Atokvėpiui ir įkvėpimui
Ji jautė, galvojo, drebėjo dėl visko; buvo susijaudinusi, laiminga, nelaiminga, be galo dėkinga, be galo pikta.
Jane Austen, „Mansfildo parkas“
Angliškuose parkuose verda ne toks jau aristokratiškas ir santūrus gyvenimas. Dvaruose gyvenančių personažų viduje kunkuliuoja visos įmanomos emocijos. Ar esame dar kuo nors panašūs į tuos aristokratiškų taisyklių besilaikančius ir priešpiečių arbatėles geriančius personažus? Kaip skubančiame 21 a. skaityti 19 a. klasiką? Ar anglų aristokratų dramose dar galime rasti personažų, su kuriais galėtume susitapatinti?
Viena žinomiausių karalienės Viktorijos laikų rašytojų Jane Austen vis dar randa kelią į skaitytojų širdis. Jos romanai – turbūt bene vieni iš labiausiai ekranizuojamų ir cituojamų kūrinių. Visi žinome pono Darsio ir Elizabetos Benet puikybe ir prietarais apipintą meilės istoriją, bet mažiau žinoma herojė aštuoniolikmetė Fanė Prais. Jos istorija papasakota 1814 m. išleistoje knygoje „Mansfildo parkas“, ir ji dažnai laikoma sudėtingiausiu bei introspektyviausiu rašytojos kūriniu. Kitaip nei kituose Austen romanuose, kuriuose žaižaruoja šmaikštumas ir gyvybingumas, šiame romane pasirinktas santūresnis tonas, nagrinėjamos gilesnės socialinės ir moralinės problemos.
Aštuoniolikmetė Fanė Prais kadaise iš skurdžių tėvų namų persikraustė pas turtingą globėją dėdę serą Tomą į didingą jo dvarą – Mansfildo Parką. Tačiau šiame gerų manierų ir žaismingo flirto pasaulyje drovi, jautri Fanė nerado bendros kalbos su išlepintomis savanaudėmis pusseserėmis, o svarbiausia – taip ir neišdrįso atskleisti savo slaptos meilės pusbroliui Edmundui…
Drovus, tylus Fanės charakteris ir griežtas moralinis požiūris smarkiai kontrastuoja su jos pusbrolių ir pusseserių privilegijuotu ir kartais nerūpestingu požiūriu į gyvenimą bei tarpusavio santykius. Augdama Fanė tampa akyla aplink ją vykstančių santykių stebėtoja. Jos vidinis moralinis kompasas fiksuoja kitų nuopolius, bet ji užmiršta savo pačios gyvenimą. Mergina šiek tiek primena Iano McEwano romano „Atpirkimas“ personažę Brioni, kuri iš šono stebi ir vertina kitų gyvenimus.
Viena svarbiausių romano temų – tai aristokratijos socialinių ir moralinių vertybių kritika. Austen pasitelkia Fanės personažą, kad suabejotų aukštesniųjų klasių atstovų sąžiningumu, išryškindama tokias problemas kaip turto išnaudojimas ir britų prekybos vergais moralinės pasekmės, apie kurias subtiliai užsimenama pasitelkiant sero Tomo Bertramo turtus, iš dalies gaunamus iš jo plantacijos Antigvoje.
Romane, kaip ir daugumoje Austen kūrinių, nagrinėjamos santuokos, švietimo ir moters vaidmens visuomenėje temos, o Fanės personažas įkūnija dorybes ir principus, priešingai nei kiti veikėjai, kurie naudojasi vieni kitais dėl finansinės naudos ar geresnio socialinio statuso.
Skaitytojai dažnai nevienareikšmiškai vertina Fanę Prais. Kai kurie ją laiko pernelyg vienapusiška, puritoniškai paklusnia ir morališkai teisinga – energingosios ir kaprizingosios Elizabetos Benet priešingybe. Vis tik kiti vertina Fanę už jos ramų ryžtą ir gilius moralinius įsitikinimus, kurie galiausiai atveda ją į laimingą pabaigą, atitinkančią jos pačios vertybes.
Kviečiame persikelti į 19 a. „Mansfildo Parką“ ir iš naujo įvertinti klasikos reikšmę šiandieninėje visuomenėje. Gal mes niekuo nuo jų nesiskiriame?
Knygą galite užsisakyti čia.
Ąžuolyno bibliotekos literatūrologė Donata Bocullo
