Šiemet sukanka 100 metų nuo tada, kai Lietuvoje buvo įkurta antroji aukštoji mokykla – Žemės ūkio akademija. Iš viso Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu veikė net šešios aukštosios mokyklos. Kaip mažai valstybei – tikrai daug. Tarpukariu Lietuva buvo žemės ūkio kraštas, todėl ruošdama kvalifikuotus specialistus Žemės ūkio akademija atliko labai svarbų vaidmenį.
Žemės ūkio akademijos ištakos
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo labai svarbu kurti aukštojo mokslo įstaigas, sutvarkyti švietimo sistemą. Todėl kiekvienos aukštosios mokyklos įkūrimas tarpukariu buvo labai svarbus įvykis, naujas švietimo, mokslo ir kultūros raidos etapas. Čia didelį vaidmenį atliko visuomenė – mokslininkai, inteligentija. Nepriklausomybės pradžioje būta minčių atkurti Vilniaus universitetą, bet, kadangi trūko lėšų ir mokslo personalo, 1919 m. šios minties buvo atsisakyta ir nuspręsta stipendijomis remti užsienyje studijuojančius lietuvius, kad šie, grįžę į Lietuvą, galėtų čia įkurti aukštąją mokyklą.
Pirmasis aukštojo mokslo židinys buvo įkurtas Kaune 1920 metais. Tai buvo universiteto tipo privati aukštoji mokykla – Aukštieji kursai, 1922 m. išaugę į Lietuvos universitetą, kuriam 1930 m. buvo suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Be šio universiteto Lietuvoje tarpukariu kūrėsi ir kitos aukštojo mokslo įstaigos: Žemės ūkio akademija, Konservatorija, Klaipėdos prekybos institutas, Klaipėdos pedagoginis institutas, Veterinarijos akademija, Aukštieji kūno kultūros kursai.
Mintis įsteigti specialią aukštąją žemės ūkio mokyklą Lietuvoje kilo valdančiajai Krikščionių demokratų partijai dar iki Lietuvos universiteto įsteigimo, tačiau specializuotai mokyklai trūko lėšų. Šios minties buvo laikinai atsisakyta. Visgi, 1922 m. lapkričio 7 d. Lietuvos švietimo ministras pranešė, kad Žemės ūkio ministerija numato Dotnuvos žemės ūkio technikumą pertvarkyti į aukštąją mokyklą. Kilo daug ginčų ir svarstymų, ar Lietuvai reikalinga nauja aukštoji mokykla, ar pavyks ją įsteigti ir išlaikyti, ar užteks jai patalpų, juo labiau kad prie Lietuvos universiteto jau veikė agronomijos ir miškininkystės skyrius. Didžiausias atskiro universiteto priešininkas buvo Gamtos ir matematikos fakulteto dekanas Zigmas Žemaitis. Jis teigė, kad ši naujai kuriama mokykla turi būti pavaldi Lietuvos universitetui (1, p. 23).
Nepaisydama kilusių ginčų, Krikščionių demokratų partija ėmėsi skubių žingsnių įsteigti naują aukštąją mokyklą. Žemės ūkio ministrui kunigui Mykolui Krupavičiui primygtinai reikalaujant, Ministrų kabinetas 1924 m. balandžio 30 d. nutarė Dotnuvoje įkurti Žemės ūkio akademiją. Buvo parengtas ir 1924 m. liepos 31 d. priimtas skubotas statuto projektas. Lietuvos universiteto statutas, priimtas 1922 m., suteikė jam plačią autonomiją, o Žemės ūkio akademija visiškai priklausė nuo Žemės ūkio ministerijos (17, p. 95–98).
Kuriant aukštąją mokyklą, daug buvo nuveikta privačių asmenų iniciatyva: „Pirmieji profesūros nariai turėjo prieš akis labai sunkų uždavinį: reikėjo organizuoti antroji Lietuvos aukštoji mokykla – Ž. Ū. Akademija. Apžiūrėti vietos sąlygas ir galimybes, sudaryti mokslo planą, suvyčioti mokslo jėgas, nustatyti tinkamus santykius su technikumu, gauti reikiamų lėšų – vis tai buvo nelengvi uždaviniai“ (2, p. 28). Nemažai prie steigimo prisidėjo ir Žemės ūkio ministerija bei agronomijos studijas baigęs prezidentas Aleksandras Stulginskis.
Plačiau skaitykite nuorodoje.
Šaltinių ir literatūros sąrašas:
1. „Žemės ūkio akademijos steigimo chronologinė eiga“. Žemės ūkio akademijos metraštis 1925-1926. Kaunas.
2. „Žemės ūkio akademijos veikimas 1924–25 ir 1925–1926 m.“ Žemės ūkio akademijos metraštis 1925-1926. Kaunas.
17. Mančinskas, Česlovas. 1996, Aukštasis mokslas Lietuvoje 1918–1940 metais.
