kad mokymai padėjo geriau suprasti DI galimybes ir paskatino drąsiau bei atsakingiau juo naudotis. Kartu išryškėjo poreikis skirti daugiau laiko praktikai, kad naujas žinias būtų lengviau įtvirtinti ir pritaikyti savarankiškai.
Projektą „GENIE: Generative AI for Inclusive Education and Empowerment“ bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Projekto kodas 2024-1-LT01-KA220-ADU-000250871.
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Nacionalinės agentūros požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei Nacionalinė Agentūra negali būti laikoma už juos atsakinga.