Penktadienio* knyga ar kinas? J. R. R. Tolkieno ir M. K. Čiurlionio pasaulių sukūrimas

*Kas antro mėnesio paskutinį penktadienį 90-inių kartos atstovė prisimena.

Viršelio nuotrauka © Vaida Virbickaitė photography ir ChatGPT papildytas vaizdas

Rugsėjo 22 d., 18.00 val., Žvaigždžių salėje (1 a.) vyks renginys, skirtas M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Jo tema – „Čiurlionio ir Tolkieno mitologinių pasaulių dialogas“. Prieš renginį kviečiame susipažinti su J. R. R. Tolkieno ir M. K. Čiurlionio kūrybos pasauliais. Daugiau informacijos jau netrukus.

Šiais metais Mikalojus Konstantinas Čiurlionis linksniuojamas ne vienoje kultūrinėje programoje, edukacijoje, parodose, virtualioje realybėje, dirbtinio intelekto sugeneruotuose kūriniuose. Jubiliejinės, 150-osios, gimimo metinės skirtos jo genialumui įvertinti ir skleisti, taip pat pamatyti menininką platesniame istoriniame kontekste. Tokio žvilgsnio pagrindu parengtas ir šis apžvalginis straipsnis. Tik čia kalbėsime ne apie visas įmanomas Čiurlionio ir kitų menininkų sąsajas, o vienos konkrečios asmenybės – Johno Ronaldo Reuelio Tolkieno – sukurto Viduržemio (Ardos) paraleles.

Tolkieno Legendariumą studijavęs prancūzų teologas, filosofas, viduramžių istorijos specialistas Charlesas Ridoux 1971-aisiais savo bičiulio lietuvių filosofo Antano Andrijausko dėka pirmą kartą aplankė M. K. Čiurlionio dailės muziejų. Bet tik 2007 m. parašė straipsnį „Tolkienas ir Čiurlionis: tapyba ir fantastiškumas“. Tai galėtume laikyti mūsų pasakojimo ir pradžia, ir pabaiga, kaip kad poetas T. S. Eliotas yra pasakęs: „Tai, ką mes paprastai vadiname pabaiga, tėra pradžia. O tam, kad pabaigą pasiektume, turime pažinti pradžią. Taigi, pabaiga visuomet yra ten, kur viskas prasideda.“

[…] pagal savo pagrindinius mokslinius interesus, būdamas viduramžių istorijos specialistas, viduramžių studijų raidos Prancūzijoje žinovas, niekada nesirengiau specialiai tyrinėti Čiurlionio ar Tolkieno. Tačiau atsitiko taip, kad vienas leidėjas paprašė manęs parašyti apibendrinamąjį veikalą, savotišką sintezę apie visą Tolkieno kūrybą, ir 2004 m. pasaulį išvydo eilinė mano knyga „Tolkien, la Chant du Monde“ („Tolkienas, pasaulio giesmė“). Dirbdamas netikėtai aptikau paralelių tarp Čiurlionio ir Tolkieno sukurtų fantazijos pasaulių, jų vis daugėjo.

Charles Ridoux, 2007

Dirbdama Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, jame vesdama ekskursijas apie garsiausio Lietuvos simbolisto, kompozitoriaus kūrybą bei gyvenimą ir būdama J. R. R. Tolkieno kūrybos gerbėja (bet dar ne tikra tolkienistė), negalėjau nepastebėti tų dviejų pasaulių – čiurlioniškų fantazijų ir Tolkieno Viduržemio – panašumo. Todėl jau tradicija tampančios rubrikos „Knyga ar kinas“ straipsnis šį kartą kviečia atverti duris į šių dviejų didžių XX a. kūrėjų, M. K. Čiurlionio ir J. R. R. Tolkieno, sukurtus fantastinius pasaulius bei jų adaptacijas kine ir virtualioje realybėje. Nors jų keliai niekada nesusikirto, jų kuriami mitopoetiniai* peizažai, simbolių kalba ir šviesos bei tamsos dialektika kalbasi viena su kita per atstumą.

*Mitopėja (taip pat vadinama mitopoetika, iš senosios graikų kalbos μυθοποιία, μυθοποίησις – „mitų kūrimas“) – tai pasakojimo žanras šiuolaikinėje literatūroje ir kine, kai rašytojas sąmoningai sukuria fiktyvią ar dirbtinę mitologiją. Tokį šio žodžio vartojimą įtvirtino J. R. R. Tolkienas XX a. 4-ajame dešimtmetyje. Šio žanro autoriai savo kūriniuose integruoja tradicines mitologines temas ir archetipus, juos transformuodami į naujas pasakojimo formas.

Straipsnyje analizuojami vizualiniai bei idėjiniai šių autorių pasaulių sąlyčiai: nuo Čiurlionio „Rex“ ir Tolkieno Ardos paralelių, nuo „Miško ošimo“ iki Fangorno girios, nuo mitinių simbolių paveiksluose iki elfų giesmių ir šviesos ženklų. Šis tekstas – tarsi galimybė kurti tarpdisciplininę simfoniją, „Žiedų valdovo“ pasaulį jungiant su Čiurlionio sinestezine kūryba. Kviečiame permąstyti mito prasmę, kino ir virtualios realybės kaip tarpininkės tarp išgalvotų pasaulių vaidmenį ir bičiulystę, kuri galėjo būti.

Mitopoetika, arba dirbtinė mitologija, kaip eskapizmas*

*Eskapizmas [angl. escapism < escape – pabėgti, ištrūkti], lit. kritikos tendencija — sąmoningas aktualių visuomenės problemų vengimas, atitrūkimas nuo gyvenimo tikrovės. (zodynas.lt)

J. R. R. Tolkienas – lingvistas, kuriam neužteko vien analizuoti senąsias kalbas. Jis sukūrė savo kalbą, kuriai reikėjo civilizacijos, pasaulio, ir taip gimė jo žinomiausias mitopoetikos kūrinys – „Žiedų valdovo“ trilogija. M. K. Čiurlionis nesižavėjo perdėtu realizmu kūryboje, todėl kaip kompozitorius ir dailininkas sukūrė savo simbolizmą, savo ženklų sistemą. Dirbtinė mitologija tampa pabėgimo nuo sudėtingo pasaulio forma. M. K. Čiurlionis augo carinės Rusijos okupuotoje šalyje, kurioje iš lėto užgimė tautinės, priešaušrio idėjos. O Tolkienas, išgyvenęs du pasaulinius karus, sparčią gyvenimo industrializaciją ir modernizaciją, ieškojo pasaulio, kuriame galėtų įveikti blogį.

Mitologija, archetipai mus veikia ir šiandien. Jeigu anksčiau į juos žvelgėme tik kaip į pasakojimus, šiandien ieškome juose savo realybės alegorijų. Psichoanalitiškai bandoma paaiškinti, ką kiekvienas simbolis reiškia. Bandome suvokti: nuo ko mes visi bėgame?

Mitai, kurie (ne)susitiko

Šis tekstas – tai simbolinis pasivaikščiojimas po Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Johno Ronaldo Reuelio Tolkieno fantazijų pasaulius ieškant bendrų pasakojimų, įvaizdžių ir slapto rašto. Tai pasakojimas apie dviejų fantazijų pasaulių bičiulystę, kurios nebuvo, bet galėjo būti. Gal perskaitę šį tekstą įžvelgsite, kuo Čiurlionio „Pilies pasaka“ panaši į septynaukštį baltąjį miestą, Minas Tiritą, prie kurio vyko bene svarbiausias Žiedo karo mūšis?

Kuo šios dvi asmenybės ir jų pasaulio vizijos panašios? Kokie pasakojimai, vaizdiniai ir archetipai juos jungia? Koks dvasinis ryšys juos sieja? Gal juos galėjo suvesti panašus laikmetis, nors kontekstai ir kultūros skiriasi? Tarp jų kūrybinių kelių – 17-os metų skirtumas ir 2498 km. Nors iš tiesų Tolkieno kilmė iš tėvo pusės siejama su Kionigsbergu, Rytprūsiais. Tiesa, Čiurlionis mirė sulaukęs 35-erių ir jau sukūręs daugiau nei 300 tapybos, grafikos darbų, o Tolkienas tik būdamas 39-erių parašė pirmąją Viduržemio pasaulio istoriją „Hobitas“.

1912–1913 m. Londone vyko Antroji postimpresionistų paroda. Joje buvo išstatyti ir keli Čiurlionio paveikslai, nors, tiesa, labai skyrėsi nuo kitų dalyvių darbų. Kartais svarstoma, ar toje parodoje Londone nesilankė Tolkienas ir neišvydo ten Čiurliono darbų. Galbūt tai būtų turėję pagrindo tolesniam Viduržemio pasaulio vystymui? Įrodymų nėra, bet galima pafantazuoti apie dviejų didžių kūrėjų susitikimą – tikrą, o gal tik simbolinį. Kaip ir Charlesas Ridoux, galite bandyti įžvelgti tą dviejų pasaulių susitikimą – Čiurlionio sinestezijos ir Tolkieno mitopoetikos.

Kūrybos prigimtis ir pagrindas

„Giliai po žeme, oloje, gyveno Hobitas.“ Taisydamas studentų darbus, Tolkienas nuklysdavo mintimis ir, pamatęs skylę kilime, sugalvojo šį pirmąjį knygos sakinį. Jo istorija prasidėjo ir paprastai, ir kartu paslaptingai. Kaip asmenybė Tolkienas buvo panašesnis į Frodą, idealistą hobitą, kuris stengiasi dėl kitų gėrio, o Čiurlionis – į Gendalfą, gilų mąstytoją, kuris geriausiai jaučiasi gamtoje.

Tolkienas kaip lingvistas domėjosi skirtingų šalių kalbomis, jų istorijomis. Pamažu kalbas jis pradėjo kurti pats, tačiau galvojo, kad kalba nebus gyva tol, kol ja niekas nekalbės, kol nebus kultūros, bendruomenių. Taip iš Tolkieno sukurtų elfų, orkų ir juodosios Mordoro kalbos gimė Viduržemio pasaulis. Čiurlionio kūrybinis procesas gal kiek panašus – jo tapyba gyva tik tada, kai stovi ant tvirto mokslo, filosofijos ir muzikos pagrindo. Čiurlionis intensyviai mokėsi savarankiškai, ir kaip dailininkas jis buvo beveik savamokslis. Skirtingose šalyse Čiurlionis mokėsi istorijos, fizikos, chemijos, matematikos, gamtos mokslų, susižavėjo astronomija, ypač prancūzų astronomo Camille’io Flammariono raštais, filosofija, numizmatika ir mineralogija. Jis rinko senas monetas ir mineralus. Daug skaitė, ypač Adomą Mickevičių, Julijų Slovackį, kurie rašė istorinėmis Lietuvos temomis ir žadino pasididžiavimą savo kilme. Skaitė ir Johno Ruskino, Friedricho Nietzschės veikalus, Victoro Hugo ar Edgaro Allano Poe romanus. O Tolkieną labai traukė Skandinavų mitologija, ypač suomių epas „Kalevala“. Kulervas, vienas iš suomių epo personažų, ir įkvėpė Legendariumą.

Bendrasis simbolizmas

Tolkieno kurtose Viduržemio pasaulio iliustracijose matomos akivaizdžios dviejų kūrėjų paralelės. Tolkieno iliustracijoms ir piešiniams būdingas mažas formatas – tarsi mažieji menai. Panašiai ir Čiurlionis kūrė eskizus ant atvirukų bei laiškų vokų. Tolkienas dažniausiai piešė ir kūrė iliustracijas ant paprasto popieriaus lapų, eskizų bloknotuose, kartais – akvareliniame popieriuje, nes mėgo akvarelės techniką. Jis taip pat piešė ant laiškų vokuose, užrašų knygelėse, iliustravo net savo vaikų laiškus Kalėdų Seneliui.

Tematiškai, pagal Charlesą Ridoux, abu kūrėjus vienija:

• šventumo, dvasingumo jausmas,
• visatos pajautimas,
• architektūrinis plastiškumas.

Charlesas Ridoux, ieškodamas bendrumo tarp Tolkieno ir Čiurlionio, išskiria jų abiejų kūrybos nacionalinį pagrindą. Čiurlionis ieškojo tautiškumo, nuo folkloro keliavo į fantastinius pasaulius, o Tolkienas norėjo sukurti „mitologiją Anglijai“. Dažniausi simboliai ir vaizdiniai, sutinkami Čiurlionio ir Tolkienio pasauliuose, – tai užburti kalnai, bokštai, atgyjanti gamta ir medžiai, galingi karaliai ir pastovi šviesos ir tamsos kova. Tolkienas mylėjo kalbą, o Čiurlionis – meną. Kartu su geriausiu draugu Eugenijumi Moravskiu Čiurlionis sakydavo „Eviva l’arte“ – tegyvuoja menas.

Mitologinių pasaulių sandara Tolkieno ir Čiurlionio kūryboje

• Tolkieno Arda – mitologinė Žemė su kalbomis, dievais.
• Čiurlionio „Rex“ – vizualus pasaulis, kuriame kovoja gėris ir blogis, aukštėja kalnai, teka nemarios upės.
• Bokštai, kalnai, šviesos ženklai – bendri architektūriniai ir dvasiniai simboliai.

Panagrinėkime Čiurlionio „Rex“ (1909) pasaulio sandarą bei „Jūros sonatą“ (1908), ypač „Finalą“, tarsi jie būtų panašūs į Tolkieno Ardos pasaulį, kurio vienas iš žemynų ir yra Viduržemis.

Centre dvi jėgos – gėris ir blogis – rungiasi toje nuolatinėje kovoje. Žiedo karo metu Rohano soste sėdi piktų Sarumano jėgų apsėstas Teodenas. O Gondorą, sostinę be karaliaus, prižiūri Denetoras. Jis yra vyriausiasis šeimininkas – o tai didžiulė garbė, bet kartu ir našta – valdantis šeimininkas neturi teisės palikti karalystės ar net imtis ginklo karo metu. Iš praktinės pusės tai išmintingas sprendimas, nes jei šeimininkai paskirti tam, kad užkirstų kelią vidaus kovoms dėl valdžios, jie privalo likti arti karalystės širdies.

Baltajame Gondoro mieste Minas Tirite šviesa kovoja su tamsa amžiniame Viduržemio mūšyje. Bet pasaulį tarsi angelai saugo ir kitos, nemirtingos jėgos – angelai tarsi elfai, kurie galiausiai palieka Viduržemį ir išplaukia į nemariuosius vandenis. Kalnai, kuriuos apgaubė rūkas, užburti miškai, kuriuose atgyja medžiai. O už miškų gyvena hobitai, kuriems didžiojo pasaulio problemos nerūpi. Trečiojo amžiaus pabaigoje, laimėjus Žiedo karą, sostą atgauna Izilduro ainis Aragornas. Bet prieš tai, kaip ir „Jūros sonatoje“, didžioji banga, kuri viską praryja, bando užtvindyti pasaulį blogiu.

Juk Čiurlionio „Jūros sonatos“ finalo motyvai yra aiškiausiai pasikartojanti tema ir Tolkieno kūryboje. Tai chaotiškas laikotarpis tarp skirtingų amžių ir pasaulių, kuris aprašytas Legendariume. Iš tikrųjų, didžiulė banga, sukelta besaikės Numeronų salos gyventojų puikybės, praryja ją ir padaro galą karališkajai salos linijai. Pergalė prieš Sauroną Žiedo kare Trečiojo amžiaus pabaigoje – pagrindinė „Žiedų valdovo“ – tema įgauna pavidalą finalinės tamsiosios bangos, kuri veltui stengiasi praryti pasaulį ir rodo baisiausios jėgos pabaigą.

Charles Ridoux, 2007

Abiejų kūrėjų pasauliuose aiški dichotomija, gėrio ir blogio kova, kai dar nesame pasiekę tos šiuolaikinės takiosios modernybės, apie kurią rašė Zygmuntas Baumanas, kai dar nematyti to pasaulio, kuriame visos ribos nusitrina. Tolkienas kūrė pasaulį, paremtą teologine morale, o Čiurlionis – teosofine (Antanas Andrijauskas, 2022), bet abiems būdingas mitologiškas, mitopoetiškas dvasingumas.

Girdimoji mitopoetika ir kada mitas tampa vaizdu

• Čiurlionio muzika – sonatos formos, bangų kvėpavimas.
• Tolkieno pasaulio garsynas – elfų giesmės, Ardos giesmė kaip kūrinio forma.

Tolkieno Arda gimė ne iš chaoso ar karo, bet iš Giesmės, iš dainos, kurią giedojo Ainurai – pirmieji Aukščiausiojo kūriniai. Čia vėl galima aptikti muzikaliąją Čiurlionio ir Tolkieno paralelę. Juk ir Čiurlionis pasaulį vaidzavosi kaip didelę simfoniją. Knygoje „Sonatiniai M. K. Čiurlionio garsovaizdžiai“ atskleidžiamas ir platesnis Čiurlionio daugiabalsiškumas, savotiška girdimoji mitopoetika.

Gilėjantys ir platėjantys Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos tyrimai ir su jais susiję projektai per pastaruosius dešimtmečius jau ne kartą subūrė Lietuvos ir kitų šalių mąstytojus, muzikantus, muzikologus, teatrologus, literatūrologus, menotyrininkus, filosofus, antropologus ir istorikus.

Svigaris, Žilvinas, ir Laura Ivanova (sud.). Sonatiniai M. K. Čiurlionio garsovaizdžiai. Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2022, pratarmė – skyrius „Pratarmė“.

Kartais kyla noras išgirsti, kaip Čiurlionio „Miškas“ arba „Jūros sonata“ atrodytų skambant „Žiedų valdovo“ muzikinei temai, kurią sukūrė Howardas Shore’as. Tai lyg girdimoji mitopoetika, pasaulis, kuris skleidžiasi ne tik per tekstą, vaizdą, bet ir mistinį, folklorinį garsą. Vaikštant po Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų, norisi, kad Čiurlionio kūrinių parodą nuolat lydėtų muzikinis takelis. Šį troškimą virtualioje formoje išpildė režisierės Kristinos Buožytės ir prodiuserio Vitalijaus Žuko virtualios realybės filmai „Angelų takais“ (2018 m.) ir „Pasaulių sutvėrimas“ (2025 m.). Žiūrovai nepaliaujamai plūsta žiūrėti Čiurlionio pasaulio, atgyjančio priešais jų akis. Tai holistinis Čiurlionio pažinimas, o jo kūrybai ir taip būdingas kinematografiškumas, vaizdo kadravimas (pvz. „Rex“ triptikas). Galbūt jo nupieštuose pasauliuose galėtų apsigyventi lietuviškos folkloro būtybės, taip kaip Peteris Jacksonas atgaivino „Žiedų valdovo“ personažus. Tai – savotiškas technologijų ir mitų aljansas, brolija. Ši brolija turi savo kalbą, savo slaptą raštą.

Slaptas raštas ir nauja kalba

• Čiurlionio brolių raštas, paslaptingi ženklai paveiksluose.
• Tolkieno elfų raštai, runos, žemėlapiai.
• Slapta kalba – kaip vidinis balsas, jungiantis mitų kūrėjus.

Kad iš naujos kalbos (-ų) gimė „Žiedų valdovo“ trilogija, jau žinote, bet savo simbolių kalbą kūrė ir Čiurlionis. Iki šiol žinoma, kad jis su savo broliu laiškuose naudojo slaptą raštą tarsi enigmos kodą. Šio rašto ženklus galima pamatyti Čiurlionio triptike „Rex“ (1909).

„Rex“ (karalius, valdovas) – viena iš svarbiausių M. K. Čiurlionio kūrybos temų. Jau ankstyvojoje tapyboje dailininkas bandė spręsti pasaulio valdovo egzistavimo problemą. Triptikas „Rex“ yra vienas iš ankstyviausių šios temos variantų. M. K. Čiurlionis bando naujoviškus vaizdavimo principus – kinematografišką vaizdų priartėjimą – nutolimą, visur vaizduodamas tą patį momentą. Dievybės stabo postamente išryškėja trijų hieroglifų įrašas. Savaime aišku, tai užšifruota informacija, tačiau jos išaiškinti nepavyksta. Yra žinoma, kad broliai Konstantinas ir Povilas Čiurlioniai mėgo kurti šifruotus alfabetus. Tokių turėjo net keletą, tačiau nė vienas iš jų neduoda tikslaus atsakymo apie šį užrašą. Galima tik spėti, kad tai yra užrašas „Rex“ kuriuo nors iš neišlikusių šifruotų alfabetų.

(ciurlionis.eu)

Tolkienas, kaip profesionalus lingvistas, mylėjęs kalbą, sukūrė savo pasaulių alfabetą. Tengvara (sindarinų. tengwa reiškia „raidė“) – tai fonetinė rašto sistema, dažnai vadinama „elfų raštu“, nes ją naudojo elfai, ypač noldorai, tačiau vėliau ir žmonės bei kitos tautos. Tolkieno sukurta elfų rašto sistema yra viena iš labiausiai ištobulintų ir estetiškai įspūdingiausių kalbinės kūrybos dalių Viduržemio mitologijoje. Elfų raštas ir pati kalba ypač daininga. Šalia elfų, žmonių ir hobitų egzistuoja ir nykštukai, kurių raštui naudojamos runos. Jos Tolkieno kūriniuose vadinamos Cirth – tai senoji runų sistema, dažniausiai siejama su nykštukais, bet iš pradžių naudota ir elfų. Pats žodis cirth kilo iš sindarinų kalbos ir reiškia „rėžinys, įrėžtas ženklas“, nes šie ženklai buvo skirti raižyti ant kietų paviršių – akmens, medžio, metalo.

Jautrios adaptacijos ir kūrėjai, plaukiantys į tolimuosius vakarus

Tolimieji vakarai–valinoras, palaimintoji karalystė arba nemirtingos žemės

Visos išgalvotos ir slaptos kalbos yra mitų kūrimo pagrindas. Vieni mitai virsta pasakojimais, o kiti – mitais apie pačius autorius, menininkus. Žmones traukia mitologinis pasaulis kaip pabėgimas nuo realybės. Net jeigu savo laiku Čiurlionio simbolizmo niekas nesuprato, jis kūrė pasaulį, kuris iki šiol mus žavi, leidžia pasinerti. Tolkienistai turi savo pasaulį, bet tikrai rastų apie ką pasikalbėti su čiurlionistais. Tai, kad Tolkieno ir Čiurlionio pasauliai atgyja naujose formose (kino filmuose, virtualioje realybėje), tik sustiprino jų sklaidą. Nors Christopheris Tolkienas, anglų ir prancūzų akademikas, redaktorius, trečiasis ir jauniausias rašytojo J. R. R. Tolkieno sūnus, ilgą laiką priešinosi tėvo kūrybos adaptacijai, Peteris Jacksonas sugebėjo įtikinti ir jautriai bei metodiškai adaptuoti „Žiedų valdovo“ trilogiją – ko negalime pasakyti apie „Amazon“ bandymą serialu „Galios žiedai“ (angl. „Rings of Power“). Prasta ekranizacija arba laisva kūrinių interpretacija gali sunaikinti pasakojimo unikalumą.

Jautria adaptacija ir ištikimybe čiurlioniškam stiliui pasižymi ir anksčiau jau paminėti virtualios realybės filmai „Angelų takai“ ir „Pasaulių sutvėrimas“. Tai – ilgo darbo su trapiais Čiurlionio kūriniais rezultatas. Jau žiūrint į statiškus Čiurlionio paveikslus, atgyja pasaulis, „Ramybės“ kalnas virsta moterimi ilgais plaukais, įmerktais į vandenį, Karalaitis keliauja dangaus skliautu, medžių viršūnės pakelia savo karūnas ir viskas nuplaukia minčių laivais į „tolimuosius vakarus“ (Valinorą).

Vietoj pabaigos: bičiulystė, kurios nebuvo

Kai aplink temsta, su savimi reikia neštis šviesą ir dalintis ja su kitais. Būti tuo čiurlionišku šviesos ir bičiulystės kamuoliu, ta elfiškų Tolkieno žvaigždžių šviesa. Padėti vienas kitam kopti į kalnus, padėti plaukti per audras. Juk ir patys esam tos pačios jūros bangos, to paties medžio lapai ir gėlės sodo to paties.

Ir tau, Frodai Beginsai, aš suteikiu Earendilo, mūsų mylimiausios žvaigždės, šviesą. Tegul tai būna šviesa tau tamsiose vietose, kai visos kitos šviesos užgęsta.

J. R. R. Tolkien

Bet reikia turėti Šviesą su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėje visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų Šviesą savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėje, lyg nežinodami, kur privalo eiti, nes tokius audra lengvai nusineša, ir neišvysta jie Šviesos, kuri po audros pasirodo vėl nauja ir graži. Šviesa prieš audrą, audra, ir po audros vėl Šviesa – taip nuo pasaulio pradžios.

M. K. Čiurlionis

Paveikslas „Bičiulystė“ buvo nutapytas ir padovanotas Bronislavai Volmanienei kaip bičiulystės ženklas. Vėliau dailininkas šį įvaizdį prisimena laiške tada dar sužadėtinei S. Kymantaitei: „O ar atsimeni, kaip tiesei man šviesos kamuolį, kai dar nepažinojau Tavęs. (…) Kalbėk su manim dažnai, kaip kalbėjai tada, kai dar nepažinojau Tavęs, ir laikyk visada didžią šviesą savo delnuose“ (Peterburgas, 1908 m. spalio 11 d.).

M. K. Čiurlionis ir J. R. R. Tolkienas buvo šviesos nešėjai, kurie nesusitiko, bet kalbėjosi. Jų vizijose ir pasauliuose galime rasti bendrų įvaizdžių, slapto rašto ir tikėjimo.

Trumpos biografijos

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje (šiuo metu Senoji Varėna) – 1911 m. balandžio 10 d. Pustelnike, netoli Varšuvos, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse) – lietuvių kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultūros veikėjas.

Johnas Ronaldas Reuelis Tolkienas (Džonas Ronaldas Ruelis Tolkinas; 1892 m. sausio 3 d. Blumfonteine, PAR – 1973 m. rugsėjo 2 d. Bornmute, Jungtinė Karalystė) – profesorius, filologas ir rašytojas. Geriausiai žinomas dėl knygų „Hobitas“, „Žiedų valdovas“ (pagal pastarąsias pastatyti filmai) ir „Silmariljonas“.

Apie rubriką

Šioje rubrikoje rasite vidinės personažų adaptacijos pamokų ir pavyzdžių, kaip geriausios knygos virsta filmais arba serialais, o svarbiausia – niekad nesibaigiančią dilemą: geriau knyga ar filmas?

Adaptacija – tai procesas, kurio metu literatūros kūrinys (pvz., knyga) yra pritaikomas kitai meno formai (pvz., filmui, televizijos serialui ar teatrui). Tai gali apimti scenarijaus rašymą, veikėjų vaizdavimą, siužeto pritaikymą ir kitus kūrybinius sprendimus, kad kūrinys taptų tinkamas naujam medijos formatui.

Adaptacija – evoliucinis procesas, kurio metu populiacija geriau prisitaiko prie aplinkos. Šis procesas vyksta per kelias kartas ir yra vienas iš pagrindinių biologijos reiškinių.

Tekstą parengė Ąžuolyno bibliotekos literatūrologė Donata Bocullo

Tekstą redagavo Kotryna Zaveckaitė

Šaltiniai

Straipsniai:

• Andrijauskas, A. (2022). Teosofijos idėjų sklaida M. K. Čiurlionio tapyboje. In Ž. Svigaris & L. Ivanova (Eds). Sonatiniai M. K. Čiurlionio garsovaizdžiai (pp. 26–91). Lietuvos kultūros tyrimų institutas.
• Andrijauskas, A. (2023). Čiurlionio egodokumentikos likimas istorinių virsmų verpetuose. 2 dalis: Dvi skirtingos pozicijos. Lietuvos mokslų akademija., 1–30.
• Hasirci, B. (2021). An Examination of Fantasy Illustration and the Illustrations of Pauline Baynes and John Howe Through the Writings of JRR Tolkien. Sosyal Araştırmalar ve Davranış Bilimleri, 7(14), 25–54
• Kullmann, T., & Siepmann, D. (2021). Tolkien as a Literary Artist: Exploring Rhetoric, Language and Style in the Lord of the Rings. Springer Nature
• Ridoux, C. (2007). Tolkienas ir Čiurlionis: tapyba ir fantastiškumas. Kultūrologija, t. 15, 81–88.

Knygos:

• Tolkienas ir C. S. Lewisas : draugystės dovana / Colin Duriez. – Vilnius : Katalikų pasaulio leidiniai, 2006. – 271, [1] p.. – ISBN 9955-619-83-X. – UDK 821.111(092)
• Silmariljonas : [romanas] / J. R. R. Tolkien. – Vilnius : Alma littera, 2021. – 495, [1] p.. – ISBN 978-609-01-4856-3. – UDK 821.111-93-312.9
• Hobitas, arba Ten ir atgal : [apysaka-pasaka] / J. R. R. Tolkien. – Vilnius : Alma littera, 2022. – 297, [4] p.. – ISBN 978-609-01-4248-6. – UDK 821.111-93-34
• Žiedų valdovas / J. R. R. Tolkien. – Vilnius : Alma littera, 2009-. – 3 d.. – UDK 821.111-93-312.9
• Mikalojus Konstantinas Čiurlionis : gyvenimo ir kūrybos kelias : pasaulio kultūros studijos : mokslinė metodinė priemonė / Rita Aleknaitė-Bieliauskienė. – Vilnius : [Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla], 2005. – 84 p.. – ISBN 9955-20-015-4. – UDK 75(474.5)(092)(075.8)
• Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911): jo laikas ir mūsų laikas = Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911): his time and our time : studijų ir mokslo straipsnių rinkinys / sudarytojos Gražina Daunoravičienė, Rima Povilionienė. – Vilnius : Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2013. – 686, [1] p.. – ISBN 978-609-8071-11-5. – UDK 75(474.5)(092)