Sigitas Parulskis „Susmulkinta amžinybė“
AP galerija išleido pirmąjį žymaus rašytojo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Sigito Parulskio fotografijų albumą talpinantį daugiau kaip 100 nuotraukų ir apimantį 2020-2025 metų laikotarpio kūrybą, nors autorius fotografuoja kur kas ilgiau. S. Parulskis trumpai apibūdina savo norą fotografuoti taip: „Man patinka metonimija, ar dar tiksliau – sinekdocha, dalis vietoj visumos. Akis mato bendrą vaizdą, daug nereikalingos informacijos. Kamera mato tik tai, kas svarbiausia. Žinoma, objektyvą nukreipia protas, bet kartais apima jausmas, kad tai tam tikras dialogas – tarp kameros ir proto. Galbūt tai galima pavadinti vizualine intuicija“.
2019 metais išleista knyga „Dvigubo dugno keleiviai“, kurioje šalia kiekvienos trumpos istorijos buvo publikuota ir nuotrauka, tačiau tai nebuvo iliustracijos, o vaizdų archyvas, ieškantis su tekstu bendrumo per asociacijas, ne tiesiogiai. Kūrėjas savo nuotraukas keletą metų skelbia socialiniuose tinkluose, o 168 puslapių apimties fotografijų albumo „Susmulkinta amžinybė“ didžiausią dalis skirta analoginiu būdu sukurtiems vaizdams. Apie albumo turinį galerijos vadovė Vilma Jankienė sudarytojos žodyje rašo, jog Sigitas kuria parulskišką planetą kaip keistumo vietą; jai nebūdingas geografinis tikslumas ar vaizdų atpažįstamumas, tai pasaulio pajautimo interpretacijos, nenupoliruotos tikrovės orientyrai.
Albumą sudaro septynios fotografijų grupės: „Mano vaikystės Atlantida“, „Niekai“, „Tai lyg Ariadnės siūlas“ ir kiti, su įžanginiais tekstais ir poetiškais nuotraukų pavadinimais, todėl jį galima ne tik žiūrėti, bet ir skaityti.
