Thomas Mannas (1875–1955) – vienas iškiliausių XX a. Vokietijos rašytojų, kurio kūryba padarė reikšmingą poveikį Europos literatūrai. Jo tekstuose susipina psichologinis gylis, intelektualumas, ironija ir filosofinės įžvalgos. Mannas priklauso rašytojų kartai, išgyvenusiai net keletą visuomenės lūžių – nuo Vokietijos imperijos saulėlydžio iki totalitarizmo iškilimo ir Antrojo pasaulinio karo.
2025 metais sukanka 150 metų nuo jo gimimo – šia proga kviečiame iš naujo pažvelgti į jo gyvenimą, literatūrinį palikimą ir ypatingą ryšį su Lietuva, o konkrečiau – su Nida. Būtent čia Mannas praleido tris vasaras: kūrė ir rašė straipsnius bei laiškus.
Gyvenimo kelias: nuo Liubeko iki Šveicarijos
Thomas Mannas gimė 1875 m. birželio 6 d. Liubeke, Vokietijoje, turtingoje ir gerbiamoje pirklių šeimoje. Jo vaikystės patirtys ir šeimos istorija vėliau įkvėpė pirmąjį reikšmingą romaną „Budenbrokai“, kuriame pasakojamas turtingos šeimos nykimas per kelias kartas.
1891 m. mirus tėvui, šeimos verslas buvo likviduotas, ir ši netektis paveikė jauno Thomo pasaulėžiūrą ir paskatino literatūrinius ieškojimus. Mannas studijavo Miunchene, dirbo draudimo bendrovėje ir žurnalo redakcijoje, kol galutinai atsidėjo rašymui.
1929 m. pelnė Nobelio literatūros premiją už romaną „Budenbrokai“. Tai buvo ne tik jo, bet ir visos moderniosios vokiečių literatūros triumfas. Tačiau netrukus po šio įvertinimo atėjo laikai, kai Mannas buvo priverstas palikti Vokietiją.
1933 m., įsigalėjus nacių režimui, jis emigravo į Šveicariją, vėliau persikėlė į Prancūziją, o 1938 m. – į Jungtines Valstijas, kur gyveno iki 1952 metų. 1944 m. tapo JAV piliečiu. Visą šį laiką Mannas aktyviai reiškėsi kaip nacių kritikas, kalbėjo per „Radio Free Europe“ ir rašė politinius tekstus.
Nuo 1952 m. iki mirties 1955 m. gyveno Kilchberge, Šveicarijoje.
Thomas Mannas ir Nida: kūrybinis prieglobstis
Nida tapo vienu iš asmeniškai ir kūrybiškai svarbiausių Manno gyvenimo taškų. 1929 m. lankydamasis Rytų Prūsijoje, Mannas atrado Nidą – tada dar menkai žinomą, bet itin vaizdingą ir ramią vietovę. Sužavėtas Kuršių nerijos gamta, kopomis ir marių peizažais, nusprendė pasistatyti šeimos vasarnamį. Šis namas, kurį suprojektavo architektas Herbertas Reissmannas, buvo pastatytas 1930 m. ir tapo Manno šeimos vasaros rezidencija 1930–1932 metais.
Nidoje Mannas dirbo prie vieno iš didžiausių savo projektų – romanų ciklo „Juozapas ir jo broliai“. Rami, izoliuota aplinka padėjo susikaupti ir rašyti. Čia, apsuptas gamtos, vėjų ir marių, jis atrado kūrybinę laisvę, kurios stokodavo didmiesčiuose.
Deja, politinė situacija netrukus privertė Manną palikti ir Nidą. 1933 m. atėjęs į valdžią nacistinis režimas tapo tiesiogine grėsme rašytojui ir jo šeimai. Jo vasarnamis buvo nacionalizuotas, tačiau šiandien yra restauruotas ir veikia kaip memorialinis muziejus ir kultūrinis centras.
Kūrybos bruožai ir pagrindiniai kūriniai
Thomo Manno kūryba išsiskiria intelektualumu, psichologiniu sudėtingumu ir moraline įtampa. Jo personažai dažnai atsiduria vidinių konfliktų centre, svyruoja tarp meninio idealizmo ir visuomeninių pareigų, tarp racionalumo ir aistros.
„Budenbrokai“ (1901) – šeimos saga, pasakojanti apie Liubeko pirklių šeimos žlugimą. Romanas laikomas XIX a. buržuazinės Vokietijos portretu ir išlieka vienu reikšmingiausių vokiečių literatūros kūrinių.
„Mirtis Venecijoje“ (1912) – trumpa, bet simbolių turtinga novelė apie senstantį rašytoją, kurį užvaldo estetinė aistra jaunam vaikinui. Kūrinys kalba apie dekadansą, menininko krizę ir mirtį kaip neišvengiamą galutinį tašką.
„Užburtas kalnas“ (1924) – filosofinis romanas apie Hansą Kastorpą, septynerius metus praleidusį Šveicarijos sanatorijoje. Knyga reflektuoja laiką, dvasinę stagnaciją, ideologijų kovą ir gyvenimo / mirties dialektiką.
„Juozapas ir jo broliai“ (1933–1943) – keturių dalių epas, su giliomis mitologinėmis, psichologinėmis ir kultūrinėmis įžvalgomis perrašantis biblinę Juozapo istoriją.
„Mario ir magas“ (1930) – politinė alegorija, kurioje magas simbolizuoja autoritarinį manipuliatorių. Ši novelė – perspėjimas apie žmonių polinkį pasiduoti charizmai ir pavojingoms idėjoms.
„Tonijus Kregeris“ (1903) – autobiografiškai nuspalvintas pasakojimas apie menininką, besiblaškantį tarp buržuazinių vertybių ir meninės individualybės.
„Avantiūristo Felikso Krulio prisipažinimai“ (1954, nebaigtas) – žaisminga, satyrinė gyvenimo istorija apie charizmatišką melagį. Čia išryškėja autoriaus pasakotojo talentas, kritiškas ir ironiškas žvilgsnis į visuomenę.
Kūrybos aktualumas šiandien
Rašytojo literatūrinis palikimas – tai tiltas tarp klasikinių tradicijų ir modernizmo. Mannas vokiečių kultūrinį paveldą jungė su universaliomis vertybėmis, vienijančiomis skaitytojus nepriklausomai nuo jų tautybės ar laikmečio.
Ryšio su Lietuva paveldas
Manno ryšys su Nida išskirtinis – tai vienas nedaugelio atvejų, kai pasaulinio lygio kūrėjas turėjo tiesioginį ryšį su Lietuva. Thomo Manno kultūros centras Nidoje saugo jo atminimą ir kasmet organizuoja Tarptautinį Thomo Manno festivalį, kuriame susitinka literatūros, muzikos, filosofijos ir meno pasaulio atstovai iš viso pasaulio.
Manno dvasia – jo mintys, kūryba ir idealai – ir toliau gyvena tarp marių ir kopų, įkvepia tiek vietos gyventojus, tiek atvykėlius.
O jo ryšys su Nida mums primena, kad net mažas pasaulio kampelis gali tapti didžio žmogaus istorijos dalimi. Mannas paliko ne tik literatūrinį paveldą, bet ir pavyzdį ryšio tarp žmogaus, gamtos, kultūros ir kūrybos.
Thomas Mannas –rašytojas, moralinis autoritetas, intelektualas, mąstytojas. Jo kūryba, pažymėta asmeninių dramų, istorinių kataklizmų ir dvasinių ieškojimų, išlieka gyva ir šiandien.
Leidinių parodoje (Teminė literatūra, 3 a.) kviečiame susipažinti su Thomo Manno kūryba vokiečių ir lietuvių kalba. Leidiniai skolinami į namus.
