Ar jūs pasiruošę atrakinti 162 milijonus Niujorko spynų ir jas saugančių istorijų? Jei taip, tai turite perskaityti Džonatano Safrano Fòerio postmodernų romaną „Nepaprastai garsiai ir neįtikėtinai arti“. Ši knyga pasižymi:
– pasaulį pakeitusiais įvykiais, užkoduotais skaičiais 9/11;
– vaiko susitaikymu su netektimi;
– literatūriniu ir terapiniu maršrutu po Niujorką;
– nespalvotomis fotografijomis;
– korektūros klaidomis.
Po kelerių metų nuo tėvo mirties rugsėjo 11-ąją, devynmetis Oskaras atranda raktą spintoje esančioje vazoje. Raktas priklausė jo tėvui, tačiau Oskaras nežino, kurią iš 162 milijonų Niujorko spynų jis atrakina. Ši įdomi ir intriguojanti situacija primena kitus Džonatano Safrano Fòerio knygų herojų, kurie dažnai leidžiasi į asmenines ekspedicijas, siekdami susitaikyti su netekties skausmu, pažinti save ir savo artimuosius bei atkoduoti šeimos paslaptis. Oskaras, kaip ir Džonatanas iš knygos „Viskas nušviesta“, leidžiasi į kelionę, kad atrakintų šeimos paslaptį, kuri slepiasi pusės amžiaus senumo rakte. Jo kelionė yra bandymas įveikti chaosą ir netektį, bei rasti prasmę mažuose, bet reikšminguose daiktuose, tokiuose kaip mėlyna vaza, paslaptingi vokai, krentančio žmogaus nuotrauka, popieriaus lapelis su užrašais „Taip” ir „Ne”, meilės laiškai ir Oskaro tambūrinas.
Visi šie daiktai yra susiję ir perteikia emocinį veikėjų išgyvenimų gilumą ir sudėtingumą, ypač susidūrus su praradimais, traumomis ir egzistencinėmis dilemomis. Knyga pasakoja vieno berniuko istoriją, kuri yra labiau asmeninė ir stipriau paliečia skaitytoją nei bet kuris žinių reportažas. Knygoje yra daug emocijų, painių žaidimo taisyklių, sielvarto, meilės ir žmogiškojo ryšio temų, kurios kaip žaizdos atsivėrė po tragiškų rugsėjo 11-osios įvykių.
„Financial Times“ žurnalo teigimu, šis romanas yra „išmintingas, juokingas, nepakeliamai liūdnas, kuris, skriedamas per dangų tarsi naujojo amžiaus atvykėlis, pranašauja didžiuosius įvykius grožinės literatūros asteroidų žiede“. Kūrinys yra daugiasluoksnis ir vaizdingas, o pats knygos herojus, Oskaras, įnikęs į Stiveno Hokingo teorijas, bando atkoduoti Niujorko „visatos“ paslaptis.
Džonatano Safrano Fòerio kūryba pasižymi saviironija ir žanrų įvairove, o šiame romane siekiama atverti devynmečio vaiko pasaulį naudojant skirtingas raiškos formas. Pasakojimas pirmuoju asmeniu, laiškai, nuotraukos ir net tipografijos kuria fragmentiškus ir sudėtingus jausmus, kylančius po tragedijos. Šis netradicinis metodas leidžia skaitytojams atpažinti susidorojimo su sielvartu būdus, bet tai nėra savipagalbos priemonė, o greičiau vieno vaiko kelionė, į kurią leisis ir skaitytojas.
Autorius siekia sustiprinti romano terapinį ir eksperimentinį poveikį, naudodamas postmodernią literatūrinę techniką – istoriografinę metafikciją. Ši technika leidžia skaitytojams patirti istorinius įvykius, tokius kaip Rugsėjo 11-osios išpuoliai ir Drezdeno bombardavimas, iš jų liudininkų perspektyvos. Tai padeda atskleisti traumas, kurias patiria kiekvienas, ir sustiprinti romano poveikį skaitytojui. Džonatano Safrano Fòerio kūryba yra įvairiapusė ir šis romanas yra puikus pavyzdys, kaip skirtingos raiškos formos gali būti naudojamos siekiant sukurti stiprų emocinį ir terapinį poveikį skaitytojui.
Džonatanas Safranas Fòeris yra amerikiečių rašytojas, kuris yra žinomas dėl savo romanų, tokių kaip „Viskas nušviesta“, „Nepaprastai garsiai ir neįtikėtinai arti“, „Aš čia“, ir negrožiniais kūriniais, tokių kaip „Valgyti gyvūnus“ ir „Mes esame orai“. Jis taip pat dėsto kūrybinį rašymą Niujorko universitete. Vienas iš ryškiausių Foerio kūrybos bruožų yra išradingai naudojamos pasakojimo priemonės. Jo proza perteikia sielvarto ir atsparumo esmę, o romanas „Nepaprastai garsiai ir neįtikėtinai arti“ yra laikui nepavaldus ir emociškai įtemptas vieno vaiko, o kartu ir visos visuomenės būsenos tyrinėjimas. Jis rodo žmogaus dvasios stiprybę ir gydomąją pasakojimo galią, atrakinant skaitytojų širdis ir padedant joms išgyti.
Foerio netradicinis pasakojimo stilius, įterpiamos fotografijos ir įsimintini veikėjai primena mums apie neblėstančią žmogiškojo ryšio galią net ir visoms šviesoms užgęsus. Jo romaną „Nepaprastai garsiai ir neįtikėtinai arti“ ekranizavo režisierius Stephen Daldry, o scenarijų parašė pats Jonathan Safran Foer. Filme vaidina dviejų Oskaro statulėlių laureatas Tomas Hanksas. Todėl, ši rekomendacija atrakina ir dviejų naujų rubrikų spynas: „Literatūra anglų kalba“ ir „Knyga ar filmas?“
Knygą galite užsisakyti čia.
