Įkvėpimui
Tai nėra mūsų pasaulis su medžiais. Tai medžių pasaulis, į kurį ką tik atvyko žmonės.
Richard Powers
El. knygos versiją rasite čia.
Spausdintą knygos versiją galite užsisakyti čia.
Ir toliau bandome literatūriškai užmegzti ryšį su Ąžuolyno biblioteką supančiais medžiais, todėl šią savaitę rekomenduojame Richard Powers romaną „Medžių istorija“, 2019 įvertintą Pulitzerio premija už ambicingos apimties, sudėtingo pasakojimo ir žmonių bei gamtos pasaulio tarpusavio ryšių tyrinėjimą.
Šioje knygoje susipina devynių veikėjų, kurių kiekvienas turi unikalų santykį su medžiais, gyvenimai. Romane nagrinėjamos ne tik kiekvieno veikėjo individualios istorijos, bet ir tai, kaip tos istorijos persipina. Juos visus jungia tas pats aplinkosauginio aktyvizmo, siekiant išsaugoti senuosius miškus, tikslas.
Pasakojimas tęsiasi dešimtmečius, kad galėtume stebėti kaip keičiasi veikėjų arka*. Knygoje kiekvienas veikėjas patiria asmeninę transformaciją. Ir pati romano struktūra leidžia skaitytojams pamatyti, kaip šie veikėjai laikui bėgant vystosi ir susikerta, pabrėžiant svarbiausią temą: medžių ir gamtos svarbą mūsų gyvenime. Individualios veikėjų arkos, tarsi medžių šakos priklauso tam pačiam didžiajam pasakojimui, savotiškai „viršistorijai“ (ang. The Overstory). Būtent taip anglų kalboje skamba knygos pavadinimas. Bet čia paslėpta kiek gilesnė prasmė. Miškininkystėje ir ekologijoje terminas „viršūnė“ reiškia viršutinį miško augalijos sluoksnį, kurį paprastai sudaro aukščiausi medžiai, gaunantys daugiausia saulės šviesos. Viršūninė medžių laja atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje, nes turi įtakos šviesos sąlygoms, kritulių kiekiui ir palaiko įvairias augalų ir gyvūnų rūšis. Richard Powers romano kontekste šis terminas įgyja simbolinę reikšmę, atspindėdamas svarbiausią temą – sudėtingus medžių ir žmonių gyvenimo ryšius, ir tą didžiulę, deguonies prisotintą, priklausomybę išlikti.
Šeima pasodina po skirtingą medį kaskart gimus kūdikiui. Kalbos ir klausos negalią turinti mokslininkė išsiaiškina, kad medžiai bendrauja tarpusavyje. Tailande pašautą ir iš dangaus krentantį lakūną išgelbsti šakotas banjansas… Devyni paprasti žmonės, devynios nepaprastos istorijos.
Romane gausu aplinkosaugos temų, pabrėžiama medžių svarba ir miškų kirtimo sukeliama destrukcija. Jame nagrinėjamas sudėtingas gyvybės tinklas, kurį palaiko medžiai, ir šios trapios pusiausvyros pažeidimo pasekmės. Autorius pabrėžia, kad medžiai, nepaisant jų iš pažiūros pasyvaus egzistavimo, atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį pasaulio ekosistemoje.
Richardo Powerso rašymo stilius dažnai apibūdinamas kaip lyrinis ir poetinis. Jis naudoja sudėtingą pasakojimo struktūrą, keičia perspektyvas ir laiko linijas. Jo prozoje gausu metaforų ir simbolizmo, čia persipina mokslas ir filosofija. Devyni romano veikėjai atstovauja skirtingus žmogaus santykio su gamta aspektus:
- Nicholas Hoel: jo linija vaizduoja šeimos istoriją, glaudžiai susijusią su medžiais, ir įkūnija kartų ryšį su gamta.
- Mimi Ma: atspindi technologijų poveikį aplinkai kaip kompiuterinių žaidimų dizainerė, kuri suvokia savo darbo ekologines pasekmes.
- Adamas Appichas: išgyvena dvasinę transformaciją per gilią patirtį miške, pabrėžiančią transformuojančią gamtos galią.
- Patricia Westerford: būdama mokslininkė ir aplinkosaugininkė, ji prisideda prie mokslinės perspektyvos, tyrinėdama medžių ir miškų ekologines subtilybes.
- Douglas Pavlicek: vaizduoja karo poveikį gamtai ir žmonių ryšiams, pabrėždamas konfliktų pasekmes aplinkai.
- Olivia Vandergriff: išgyvena asmeninę transformaciją, atspindinčią žmonių galimybes iš naujo atrasti ryšį su gamta ir tapti aplinkosaugos aktyvistais.
- Rėjus Brinkmanas: iliustruoja miškų kirtimo pasekmes bendruomenėms ir atskiriems žmonėms, pabrėždamas žmogiškąją aplinkos niokojimo kainą.
- Dorothy Cazaly: nagrinėja kultūrinius ir istorinius žmonijos santykio su medžiais aspektus, siūlydama tradicijomis ir paveldu pagrįstą požiūrį.
- Neelay Mehta: kaip technologijų industrijos atstovė, vaizduoja technologijų ir gamtos sankirtą, tyrinėdama teigiamų pokyčių galimybes pasitelkiant novatoriškus sprendimus.
Jų skirtingos istorijos tarpusavyje susijusios, o individualios kelionės prisideda prie visa apimančio pasakojimo. R. Powersas priverčia skaitytojus įsijausti į jų kovas ir pergales, pabrėždamas, kad ateitis priklauso nuo mūsų visų.
1957 m. gimęs Richardas Powersas paauglystėje gyveno Tailande. Jis groja violončele ir saksofonu, prieš tapdamas rašytoju mokėsi fizikos ir programavimo. Autorius yra įvertintas daugybe literatūros apdovanojimų, taip pati Pulitzerio premija (2019).
Jūs ir jūsų kieme augantis medis esate kilę iš bendro protėvio. Prieš pusantro milijardo metų jūsų keliai išsiskyrė. Tačiau net ir dabar, po milžiniškos kelionės skirtingomis kryptimis, tas medis ir jūs vis dar turite ketvirtadalį bendrų genų. . . .
Richard Powers Medžių istorija (2020)
* Veikėjo arka – tai veikėjo transformacija ar vidinė kelionė istorijos eigoje. Jei istorija turi personažo arką, personažas istorijos pradžioje pristatomas kaip vienokio tipo žmogus ir palaipsniui virsta kitokiu žmogumi, reaguodamas į besikeičiančius istorijos įvykius.
