Fredrik Backman „Mano draugai“
Tai jautri, skandinavišku humoru ir giliomis įžvalgomis persmelkta istorija apie tai, kaip menas, likimo smūgiai ir nepajudinama draugystė išgelbsti net labiausiai sužeistas sielas.
Istorijos centre – aštuoniolikmetė Luiza, gyvenanti globos namuose ir ką tik netekusi artimiausio žmogaus. Netikėtas likimo posūkis suveda ją su mirštančiu pasaulinio garso dailininku C. Jat ir jo vaikystės draugu Tedu. Prieš pat mirtį menininkas palieka Luizai savo brangiausią paveikslą, pavaizduojantį apleistą pajūrio prieplauką.
Citatos:
„Paveikslas – tai ne tiesiog dažai ant drobės. Tai sustabdytas laikas, kuriame kažkas paliko savo sielos dalį, kad kiti neatrodytų tokie vientisi ir vieniši.“
„Vaikystės sužeidimai neužgijo, jie tiesiog užaugo kartu su mumis. Bet kartais tie patys randai tampa tiltu pas kitą žmogų.“
„Mes negalime susigrąžinti to, ką praradome, bet galime išsaugoti tai, ką jie mums paliko – gebėjimą mylėti ir rūpintis.“