Informacija
iBiblioteka
DUK

#SavaitėsKnyga Alessandro Baricco „Jūra vandenynas“

#SavaitėsKnyga Alessandro Baricco „Jūra vandenynas“

Atokvėpio vasarai 

Atbanguojanti vasara jau čia! Ar jau išsirinkote, ką šią vasarą skaitysite, kur skaitysite ir kaip skaitysite?

Jeigu savaitės knygos rekomendacijos neužtenka, pasinaudokite pasiūlymu gauti suasmenintas knygų rekomendacijas vasarai!

Skiltis „Bibliotekininkas rekomenduoja“ padės greičiau rasti jus dominančias knygas. Užpildžius anketą čia, bus pasiūlytos knygos pagal jūsų pamėgtą žanrą, temas, laikotarpį. 

Tai jūros pakrantė. Nei sausumos, nei jūros. Tai vieta, kurios nėra.

– Alessandro Baricco, „Jūra vandenynas“

„Jūra vandenynas“ – italų rašytojo Alessandro Baricco romanas, pirmą kartą išleistas 1993 metais. Šioje lyrinės prozos knygoje susipina fantastikos, romantikos ir filosofinių apmąstymų elementai. Romano veiksmas vyksta paslaptingoje, beveik mitinėje pajūrio „Almajerio“ užeigoje, pasakojama apie kelių veikėjų gyvenimus, kurių istorijos sudėtingai ir poetiškai susipina. Tai tarsi trys knygos vienoje. Kiekvieną galima skaityti atskirai, tačiau visos istorijos įsisupa į to paties pasakojimo verpetų jūrą. A. Baricco rašo poetiškai ir įtaigiai, dažnai nutrindamas ribas tarp realybės ir fantazijos. Pasakojime keičiasi skirtingi požiūrio taškai, vartojama kalba turtinga ir jausminga, panardinanti skaitytoją į romano vandenis, kuriuos perplaukti reikalingas tam tikras balastas. 

Alessandro Baricco (Alesandras Bariko, g. 1958 m.) – italų literatūros fenomenas. Filosofas, muzikos kritikas, vienas populiariausių italų rašytojų pasaulyje. Jis yra parašęs 11 romanų, „Jūra vandenynas“ – antrasis iš jų.

Pirmoji knyga

„Almajerio“ užeiga – tai ypatinga vieta, kurioje įvairūs veikėjai ieško prieglobsčio arba bėga nuo savo praeities. Tarp jų – Elizevina, jauna mergina, serganti neįvardyta liga; jos tėvas, kuris tikisi, kad jūros oras ją išgydys; profesorius Bartelbumas, tyrinėjantis jūros ribas, ir paslaptingas dailininkas Plasonas, bandantis savo drobėse įamžinti jūros esmę.

Antroji knyga

„Jūros gelmės“ – čia toliau gilinamasi į veikėjų istorijas. Išsiplėtoja tragiška Elizevinos istorija, o Bartelbumo mokslinis smalsumas jūrai tampa jo egzistencinių ieškojimų metafora. Plasono paveikslai atskleidžia gilesnes tiesas apie jo objektus ir jį patį.

Trečioji knyga

„Sugrįžimo giesmės“. Kulminacinis momentas visus veikėjus suburia per smarkią audrą. Jų istorijos susilieja, jie susiduria su savo vidiniais demonais ir troškimais. Jūra – tiek fizinė, tiek metaforinė būtybė – atlieka pagrindinį vaidmenį jų transformacijose.

Tai yra

eilėraštis

su garsu

jūros

parašytas kaip

proza.

– Jana, „Goodreads“

Tris „knygas“ viename romane vienijančios temos: 

  • Jūra – pagrindinis nežinomybės, begalybės ir pasąmonės simbolis. Ji yra veikėjų įkvėpimo, baimės ir gijimo šaltinis.
  • Gijimas ir transformacija: kiekvienas veikėjas siekia fizinio, emocinio ar dvasinio išgydymo ar transformacijos. Jūra ir užeiga tarnauja kaip jų kelionių katalizatoriai.
  • Persipynę gyvenimai: romane nagrinėjama, kaip iš pirmo žvilgsnio nesusiję gyvenimai gali susikirsti ir daryti vienas kitam didžiulę įtaką.
  • Prasmės ieškojimas: daugelis personažų ieško prasmės, nesvarbu, ar tai būtų moksliniai tyrinėjimai, ar meninė kūryba, ar asmeninis atpirkimas.

Šis romanas – meilės ir keršto, vienatvės ir vilties istorijos. Šimtai būdų gyventi ir mirti. Klausydamasis tų istorijų, nuolat girdi jūros ošimą.

Linkiu vasarą rasti daugiau laiko atokvėpio ir skaitymo pertraukoms.

Knygą galite užsisakyti čia.