Nuo 2024 m. birželio 7 d. iki liepos 1 d. Ąžuolyno bibliotekos Parko skvere (3 a.) veiks Renatos Zimnickos-Prabuckos tapybos paroda „Kelionė“.
Šios menininkės iš Lenkijos personalinė kūrinių paroda Kaune eksponuojama pirmą kartą. Autorės meninės paieškos – tai pastangos suprasti pasaulį intuityviai, ieškant tapyboje harmonijos ir tiesos. Dailininkė teigia, jog vis dar ieško, keliauja, žvelgia į praeitį ir stebi, kas ją supa, ir tai dažnai yra nerimą keliantis žmogaus ir pasaulio būklės apmąstymas. „Savo kūryboje naudoju liaudies meną, kuris mane įkvepia, nes tai – mano šaknys“, – teigia tapytoja. Meno istorikė Ewa Gładkowska recenzijų kataloge taip apibūdina menininkę: „Renata Zimnicka-Prabucka yra klajoklė, neskubi. Tokie žmonės dar vadinami drifters. Dreifuoja atminties žemėlapyje, sustoja ties gyvenimo trupiniais, su kuriais susiduria tarsi netyčia, ir taip sukuria įspūdį, kad ne siekia konkretaus tikslo, o tiesiog bando geriau įsižiūrėti. Kelionė veda ir per meno istoriją, iš kurios „pasiskolina“, kaip ji pati sako, motyvus, o kartais ir kompozicijų struktūrą, kurdama žinomų paveikslų metamorfozes. Jos pasaulio žemėlapių sudarymas reiškia jo žymėjimą vaizdais.“
Lenkijoje gimusi Renata Zimnicka-Prabucka nuo 2015 m. dirba Varmijos ir Mozūrų universiteto Menų fakultete Olštyne. Nuo 2007 m. dirbo su tema „Tapybos transkripcijos“, kurią 2013 m. Varšuvos Dailės akademijoje vainikavo Tapybos fakulteto habilitacijos baigiamuoju darbu. Autorė yra sukūrusi nemažai tapybos ciklų, taip pat yra išleidusi meninį leidinį „Tapybos eskizų knyga“. 2014 m. ji buvo apdovanota medaliu „Už nuopelnus Lenkijos kultūrai“. 2020 m. menininkė išleido monografiją „Nuo pradžios“, kurioje, kartu su paroda pagrindinėje Olštyno meno galerijoje, ji pristatė savo 20 metų kūrybinius pasiekimus. Dailininkė aktyviai rengia parodas tiek Lenkijoje, tiek užsienyje, yra daugelio tapybos konkursų laureatė. Jos kūryba susijusi su nuorodomis į didžiųjų tapybos meistrų tradiciją – joje, radusi bendrą vardiklį, apibrėžia savo tapybos vietą.
