Kviečiame apsilankyti Ąžuolyno bibliotekos Grožinės ir Teminės literatūros erdvėse (Radastų g. 2, 2 ir 3 a.) ir susipažinti su Ukrainos autorių arba autorių, rašančių apie Ukrainą, kūryba.
Ukrainos kultūros ir literatūros sklaida – būdas išreikšti vienybę šioje kovoje už demokratiją. Vilniaus knygų mugėje vykusiame Andrijaus Liubkos knygos pristatyme žurnalistas, publicistas, signataras Rimvydas Valatka bei 15min.lt vyr. redaktoriaus pavaduotojas ir literatūros apžvalgininkas Audrius Ožolas kalbėjo, jog esame skolingi Ukrainai. Jie tarsi kolektyviškai atsiprašė, kad ilgą laiką jos literatūrinis balsas Europoje buvo mažiau girdimas. Rusijos invazija į Ukrainą 2022 metais, rodos, akseleravo ukrainiečių literatūros vertimus bei leidybą, ir mes patys empatiškai tapome ukrainiečiais.
Šiandien klausiame savęs: kaip galiu padėti Ukrainai? Juk tai pagalba mums visiems – skaityti vieni kitus, kalbėti tarp eilučių ir kurti bendrą buvimo europiečiu pasakojimą. Karo metu išleistuose ukrainiečių romanuose daug savirefleksijos (Kaip tu? Kas tu toks? Kažkas su manimi ne taip?), saviironijos, to besąlygiško noro būti Europos pasakojimo dalimi, net jeigu kelias į Europą yra tunelis, kurį baigia užlieti vanduo, kaip kad Andrijaus Liubkos romane „Karbidas“. Ar padėsime jiems išsigelbėti, atverti duris?
Keletas autorių, kuriuos siūlome skaityti:
Artem Čech
Andrij Liubka
Ana Gin
Andrei Kurkov
Haska Šijan
Ksenija Zastavskaja
Oksana Zabužko
Serhij Žadan
Tania Pjankova
Taras Ševčenko
Skaitydami fikcinius romanus, nepamirškite, kad reikalinga ir reali pagalba Ukrainos kariams, kurią galime suteikti telefonu 1482 – 5 Eur, 1499 – 10 Eur.
„Blue / Yellow“
2014 m. įkurta nevyriausybinė organizacija „Blue / Yellow“ aprūpina Ukrainos karius ir savanorius būtiniausiomis atsargomis, padedančiomis kovoti su Rusijos agresija. Kiekviena auka prisideda prie bepiločių orlaivių, šalmų, optikos, transporto priemonių ir kito taktinės įrangos pirkimo.
Taras Ševčenko „Priesakas“
Tai palaidokit, kai mirsiu,
Mane ant kurgano,
Vidury plačiosios stepės
Ukrainoj mano,
Kad nuo čia laukai bekraščiai,
Dnepras ir jo kriaušiai
Būt matyti, būtų jausti,
Kaip siautingas siaudžia.
Kai plukdys iš Ukrainos
Jūrėn mėlynojon
Priešų kraują… aš paliksiu
Ir kalvas, ir klonius –
Viską jau pametęs lėksiu
Kuo arčiausiai Dievo
Pasimelsti… o lig tolei
Nepažįstu Dievo.
Laidokit ir prisikelkit,
Pančius sudaužykit
Ir krauju piktuoju priešų –
Laisvę apšlakstykit.
Ir manęs šeimoj naujojoj,
Laisvoje, didingoj,
Nepamirškit paminėti
Tykiai ir taikingai.
Iš ukrainiečių kalbos vertė Vladas Braziūnas
„Literatūra ir menas“, 3465 / 11 žurnalas (2014 03 14)
