Susie Hodge „Goja. Gyvenimas ir kūryba 500 iliustracijų“
Knygos „Goja. Gyvenimas ir kūryba. 500 iliustracijų“ pirmoje dalyje aprašomas ispanų dailininko F. Gojos (Francisco José de Goya (1746-1828)), kurio kūryboje rasime paveikslų įvairovę nuo karališkųjų portretų iki keistų, groteskiškų iliustracijų, gyvenimas ir kūrybinis kelias. Nors jo kilmė buvo kukli, jis praturtėjo, įgijo didelę įtaką ir pasiekė šlovės. Dėl jo kūrybinių inovacijų ispanų meną pastebėjo pasaulis. Jis nuolat lenkė savo laikmetį, buvo laikomas vienu pirmųjų romantizmo dailininkų, o per ilgą karjerą sukūrė šimtus paveikslų, graviūrų ir piešinių gobelenų dirbtuvėms, bažnyčioms, privatiems namams ir rūmams. Jis peržengė anksčiau nustatytas ribas – buvo religinių temų tapytojas, graviruotojas, portretistas, savo epochos metraštininkas ir garbingas karališkojo dvaro narys. Sulaukęs 47-erių dėl ligos visiškai apkurto ir, regis, pakeitė savo pažiūras: išliko politiškai neutralus, bet kūryboje ėmė vaizduoti pasibaisėjimą ir bjaurėjimąsi aplinkiniais įvykiais. Antroje knygos dalyje rasite 300 paveikslų, piešinių ir grafikos darbų albumą. Į daugelį F. Gojos grafikos darbų ir paveikslų sunku žiūrėti – jie šokiruoja net dabar, praėjus šimtmečiams nuo sukūrimo, o juk dailininkas kūrė baisiosios ispanų inkvizicijos, vienvaldžių karalių, karų ir politinių neramumų metais. Jis drąsiai, o gal labiau beatodairiškai, laikėsi pažangaus, išskirtinio savo stiliaus ir įžvalgių pastebėjimų visuose vaizduose, įskaitant itin atvirus karališkosios šeimos, aukštuomenės, gatvės vaikėzų, banditų, senjoritų ir demonų portretus.
Kūryba, kurioje užfiksuoti XVIII a. pabaigos ir XIX a. pradžios neramumai Ispanijoje, F. Gojai pelnė paskutinio iš senųjų ir pirmo iš didžiųjų moderniųjų meistrų vardą.