Japonų patarlė teigia, kad viena diena su puikiu mokytoju yra vertingesnė nei tūkstantis dienų uolaus mokymosi. Japonijoje ir Lietuvoje spalio 5 d. minima Mokytojo diena. Šios dienos proga, norėdami pagerbti šią prasmingą profesiją, rekomenduojame skaitytojams knygas, kurios nukels juos į Japoniją ir grąžins atgal į Lietuvą.
Hiromi Kawakami knyga „Mokytojo portfelis” (Sensei no Kaban 先生 の カバン) išryškina veikėjų skaudžius prisiminimus ir leidžia skaitytojui pasinerti į jų išgyvenimus. Knygos pasakojimas yra lėtas ir tylus, o veikėjai – Cukiko, kuri jau įžengė į ketvirtą dešimtį, ir bevardis našlys japonų kalbos Mokytojas – vaikšto greito didmiesčio Tokijo gatvėmis. Nors jie abu yra vieniši ir pasimetę, jų amžiaus skirtumas neatitolina jų, o, priešingai, sujungia praėjusių gyvenimų patirtis. Knygos fragmentas, kuriame Cukiko atsega Mokytojo portfelį ir susiduria su tuštuma, yra vienas iš daugelio emocionalių akimirkų, kurias skaitytojas patirs, perskaitęs šią knygą.
Žmogus gali išmokti daugybės dalykų, bet svarbiausia yra turėti norą, – teigia vienas iš knygos veikėjų. Dažnai baigę mokyklą ar studijas, pamirštame savo mokytojus ir jų istorijas, o jų emocijos mums atrodo neegzistuojančios. Hiromi Kawakami knygoje „Mokytojo portfelis” atsiranda naujas požiūris į mokytojus – jie tampa tikrais žmonėmis su savo patirtimi ir emocijomis. Knyga yra kinematografiška, o pats pasakojimo stilius primena japonų meną. Nors knyga nedidelė, jos pasakojimas tarsi trumpas haiku, kuris atskleidžia didelio miesto vienatvę ir modernaus pasaulio nerimą. Skaitydami šią knygą, turėtume neskubėti ir įsigilinti į simbolius, tokius kaip orų permainos, kurios vaizdžiai aprašomos autoriaus. Tai padės mums suvokti knygos psichologinį gylį ir atskleisti naujus požiūrius į mokytojus ir jų svarbą mūsų gyvenime.
Lietuvių rašytojo Karolio Klimo knyga „Mokytojas: Kaip aš išmokiau juos skaityti knygas, mąstyti ir maištauti” pasakoja apie jauno švietimo revoliucionieriaus pastangas rasti naujus mokymo ir mokymosi metodus. Knyga yra autobiografinė ir atskleidžia autoriaus mokyklinę patirtį bei jo pastangas įveikti sistemą ir rasti prasmę atsistojus priešais (ne)susidomėjusių mokinių klasę.
Ar esate susidūręs su situacija, kai sutikote savo buvusį mokytoją bare ir jaučiatės lyg pagauti nusikaltimo vietoje? Daugelis iš mūsų pamiršta savo mokytojų vardus ir istorijas, tačiau ši knyga skatina atkreipti dėmesį į mokytojų gyvenimus ir emocijas. Po daugybės metų, kokį mokytoją sutiktumėte kaip draugą?
„Lietuvių kalbos mokytojas” yra jaunas švietimo revoliucionierius, kuris žiūri į mus iš ekrano animuotu Simpsonų veidu ir yra tinklaraščio bei tinklalaidės autorius. Jis dovanoja mokiniams ir skaitytojams privalomą neprivalomos literatūros ir filmų sąrašą. Jis kaip šviežio oro gūsis, panašus į literatūros mokytoją Džoną Kytingsą filme „Mirusiųjų poetų draugija”. Jis papildo programinę literatūrą gyvenimo, kultūros ir vidinio maišto pamokomis, panašiomis į tas, kurias davė kino filmo personažas Džonas Kytingas savo pasimetusiems mokiniams.
Knygoje Mokytojas ir Mokiniai kartu randa motyvaciją kalbėti apie svarbius gyvenimo procesus, o ne tik aklai laikytis instrukcijų. Tai yra autobiografinė knyga, kuri yra tarsi gyvenimo ir švietimo sistemos eksperimentas. Už šią knygą medalio gal ir neįteiks, tačiau skaitančių ir mąstančių mokinių atsiliepimai gali tapti geriausiu apdovanojimu.
Autorius savo knygoje „Mokytojas” supina savo mokyklines patirtis su šiuolaikinės mokyklos realybe ir kelia klausimą, ar niekas nepasikeitė nuo tada, kai patys sėdėjome mokyklos suole? Ar vis dar yra tas pats mokyklos interjeras, tie patys mokytojai ir ta pati privaloma literatūra? Buvęs žurnalistas ir rinkodaros specialistas, siekiantis prasmės savo gyvenime, nusprendė žengti drąsų žingsnį ir tapti mokytoju. Tačiau kaip jaunam mokytojui išlaikyti autoritetą, neprarandant maištaujančios sielos?
Knygoje „Lietuvių kalbos mokytojas” pasakotoją pirmyn stumia jo paties mokiniai, kurie sako, kad jis yra nuostabus mokytojas, nes jis motyvuoja juos siekti ir žinoti daugiau nei mums yra paruošusi švietimo sistema. Ši reali istorija perteikia mokslo ir kultūros privalumus plačiame kontekste. Nors papildomi knygų ir filmų sąrašai ne visada yra raktas į sėkmę, jie skatina dialogą. Inovatyvūs mokymo ir mokymosi metodai gali būti sutikti skeptiškai, nes rimtos temos tarsi suprimityvinamos. Tačiau šiam mokytojui pavyko pralaužti sieną tarp jo ir mokinių, net jeigu švietimo sistemoje dar neįvyko revoliucija, galima pamatyti evoliucijos užuomazgas.
Karolis Klimas save vadina Tilto gatvės rašytoju. Gimęs 1991 m. Vilniuje nuo pat vaikystės svajojo tapti rašytoju. Šiame savaitės knygos pasirinkime pateikiame dvi knygas, kurios gali tapti puikia dovana mokytojams, o jų mokiniams – šaltiniu, padedančiu pažinti pedagogų gyvenimo kelius ir atsakomybes. Linkime pastebėti mokytojus ir užmegzti su jais dialogą.
Šias knygas galite užsisakyti čia:
Hiromi Kawakami „Mokytojo portfelis“
Karolis Klimas „Mokytojas: Kaip aš išmokiau juos skaityti knygas, mąstyti ir maištauti“
