Klaus Richter „Fragmentacija”
1918m. žlugus Rusijos, Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos imperijoms, Vidurio Rytų Europa tapo suskaldyta: sugriuvo seni prekybos keliai, geležinkeliai vedė į niekur, valiutos tapo bevertės, o sienos atskyrė gamyklas nuo žaliavų. Knygoje pasakojama, kaip naujosios valstybės (Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija) bandė iš šio chaoso sukurti tvarką. Knygoje analizuojama, kaip jaunos vyriausybės, dažnai neturėdamos patirties ir resursų, turėjo spręsti milžiniškas problemas: nuo pabėgėlių krizės iki geležinkelių vėžių suvienodinimo. Knygoje gausu detalių apie paprastų žmonių kasdienybę, kurie staiga atsidūrė „niekieno žemėje“ arba tapo priverstiniais migrantais savo pačių tėvynėje.
Autorius žvelgia į „fragmentaciją“ kaip į pagrindinę to meto geopolitinę ir ekonominę realybę.