Balys Dvarionas „Pjesės violončelei“
Leidinio sudarytojas Jurgis Dvarionas pristato lietuvių muzikos klasiko, kompozitoriaus, pianisto, dirigento, pedagogo bei profesoriaus – Balio Dvariono (1904-1972) pjesių violončelei rinktinę.
B. Dvarionas tarpukario Lietuvoje nuolat koncertavo su geriausiu violončelininku Povilu Berkavičiumi. Išgirdęs taip skambant violončelę, pajutęs jos išraiškos galią ir virtuozinio žėrėjimo įtaigą, kompozitorius visą gyvenimą gėrėjosi šiuo instrumentu. Bendras muzikavimas su violončelininkais tęsėsi ir sovietmečiu. Daug koncertavo su žymiausiais to meto menininkais, tačiau violončelininkų spaudžiamas ką nors kurti ne kartą pažadėdavo, bet rašyti neskubėdavo.
B. Dvarionas buvo sulaukęs kvietimo sukurti koncertą violončelei, tačiau tuo metu kompozitoriaus mintis jau buvo užvaldžiusi kita idėja. „Sustojau ties savotiška sau problema – sonata smuikui su fortepijonu, – dalijosi savo sumanymais laiške Vladui Jakubėnui į Čikagą. – Jau kiek nuo seniau noras dar kartą susidurti su smuiku neduoda ramybės. Keista, bet netraukia žemo skambėjimo instrumentai. Nei cello, netgi viola, netraukia ir blogai juos girdžiu.“ Vartant sonatos smuikui eskizų lapus kartais žvilgsnis užkliūva už violončelei skirtos muzikos nuotrupų. Matyt, garbiojo maestro pasiūlymas neliko be atgarsio ir po kurio laiko gimė nauja, originali B. Dvariono pjesė violončelei.