Barbara Davis „Laimingų pabaigų saugotoja“
Solina Rusel gerai išmano savo verslą. Jos šeimos moterys per ištisas kartas turėjo išskirtinį vestuvinių suknelių saloną, kuriame magija kuriama adata ir siūlais. Sakoma, kad nuotakai, vilkinčiai Rusel suknelę, garantuojamas viso gyvenimo džiaugsmas, tačiau skaudūs Antrojo pasaulinio karo praradimai sugriauna pačios Solinos gyvenimą, sužeidžia širdį ir supurto jos tikėjimą meile. Ji sudeda savo prisiminimus į dėžę ir paslepia juos kartu su sudužusiomis svajonėmis, pasiryžusi pamiršti.
Citatos iš knygos:
„Laimingos pabaigos neatsitinka tiesiog savaime. Jas reikia susiūti, po vieną dygsnį, dažnai per ašaras ir kraują, kol vaizdas pagaliau tampa aiškus.“
„Praeitis nėra kažkas, ką gali tiesiog nukirpti ir išmesti kaip audinio likučius. Ji visada lieka tavo pamušale, primindama, iš ko esi sudygsniuotas.“
„Kartais tam, kad rastum naują pradžią, turi sugrįžti į vietą, kurioje viskas subyrėjo, ir surinkti šukes ne tam, kad jas suklijuotum, o tam, kad pamatytum, kaip jos švyti prieš saulę.“
„Meilė yra tarsi siūlas – ji gali išsitempti, susipainioti ar net atrodyti beveik nutrūkusi, bet tikrasis šilkas niekada nepraranda savo tvirtumo.“