„Etnografinis opartas: tekstilės tradicija“ [parodos katalogas] sudarytojos Živilė Paipulaitė, Indrė Urbelytė
![„Etnografinis opartas: tekstilės tradicija“ [parodos katalogas] sudarytojos Živilė Paipulaitė, Indrė Urbelytė](https://azuolynobiblioteka.lt/wp-content/uploads/2023/10/14641_16756_regular_etnografinis-opartas-315x430.jpg)
2022 m. lapkričio 30 dienos ir 2023 m. balandžio 30 dienos laikotarpiu Kazio Varnelio namų-muziejuje vyko paroda pavadinimu „Etnografinis opartas: tekstilės tradicija“. Ji skirta Kazio Varnelio mamai Teofilei Domarkaitei-Varnelienei, kuri buvo audėja. Ši paroda pristatė XX a. 7 dešimtmečio optinio meno kryptį, vadinamą opartu, kuri yra pagrįsta regėjimo fiziologija ir psichologija. Opartas siekia sukurti gilumos, judėjimo, pulsavimo ir mirgėjimo įspūdį drobės plokštumoje, sukuriant individualios žiūrovo akies, kuri sujungia atskiras geometrines figūras į raibuliuojančius raštus.
1930-aisiais metais dailės istorikas Paulius Galaunė, Lietuvos profesionaliosios muziejininkystės pradininkas ir Kazio Varnelio mokytojas, susiejęs lietuvių liaudies audinius su tapyba, įžiūrėjo juose du svarbiausius meninius elementus: spalvą ir piešinį – grafinį raštą, kilusį iš linijos. Paroda „Etnografinis opartas: tekstilės tradicija” aktualizavo autentiškus XIX a. – XX a. I p. lietuvių optinių raštų tekstilės aspektus ir sukūrė vizualines sąsajas su Kazio Varnelio kompozicijomis.
Paroda tyrinėjo, kodėl žmonės kūrė tokius vizualinius žaidimus, kurie paverčia plokštumą sfera ir leidžia mums pažvelgti į bedugnę iš naujos perspektyvos. Nors optinės iliuzijos kūrimo technikos atsirado gerokai anksčiau, XX a. 7 dešimtmetyje op-art meistrai jas išgrynino ir konceptualizavo. Abstrakčioje optinio meno meistro Kazio Varnelio tapyboje taip pat galima įžvelgti lietuvių liaudies meno, ypač tekstilės, įtaką. Jo darbus galima vertinti kaip tradicinių ornamentų ir konstruktyvių industrinių struktūrų jungtį.