Elin Cullhed „Euforija“
Tai pasakojimas apie moterį, kuri bando suderinti kelis, rodos, nesuderinamus vaidmenis: geniali kūrėja, trokštanti pripažinimo ir erdvės rašyti, atsidavusi motina, paskendusi sauskelnių, košių ir buities rutinoje, mylinti žmona, kankinama pavydo, aistros ir griūvančios santuokos nuojautos.
Silvijos gyvenimą, kupiną spindesio ir vilčių, sugriauna išdavystė ir pareigų našta. Tai, kas kadaise atrodė kaip pastoralinė šeimos idilė, virto spąstais.
Santuoka su Tedu Hadžesu žlunga, o moteris ima vis dažniau iš naujo atrasti savo balsą, ieškoti stiprybės bei jėgos. Nepaisant kasdienybės chaoso joje dega kūrybinė liepsna, bet buitis grasina ją užgesinti. Silvija atsigręžia į save – į motiną, rašytoją, kūrėją – siekdama paskutinį kartą iš naujo pažvelgti į pasaulį.