David Szalay „Kūnas“
Istorija prasideda Vengrijoje, kur penkiolikmetis Ištvanas kartu su motina gyvena pilkame daugiabučių kvartale. Drovus ir svetimas naujoje aplinkoje paauglys užmezga slaptą, draudžiamą ryšį su vyresne kaimyne – moterimi, amžiumi artima jo motinai. Šis pirmasis santykis išbalansuoja jo jauno gyvenimo pamatus.
Bėgant metams Ištvano kelias radikaliai pasikeičia – jis patenka į Londono elito ir turtuolių pasaulį. Čia jis skinasi kelią į svaiginamas karjeros bei statuso aukštumas, tačiau kartu išgyvena ir skaudžius praradimus. Tai kelionė nuo Vengrijos darbininkų kvartalo iki prabangių Londono rezidencijų, atverianti gilų kontrastą tarp materialios sėkmės ir vidinės tuštumos.
Citatos:
„Kūnas tiesiog daro savo darbą – jis sensta, o tu vis dar jautiesi esąs tas pats žmogus viduje, įstrigęs mašinoje, kuri pamažu lėtėja.“
„Laikas nėra tai, ką tu leidi. Laikas yra tai, kas naudoja tave.“
„Galima keliauti per visą žemyną, keisti miestus ir viešbučius, bet vienatvė traukinyje atrodo lygiai taip pat, kaip ir vienatvė savo kambaryje.“
„Mes gyvename pasaulyje, kuriame viskas pritaikyta tam, kad nukreiptų mūsų dėmesį nuo paprasto fakto: mes čia esame tik trumpam.“
