Etninė kultūra atskleidžia tautos istorinę patirtį, vertybes ir pasaulėžiūrą. Jos pažinimas kuria gyvą ir prasmingą ryšį tarp praeities ir dabarties, ugdo pagarbą tradicijoms, padeda žmonėms suvokti savo tapatybę ir vietą bendruomenėje, veikia kaip jungianti ir stiprinanti jėga.
2025 m. Ąžuolyno bibliotekoje įgyvendintas projektas „Etnoąžuolynas: paveldo pažinimo ir kūrybos erdvė“ parodė, kad etninė kultūra artima įvairaus amžiaus žmonėms, o biblioteka veikia kaip atvira, bendruomenę telkianti ir vertybes formuojanti erdvė. Visus metus kauniečiai ir miesto svečiai dalyvavo projekto renginiuose – koncertuose, paskaitose, amatų dirbtuvėse, parodose, ekskursijose ir edukacijose, – kur galėjo ne tik įgyti žinių, bet ir kūrybiškai prisiliesti prie gyvųjų tradicijų.
Etnologės dr. Astos Venskienės parengtose paskaitose gilinomės į tradicinio lietuvių liaudies meno formas, technikas, ornamentiką, panaudojimą buityje ir šventinėje apeiginėje aplinkoje. Apžvelgtos popieriaus karpinių, kiaušinių marginimo, kaimiškojo interjero puošybos tradicijos, į UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktos vertybės – kryždirbystė ir senoji sakralinė lietuvių skulptūra, šiaudinių sodų rišimo tradicija. Juostų audimo technikas, raštus ir etnoregioninius savitumus pristatė etnologė, lietuviškos tekstilės tyrinėtoja dr. Inga Nėnienė.
Su tradicinių sutartinių giedojimo būdų įvairove, jų apeiginėmis prasmėmis supažindino grupė „Trys keturiose“ (vad. prof. dr. Daiva Vyčinienė) ir Garliavos kultūros centro sutartinių giedotojų grupė „Mėta“ (vad. Nijolė Grivačiauskienė). Džiaugiamės susitikimu su jaunimo ansambliu „Bromos“ (vad. Matas Macevičius, Emilija Vaiginytė) ir etnomuzikologe Laura Lukenskiene, pasidalijusiais mažiau pažįstama kantičkinio giedojimo patirtimi. Šiais muzikiniais renginiais prisijungėme prie visoje Lietuvoje minimų Lietuvių liaudies dainų metų.
Paskaitas lydėjusios tradicinių amatų dirbtuvės sulaukė didelio susidomėjimo. Jas vedė ilgametę edukacijos patirtį sukaupę, savo amatą puikiai išmanantys tautodailės meistrai: Adolfina Germanavičienė, Vitas Gulbinas, Vita Tomkutė-Taujanskienė, Asta Vandytė, Rasa Jazerskienė, Inga Nėnienė, Birutė Račkaitienė, Vida Sniečkuvienė. Dirbtuvių dalyviai išbandė popieriaus karpinių, pynimo iš vytelių, siuvinėjimo, margučių marginimo vašku, skrynelių dekoravimo, juostų audimo skieteliu bei vijimo kortelėmis, šiaudinių sodų rišimo technikas. Susitikimų metu užmegzta naujų pažinčių, netrūko geros nuotaikos ir smagių pokalbių. Vykdant projektą išleistas 2026 m. stalo kalendorius, kuriame pristatomi amatų dirbtuves vedusių tautodailininkų darbai, atspindintys lietuviškų amatų tradiciją, jos raidą.
Lietuvių liaudies menui bei amatams ypač daug dėmesio skirta Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu. Siekiant atskleisti tuo metu vyravusias tendencijas, dr. Asta Venskienė parengė dvi leidinių parodas iš bibliotekos fonduose saugomų kolekcijų. Pirmojoje parodoje „Liaudies meno propagavimas tarpukariu – nuo pažinimo iki interpretavimo“ eksponuoti tarpukariu ir vėliau emigracijoje leisti tautinės kultūros tyrėjų darbai. Gruodžio pradžioje pradėjo veikti ilgalaikė virtuali paroda „Tautodailė ir tautinis stilius tarpukario periodikoje“, kviečianti pasižvalgyti po to meto laikraščių bei žurnalų puslapius ir detaliau patyrinėti, kaip tautinio stiliaus apraiškos formavo kultūrinę tapatybę, prisidėjo prie tautinio atgimimo judėjimo.
Minėdami antrąsias Kauno modernizmo architektūros įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą metines, rugsėjį ir spalį kvietėme kauniečius į temines ekskursijas „Tautinis stilius Kauno moderniojoje architektūroje“. Ąžuolyno bibliotekos darbuotoja istorikė, gidė Skaidra Grabauskienė ekskursijų dalyvius supažindino su XX a. pirmojoje pusėje Kauno Naujamiestyje iškilusiais pastatais, kuriuose susipina modernizmo dvasia ir tautinio meno elementai.
Gausus jaunų šeimų būrys dalyvavo žaismingose folkloro edukacijose „Etnorytmečiai šeimoms“. Su mažyliais į biblioteką atvykusios mamos ir tėčiai mokėsi liaudiškų dainelių, lopšinių, ratelių, senųjų tradicinių lietuvių žaidinimų, stiprinančių glaudžius emocinius tarpusavio ryšius. Už gyvą, įtraukiančią patirtį esame dėkingi edukatorėms, šeimų folkloro mokyklėlės įkūrėjoms Nijolei Grivačiauskienei ir Laimai Stankevičienei.
Projekto renginiai subūrė 994 dalyvius. Dėkojame visiems prisijungusiems, palaikiusiems ir smalsiems kauniečiams už bendrystę. Tikimės, kad patirtos teigiamos emocijos, įgytos žinios ir užsimezgę ryšiai turės ilgalaikį poveikį – skatins ir ateityje domėtis, tyrinėti, branginti tradicijas bei prasmingai įpinti jas į savo kasdienį gyvenimą.
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Projekto partneriai: Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Kauno trečiojo amžiaus universitetas.
Projekto informaciniai rėmėjai: kultūros paveldo žurnalas „Būdas“, VšĮ „Vorutos“ fondas, „Init“ televizija.
